(Reuters nuotr.)

Lenkija suirzo dėl D. Tusko perrinkimo Europos Vadovų Tarybos pirmininku

Lenkija suirzo dėl D. Tusko perrinkimo Europos Vadovų Tarybos pirmininku

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį perrinko lenką Donaldą Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininku, nors tam griežtai priešinosi Varšuva, įspėjusi, jog tai sukuria pavojingą Vokietijos dominuojamos Bendrijos nesiskaitymo su valstybe nare precedentą.

Susitikime Briuselyje lyderiai 27 balsais perrinko buvusį Lenkijos premjerą D.Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininku naujai pustrečių metų kadencijai. Prieš jo perrinkimą balsavo tik Lenkijos vyriausybės vadovė Beata Szydlo.

B.Szydlo, kurios dešiniojo sparno euroskeptiška partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) jau daug metu nesutaria su centristu D.Tusku, paskelbė, kad keršydama už šį perrinkimą ji blokuos susitikimo baigiamąjį pareiškimą.

„Nepritarsiu viršūnių susitikimo išvadoms, todėl viršūnių susitikimas bus negaliojantis“, — spaudos konferencijoje sakė pastebimai suirzusi B.Szydlo.

Ji tvirtino, kad D.Tuskas neturėjo būti išrinktas, nes tam nepritarė jo gimtoji šalis, ir pabrėžė: „Tai labai pavojingas precedentas“.

„Pasakiau savo (ES) kolegoms, kad dabar Lenkija susidūrė su tokia situacija, tačiau gana greitai ir jie gali atsidurti tokioje pat padėtyje“, — aiškino ji.

Šis lyderių sprendimas gali išprovokuoti didžiulę priešpriešą su didžiausia buvusio komunistinio rytų bloko valstybe likus kelioms savaitėms iki ES steigiamosios Romos sutarties 60-ųjų metinių, per kurias ketinta pademonstruoti vienybę po Didžiosios Britanijos sprendimo trauktis iš Bendrijos.

„Žinome, jog dabar tai yra Sąjunga su Berlyno diktatu“, — po balsavimo sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis.

Jis pridūrė, kad tai „labai toksiška Sąjunga, galinti pakenkti daugeliui valstybių“.

Sudeginti tiltai

B.Szydlo vienintelė nepakėlė rankos per balsavimą, prieš kurį D.Tuskui teko išeiti į salės, nurodė pareigūnai ir pridūrė, kad sugrįžęs jis buvo sutiktas plojimais.

2007–2014 metais prie Lenkijos vyriausybės vairo stovėjęs D.Tuskas atmetė Varšuvos kritiką, esą jam stinga neutralumo, ir sakė, kad stengsis atitaisyti žalą, kurią padarė šis ginčas.

„Prieš imdamiesi deginti tiltus atminkite, kad jų nelikus niekada nebegalėsite grįžti atgal“, — sakė D.Tuskas, kreipdamasis į Lenkijos vyriausybę.

Jis padėkojo kitiems Bendrijos lyderiams už paramą ir pažadėjo, jog padarys viską, kad „ES taptų geresnė“ ir siektų stiprinti vienybę po pernai Jungtinėje Karalystėje įvykusio referendumo, kuriame rinkėjai pasisakė už pasitraukimą iš Bendrijos.

Vietoje oficialių išvadų D.Tuskas paskelbė „pirmininko deklaraciją“, kuriai pritarė visus Bendrijos narės, išskyrus Lenkiją. Deklaracijoje paliesti ekonomikos, gynybos, ir neramumų Balkanuose klausimai.

„Manau, šiandien pasiekėme gerą rezultatą, nors vieningo pritarimo nebuvo“, — sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

„Tačiau mes pratęsėme mandatą (Europos Vadovų) Tarybos pirmininkui, su kuriuo galime dirbti“, — pridūrė ji.

Lenkija, kuri pastaraisiais mėnesiais nekart pykosi su Briuseliu dėl politinių reformų, šeštadienį netikėtai pasiūlė vietoje D.Tusko Europos Vadovų Tarybos pirmininku skirti europarlamentarą Jaceką Saryuszą-Wolskį.

D.Tuskas jau daug metų nesutaria su populistine PiS, ypač šios partijos vadovu Jaroslawu Kaczynskiu. Pastarasis buvusį centristinės vyriausybės premjerą laiko „morališkai atsakingu“ už jo brolio dvynio, tuomečio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio žūtį per 2010-aisiais Rusijoje įvykusią lėktuvo katastrofą.

Visgi D.Tuską tvirtai palaikė ne tik tokios šalys, kaip Vokietija, bet net ir tradicinės rytinės Lenkijos sąjungininkės, pavyzdžiui, Vengrija, kuri laikosi panašios euroskeptiškos pozicijos.

Debesys virš Romos

Šis ginčas gali aptemdyti kovo 25 dieną vyksiantį viršūnių susitikimą, skirtą paminėti ES steigiamosios Romos sutarties 60-ąsias metines. Jame ketinta pademonstruoti vienybę po Didžiosios Britanijos sprendimo trauktis iš Bendrijos.

Penktadienį 27 ES valstybių lyderiai, nedalyvaujant Didžiosios Britanijos premjerei Th.May, aptars pasirengimą iškilmėms Romoje, per kurias, be kita ko, numatytas ir susitikimas su popiežiumi Pranciškumi.

Tačiau šios diskusijos taip pat gali išryškinti susipriešinimą Bendrijoje, dar neatsigavusią po „Brexit“ sukrėtimo ir ne itin palankiai Europos atžvilgiu nusiteikusio Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu.

Lyderiai nesutaria, ar svarbioje deklaracijoje dėl Bendrijos gairių ateinančiam dešimtmečiui, kurią ketinama paskelbti Romoje, turėtų būti paminėti planai dėl „skirtingų greičių“ Europos.

Didžiausios žemyninės Europos ekonomikos — Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija — pirmadienį Versalyje vykusiame susitikime pasisakė už tai, kad šalys galėtų pačios pasirinkti, kokiu greičiu stiprinti integraciją svarbiausiose srityse.

Tačiau rytinės Bendrijos šalys būgštauja, kad tai faktiškai atves prie „apartheido sistemos“, kai didžiosios valstybės sparčiai judės pirmyn tokiose srityse, kaip euro zona, ekonomika ir gynyba, palikdamos už savęs kitas nares.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų