(Pixabay nuotr.)

Latvijos ekonomikos ministras: reikia statyti antrą „LitPol Link“ jungtį

Latvijos ekonomikos ministras: reikia statyti antrą „LitPol Link“ jungtį

Latvijos vicepremjeras ir ekonomikos ministras teigia, kad siekiant Baltijos šalių energetikos sistemas sinchronizuoti su kontinentine Europa per Lenkiją, vienos „LitPol Link“ jungties nepakanka. Arvilas Ašerdanas mano, kad tai nebus pakankamai saugu.

Latvijos ekonomikos ministras interviu BNS tikino nepritariantis Lietuvos ir Lenkijos pozicijai, kad ateityje, Baltijos šalims atsijungus nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo, sinchronizavimas vyktų tik viena jungtimi su Lenkija – jo manymu, antra jungtis būtina.

„Jei šioje situacijoje mes turėsime tik vieną sinchronizacijos liniją – nenoriu nieko kaltinti, bet gali būti situacijų, kai bus trikdžių. Mes turėsime išlaikyti visus savo energijos gamybos blokus veikiančius, kad kažkam nutikus galėtume juos įjungti. Tai reiškia, kad turėsime aukštas kainas ir aš būčiau atsargus. (…) Nesutikčiau, jei tai būtų tik vienos linijos sprendimas“, – interviu BNS sakė A.Ašerdanas, kuris dvi dienas viešėjo Vilniuje ir Klaipėdoje bei aptarė elektros ir dujų rinkos situaciją.

Lenkija teigia, kad antrą „LitPol Link“ liniją nutiesti būtų sudėtinga, o gal ir neįmanoma. Paklaustas, ar siekis įtikinti Lenkiją dėl antros jungties nepavėlintų sinchronizavimo projekto, A.Ašerdanas teigė, kad tokiu atveju galima nagrinėti sinchronizavimą per Estiją su Skandinavija.

„Yra dvi alternatyvos, kurios jau yra išnagrinėtos. Viena yra Lenkijos, o antroji yra jungtis tarp Suomijos ir Estijos. Tai būtų labai inovatyvus sprendimas, nes toks (sinchronizavimo būdas – BNS) iki šiol neegzistuoja. Tačiau mes turime išanalizuoti kaštų prasme efektyviausią variantą Baltijos šalims“, – tikino Latvijos ministras.

Sinchronizuoti tinklus su Skandinavija per Suomiją siūlo ir Estija.

BEMIP valstybės praėjusią savaitę sutarė, kad Baltijos šalių elektros tinklai turi būti sinchronizuojami su Europa per Lenkiją. Tačiau lieka neaišku, ar tam reikės antros jungties „LitPol Link“. Lietuvos elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ neseniai pareiškė, kad pakaks ir vienos jau veikiančios linijos, padidinant jos pralaidumą iki 1000 megavatų. Tuo metu Lenkija pareiškė neketinanti tiesti antros linijos ir siūlė vietoj jos statyti jūrinį kabelį.

Baltijos šalys atsijungti nuo BRELL sutarė iki 2025 metų. Kartu su Europos Komisija jos turės derėtis su Rusija ir Baltarusija dėl atsijungimo nuo BRELL elektros žiedo, kuriame sinchroniškai veikia ir šių šalių elektros sistemos.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų