(Reuters nuotr.)

Kritikai nuvilti: pretendentų į „Auksinės palmės šakelę“ nėra daug

Kritikai nuvilti: pretendentų į „Auksinės palmės šakelę“ nėra daug

Kanų kino festivalio pagrindinis apdovanojimas šiandien gali atitekti filmui apie kūju mojuojantį samdomą žudiką, jaudinamai AIDS aktyvistų dramai ir Vladimiro Putino Rusijos gyvenimą perteikiančiai juostai.

Po 12 dienų trukusių peržiūrų ir kino žvaigždžių pasirodymų jubiliejinis 70-asis Kanų festivalis, šiek tiek aptemdytas sprogdinimo Mančesteryje, sulaikęs kvapą laukia, ką nuspręs devynių narių žiuri, vadovaujama ispanų režisieriaus Pedro Almodovaro.

Festivalio direktorius Thierry Fremaux sakė naujienų agentūrai AFP, kad žiuri svarstymai prasidėjo sekmadienį ryte.

Šiemet nugalėtoją prognozuoti kaip reta sunku, be to daugelis kritikų skundėsi, kad iš 19 konkursinės programos filmų nė vienas nebuvo smarkiai išsiskiriantis.

Vis dėlto padėtis pasikeitė šeštadienį, kai pasižiūrėję Lynne Ramsay juostą „Iš tiesų tavęs niekuomet čia nebuvo“ (You Were Never Really Here) daugelis negailėjo liaupsių.

Po peržiūros surengtoje spaudos konferencijoje du kritikai sakė škotei režisierei, kad jos filmas apie traumuotą smogiką, išgelbstintį vieną merginą iš prostitucijos tinklo, yra tikras šedevras.

Pagrindinį vaidmenį atlikęs Joaquinas Phoenixas taip pat laikomas pretendentu į festivalio geriausio aktoriaus titulą.

Jeigu L.Ramsay filmas būtų pripažintas geriausiu, ji būtų antroji moteris, kada nors laimėjusi „Auksinę palmės šakelę“.

Jeigu L.Ramsay filmas būtų pripažintas geriausiu, ji būtų antroji moteris, kada nors laimėjusi „Auksinę palmės šakelę“.

Pirmoji buvo Naujosios Zelandijos režisierė Jane Campion, pelniusi šį apdovanojimą už filmą „Pianinas“ (The Piano). Vis dėlto, kaip antradienį pastebėjo Holivudo žvaigždė Salma Hayek, J.Campion „gavo tik pusę „Auksinės palmės šakelės“, o ne ją visą“, nes tąsyk ji pagrindinį apdovanojimą pasidalijo su kinų režisieriumi Chen Kaige, pristačiusiu savo juostą „Sudie, mano sugulove“.

Ar laimės moteris?

Festivalyje stigo moterų režisierių, kurių kūriniai būtų skatinę debatus, tad L.Ramsay pergalė būtų stiprus signalas.

Glazge gimusios kino kūrėjos pagrindiniu varžovu laikomas marokiečių kilmės prancūzas Robinas Campillo, pristatęs jaudinamą juostą apie AIDS aktyvistus „120 dūžių per minutę“ (120 Beats Per Minute). Šis kino kūrėjas yra 2008 metų „Auksinę palmės šakelę“ laimėjusios juostos „Klasė“ (Entre les murs) scenarijaus bendraautorius.

Kanų laurai taip pat gali atitekti „Leviatano“ (Leviafan) kūrėjui rusui Andrejui Zviagincevui, šįkart pristačiusiam savo juostą „Nemeilė“ (Neliubov) – sukrečiantį kino pasakojimą apie besiskiriančią porą, norinčią atsikratyti savo vaiko.

Gerbėjų taip pat nestinga švedų satyrai „Aikštė“ (The Square), šmaikščiai žvelgiančiai į meno pasaulį ir perdėtą politinį korektiškumą.

Vis dėlto kritikai reiškė nusivylimą pagrindinės konkurso programos dalyviais ir daug palankiau atsiliepė apie filmus „Ava“, „The Rider“ ir „Marlina the Murderer in Four Acts/Marlina Si Pembunuh Dalam Empat Babak“, rodytus „Dviejų režisierių savaičių“ arba „Kritikų savaitės“ programose.

„Nemanau, kad tai buvo vintažiniai Kanai, ypač pagrindinės konkursinės programos atžvilgiu“, – naujienų agentūrai AFP sakė Didžiosios Britanijos laikraščio „The Observer“ kino kritikas Xanas Brooksas.

„Atsargus ir konservatyvus“

Festivalis „atrodė gana atsargus ir konservatyvus. Tarsi sustiprinta apsauga prie (kino teatro) „Palais“ durų būtų neįleidusi triukšmingesnių, šiurkščių, chuliganiškų konkurso dalyvių, kurie galbūt būtų prasiskynę kelią“, – pridūrė X.Brooksas.

Apžvalgas leidiniams „Screen International“ ir „The Independent on Sunday“ rašantis Jonathanas Romney irgi netryško entuziazmu.

„Šiemet buvo daug jaudinančių vardų, bet, deja, likome nuvilti, – tvirtino jis. – Geri režisieriai neparodė, ką turi geriausia.“

Vis dėlto Prancūzijos žurnalo „Positif“ kritikas Philippe’as Rouyer sakė, kad festivalyje, bet ne jo pagrindinėje programoje, buvo apstu kino perlų, kaip, pavyzdžiui, jaunojo rusų režisieriaus Kantemiro Balagovo debiutinė juosta „Ankštuma“ (Tesnota), atkreipusi ir J.Romney dėmesį.

„The Guardian“ skiltininkas Peteris Bradshaw buvo nusiteikęs palankiau. Pasak jo, „120 dūžių per minutę“ buvo „nuostabus“, o „Nemeilė“ – „puikus ir įtikinamas“. „Kai kurie pripažino esantys truputėlį nuvilti, bet aš labai entuziastingai palaikiau nemažai filmų“, – pridūrė jis.

Vis dėlto visi vieningai sutarė dėl vieno dalyko: kad šauniai pasirodė 79 metų kino veteranė Agnes Varda, pelniusi pačių geriausių kritikų įvertinimų už festivalio nekonkursinėje programoje pristatytą dokumentinę juostą „Faces Places/Visages Villages“ su gatvės menininku JR.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų