„Reuters“ nuotr.

Laikas diskusijoms: ES lėšos po 2020-ųjų

Laikas diskusijoms: ES lėšos po 2020-ųjų

Europos Komisija paskelbė 7-ąją sanglaudos ataskaitą, kurioje apžvelgiama Europos Sąjungos regionų padėtis, naudojant sanglaudos lėšas krizės metais įgyta patirtis ir sanglaudos politikos po 2020 m. pagrindas.

Ataskaitoje nagrinėjama dabartinė ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos padėtis ir į Sąjunga pažiūrima pro padidinamąjį stiklą: Europos ekonomika atsigauna, tačiau tebėra skirtumų tarp valstybių narių ir pačiose valstybėse narėse.

Ataskaitoje nurodoma, kad viešosios investicijos ES dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio. Regionams ir valstybėms narėms reikia netgi daugiau paramos, kad jie galėtų įveikti diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities nustatytus uždavinius, susijusius su skaitmenine revoliucija, globalizacija, demografiniais pokyčiais ir socialine sanglauda, ekonomine konvergencija ir klimato kaita.

„Iš ataskaitos aiškiai matyti, kad mūsų Sąjungai reikia daugiau sanglaudos. Nors krizė praėjo, ji neabejotinai paliko randų daugelyje regionų. Sanglaudos politika turi atitikti šiandienos ir būsimus uždavinius“, – sakė už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė Corina Cretu.

„2017 m. sanglaudos ataskaita rodo, jog tam, kad dabartinis ekonomikos atsigavimas būtų tvarus, būtinos reikšmingos investicijos. Tai itin svarbu siekiant daryti poveikį mūsų ekonomikai, darbo jėgai ir Europos žmonėms“, – kalbėjo už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Europos Komisijos narė Marianne Thyssen.

Ataskaitoje neužbėgama už akių galutiniam Komisijos pasiūlymui, tačiau skatinamos diskusijos apie sanglaudos politiką po 2020 m. Joje siūloma ES masto politika, kuri turėtų tris pagrindinius tikslus: suvaldyti globalizaciją, nieko nepalikti nuošalyje ir remti struktūrines reformas.

ES masto politika. Per pastaruosius du dešimtmečius sanglaudos politika davė rezultatų visuose ES regionuose ir buvo vienas pagrindinių investicijų šaltinių. Daugelyje valstybių narių sumažėjus augimą skatinančioms viešosioms investicijoms, šios politikos dėka per pastaruosius 10 metų tiesiogiai sukurta 1,2 mln. darbo vietų ES.

Regionų ekonominiai skirtumai vėl pamažu mažėja. Diskusijoms skirtas dokumentas dėl ES finansų ateities paskatino svarstyti, ar dabar sanglaudos politika turėtų būti skirta tik mažiau išsivysčiusiems regionams.

Iš sanglaudos ataskaitos matyti, kad regionų ekonomika auga, tačiau nevienodu tempu. Atrodo, kad daugelis regionų, beveik pasiekusių ES gerovės vidurkį, yra įstrigę „vidutinių pajamų spąstuose“. Kai kurie regionai turėjo pakelti globalizacijos naštą, tačiau dar neturėjo progos pasinaudoti jos teikiamais privalumais. Juose neretai prarasta daug darbo vietų ir trūksta gebėjimų pertvarkyti pramonę. Jiems reikės papildomos finansinės paramos, kad galėtų skatinti darbo vietų kūrimą ir struktūrinius pokyčius.

Be to, ataskaitoje pabrėžiama, jog dabartinių investicijų nepakanka, kad būtų pasiekti 2030 m. tikslai dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. Todėl, siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, visiems ES regionams reikės daugiau finansavimo.

Globalizacijos suvaldymas. Tam, kad regionai galėtų patys išsilaikyti globalizuotoje ekonomikoje, jie turi modernizuoti savo ekonomiką ir kurti vertę. Kadangi tik keletas ES regionų šiuo metu gali rodyti pavyzdį, reikia daugiau investicijų į inovacijas, skaitmeninimą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Be finansavimo taip pat turėtų būti skatinami veiksmingi mokslinių tyrimų centrų, verslo ir paslaugų tarnybų ryšiai.

Niekas neturi likti nuošalyje. Iš kai kurių regionų gyventojai masiškai išsikelia, o kai kurie miestai patiria naštą, nes į juos atvyksta daug geresnių galimybių ieškančių naujų gyventojų, įskaitant migrantus. ES užimtumo lygis pasiekė naują aukščiausią tašką, tačiau nedarbo lygis, ypač jaunų žmonių, tebeviršija prieš krizę buvusį lygį.

Tolesnių investicijų reikės siekiant išspręsti nedarbo problemą, padėti žmonėms ugdyti įgūdžius ir steigti įmones, kartu kovojant su atskirtimi ir diskriminacija. Nuo to priklauso Sąjungos socialinės sanglaudos artimiausia ateitis.

Struktūrinių reformų rėmimas. Pagerinus viešąjį administravimą didėja konkurencingumas, ekonomikos augimas ir užtikrinamas didžiausias investicijų poveikis. Sanglaudos ataskaitoje, kaip ir diskusijoms skirtame dokumente, pripažįstama, kad siekiant paremti reformas ir kurti augimą skatinančią aplinką galbūt turėtų būti sustiprintas sanglaudos politikos ir ES ekonomikos valdymo ryšys.

2018 m. pradžioje bus pradėtos viešos konsultacijos dėl sanglaudos politikos ateities. 2018 m. gegužės mėn. Komisija pateiks pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos (DFP), o vėliau – pasiūlymus dėl sanglaudos politikos po 2020 m.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama. 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų