(Vida Press nuotr.)

Kova su kibernetiniais džihadistais

Kova su kibernetiniais džihadistais

Technologijų milžinės užsipuolamos, kad sukuria palankią terpę terorizmui. Ne visi priekaištai pelnyti, bet bendrovės galėtų padaryti daugiau.

Po dar vieno Londone įvykdyto teroristų išpuolio Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May pareiškė, kad „jau gana“. Ji nenorėjo pasakyti, jog peržengta normalaus terorizmo kiekio riba, o turėjo omenyje, kad ekstremizmas buvo per daug toleruojamas. Politikė kritikavo didžiąsias interneto bendroves. „Negalime leisti, kad ši ideologija turėtų saugų prieglobstį, reikalingą jai plisti“, – sakė premjerė ir pridūrė, jog Jungtinei Karalystei ir jos sąjungininkėms reikia „reguliuoti kibernetinę erdvę, kad teroristai ir ekstremistai negalėtų planuoti“.

Th. May ir kiti politikos lyderiai internete įžvelgia dvejopą grėsmę. Viena – ekstremistinė medžiaga, plaukianti iš džihadistų svetainių ir pokalbių kambarių bei plintanti socialinėse medijose. Kita – teroristų galimybės susisiekti per šifruotų pranešimų programėles. Kartu internete jos formuoja informacinį burbulą, kuris sustiprina antivakarietišką žinią ir padeda vieną kitą individą pastūmėti žmogžudystės link.

Trys per pastarąjį išpuolį londoniečius badę ir taranavę vyrai nebuvo klasikiniai „vieniši vilkai“, radikalizuoti internete ir nematomi saugumo tarnyboms, kol nesiima veikti. Jie priklausė Londone įsikūrusiai grupei, kuri remia „Islamo valstybę“ ir turi sąsajų su uždrausta islamistų organizacija „Al Muhajiroun“. Bent vienas iš jų buvo žinomas teisėsaugai. Britų idėjų kalvės „Henry Jackson Society“ duomenimis, ketvirtis Jungtinėje Karalystėje už su islamistų terorizmu susijusius nusikaltimus 1998–2015 m. nuteistų asmenų buvo susiję su „Al Muhajiroun“.

Lenda įrodymai, kad internetas prisidėjo prie augančio trijulės ekstremizmo ir pagelbėjo suplanuoti išpuolį. Antai Khuramas Buttas turėjo ryšių su Mohammedu Shamsuddinu ir Abu Haleema, dviem dvasininkais ekstremistais. Pastarasis turi daug „YouTube“ sekėjų. Manoma, kad iš dalies jis atsakingas už vieno Australijos paauglio, pernai nuteisto už rengtą sąmokslą nukirsti galvą policininkui, radikalizavimą internetu. Įtartas terorizmo kurstymu, A. Haleema buvo sulaikytas, bet vėliau paleistas su sąlyga, kad nebesinaudos socialiniais tinklais savo pažiūroms skleisti. Jo tviterio paskyra uždaryta britų saugumo tarnybos MI5 prašymu, bet „YouTube“ atsisakė pašalinti jo vaizdo įrašus.

Kh. Buttui įtaką esą darė ir internete skelbiami Ahmado Musos Jibrilo, amerikiečių dvasininko ir „Islamo valstybės“ verbuotojo, vaizdo įrašai, teberodomi „YouTube“. Londone įsikūrusio Tarptautinio radikalizacijos ir politinio smurto tyrimų centro teigimu, tirtoje į Siriją už „Islamo valstybę“ kovoti išvykusių užsieniečių grupėje daugiau kaip pusė sekė A. M. Jibrilo tviterio paskyrą.

Londono užpuolikai veikiausiai taip pat lankė džihadistinius tinklalapius, ieškodami pagalbos, kaip planuoti išpuolius. Nesunku rasti mokomųjų vaizdo įrašų, kaip nužudyti kuo daugiau žmonių įvažiuojant į minią. O prisimenant ankstesnius išpuolius, nusikaltėliai tikrai galėjo bendrauti per „tiesioginių“ šifruotų pranešimų programėles, pavyzdžiui, „WhatsApp“ ar „Telegram“.

Radikalizacijos supergreitkelis

Būgštavimai, kad internetas skatina islamistų terorizmą, ne naujiena. Bet po to, kai 2014 m. „Islamo valstybė“ dalyje Sirijos ir Irako įkūrė kalifatą, jie sustiprėjo. Palyginti su seniau veikiančia varžove „Al Qaeda“, „Islamo valstybė“ dėjo daugiau pastangų kurti aukšto lygio internetinei propagandai, skirtai žmonėms verbuoti, ideologijai skleisti ir socialiniams bei kariniams pasiekimams skelbti. „Skaitmeninei rinkodarai ji skiria ne mažiau dėmesio nei bet kuri didelė įmonė, – sako Andrew Trabulsi iš Ateities instituto, pelno nesiekiančios tyrimų grupės. – Tai konversijos piltuvėlis, lygiai taip pat kaip internetinėje reklamoje.“

Palyginti su seniau veikiančia varžove „Al Qaeda“, „Islamo valstybė“ dėjo daugiau pastangų aukšto lygio internetinei propagandai kurti.

Iš pradžių „Islamo valstybė“ siekė iš užsienio pritraukti kovotojų į Siriją ir Iraką, kad padėtų kurti kalifatą. Į kvietimą atsiliepė apie 30 tūkst. žmonių, iš jų apie 6 tūkst. – iš Europos. Bet karui pakrypus džihadistams nepalankia linkme, „Islamo valstybė“ daugiau jėgų nukreipė sąmyšiui Vakaruose, ypač Europoje, kelti. Įvairiais kanalais, įskaitant internetinį žurnalą anglų kalba „Rumiyah“, „Islamo valstybė“ kviečia šalininkus ne važiuoti į Siriją ar Iraką, bet žudyti žmones ten, kur gyvena.

2015 m. „Islamo valstybės“ medijų procesas buvo pristatytas pranešime, skirtame Londono kovos su ekstremizmu idėjų kalvei „Quilliam Foundation“. Dalyje „Apie virtualų kalifatą“ rašoma apie kanalą, kuris įvairiomis kalbomis skelbė beveik 40 turinio vienetų per dieną – nuo vaizdo įrašų apie pergales mūšiuose ir „kankinystę“ iki kalifato gyvenimo džiaugsmus liaupsinančių dokumentinių filmų. Kiekviena kalifato provincija, arba vilajatas, turi savo žiniasklaidos komandą, rengiančią vietinį turinį.

Skirtingai nei „Al Qaeda“, kuri pranešimus adresuoja atskiroms teroristų kuopelėms, „Islamo valstybė“ naudoja populiarias skaitmenines platformas socialiniams tinklams kurti ir „sutelktiniams“ teroro veiksmams. „Islamo valstybės“ sekėjai tviteryje su moderatoriais žaidžia žaidimus, vietoj uždarytų paskyrų iškart kuria naujas. Vienose skelbiamas originalus turinys, kitose reklamuojamos naujos vietoj sustabdytų sukurtos paskyros, trečiose perskelbiamas labiausiai dėmesio vertas turinys.

Vos „Islamo valstybė“ išleidžia naują verbavimo vaizdo įrašą, jos šalininkai imasi darbo. Rita Katz iš Vašingtone įsikūrusios „SITE Intelligence Group“, kuri stebi pasaulinius terorizmo tinklus, analizavo kovo mėnesį paskelbto 35 minučių vaizdo įrašo „And You Will Be Superior“ („Ir tu būsi aukščiau“), kuriame pasakojama apie savižudžius sprogdintojus – nuo gydytojo iki neįgalaus kovotojo ir vaiko – kelią. Suvieniję jėgas visame internete jį reklamavo vertėjai, rėmėjai, socialinių medijų lyderiai ir nuorodų kūrėjai. Viena tų grupių, „Upload Knights“, kasdien sukuria šimtus nuorodų į srautinio perdavimo ir failų bendrinimo svetaines. R. Katz nustatė, kad pasirodžius filmui ši grupė per dvi dienas išplatino vaizdo įrašą – pateikė 136 unikalias nuorodas į „Google“ paslaugas (69 „YouTube“, 54 „Google Drive“ ir 13 „Google Photos“).

Tinklo efektas

Nėra abejonės, kad „Islamo valstybės“ naudojimosi internetu būdai gerokai sustiprina baimę, kurią siekia sėti teroristai. Bet saugumo ekspertai nesutaria, kaip vertinti bendrą interneto poveikį. „Jei yra žinia, kuri sulaukia pritarimo, ji pasklis“, – sako buvęs žvalgybos pareigūnas Nigelis Inksteris, dabar dirbantis Tarptautiniame stra¬te¬gi¬nių tyrimų institute Londone. Pasako jo, internetu žinia plinta greičiau ir plačiau.

Kovos su terorizmu ekspertas iš Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos pritaria: „Internetas leido radikalizacijos procesui vystytis, bet perversmo nesukėlė.“ Nors internete skelbiamas džihadistinis turinys gali paskatinti arba sustiprinti radikalizaciją, vien jo retai pakanka. Teroristui išugdyti paprastai reikia ir realaus pasaulio socialinių tinklų, kurie duoda iš bendro tikslo užgimstančią brolystę ir asmeninius saitus, sukuriančius pareigos jausmą.

Vis dėlto dauguma sutaria, kad internetas ir sustiprina terorizmo poveikį, ir dalį nusivylusių jaunuolių pastumia į džihadą. Žiūrint žiaurius vaizdus atbunka jautrumas. Propaganda patvirtina priimtą ekstremistinę ideologiją, suteikia bendruomenės paramą, parengia veiksmams, pabrėždama apsivalymą per auką.

Technologijų milžinės užsipuolamos, kad sukuria palankią terpę terorizmui. Ne visi priekaištai pelnyti, bet bendrovės galėtų padaryti daugiau.

(Vida press nuotr.)

Didžiąsias interneto bendroves tai įstumia į keblią padėtį. Jos nesuinteresuotos padėti skleisti ekstremizmą ir naudojimo sąlygose jau draudžia skelbti terorizmą palaikantį turinį. Bet jos neskubėjo kontroliuoti netikrų naujienų ir ekstremistinės propagandos, nenorėdamos būti apkaltintos, kad tarsi redaktorių kolegija sprendžia, ką galima bendrinti jų platformose. Dažniausiai pasitelkiamos pranešimo sistemos, kai naudotojai pažymi ekstremistinį turinį, o bendrovės peržiūri ir nusprendžia, ar jį pašalinti. Nepatogu, lėta ir brangu.

„Facebook“ neseniai pranešė planuojanti padvigubinti turinio moderatorių komandą – priimti dar 3 tūkst. žmonių.

XX a. pabaigoje interneto bendrovės, vyriausybėms spaudžiant, iš savo platformų pašalino daugumą vaikų pornografijos. Bet vaizdą, kuriame matomas lytinis aktas su vaiku, atpažįstančią programą parašyti lengviau nei galinčią atskirti ekstremistinį turinį. Algoritmas sugeba aptikti ir užblokuoti vaizdus su kertama galva, bet tada būtų išcenzūruoti ir kai kurie naujienų straipsniai bei dokumentika.

„Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas sakė norintis investuoti į dirbtinį intelektą, kuris galėtų išrauti teroristinę propagandą, bet naujoms priemonėms sukurti prireiks daug metų. O kol kas feisbukui ir kitoms platformoms tenka pasikliauti moderatoriais iš kūno ir kraujo, kurie turi priimti nelengvus sprendimus. Iš neseniai nutekintų „Facebook“ gairių aiškėja, kaip sunku atskirti, kuriuos įrašus reikia pašalinti, o kurie yra leistini, nors ir bjaurūs. Antai „Sunaikinsiu „Facebook“ biurą Dubline“ rašyti galima, bet „Susprogdinsiu „Facebook“ biurą Dubline“ – šiukštu ne, nes pastarajame užsimenama apie ginklą.

Kai kurios bendrovės išbando naują taktiką. „Jigsaw“, gretutinė „Google“ įmonė, bandė „nukreipimo metodą“, kai ekstremistinio turinio „Google“ ir „YouTube“ sistemose ieškantiems žmonėms rodomi „Islamo valstybės“ propagandą atremiantys skelbimai ir vaizdo įrašai. „Microsoft“ panašią priemonę bando savo paieškos sistemoje „Bing“. Pernai „Google“, „Facebook“, „Twitter“ ir „Microsoft“ susitarė kartu kurti duomenų bazę, kurioje teroristinis turinys pažymimas unikaliu identifikatoriumi. Kitos bendrovės gali aptikti pažymėtą turinį ir pašalinti iš savų platformų. Bet kol kas tai tik pirminė duomenų bazės versija, į kurią įtrauktas pats baisiausias turinys.

Siekiant tolesnės pažangos, interneto bendrovėms reikės dirbti išvien su vyriausybėmis. Deja, santykiai pastaraisiais metais pašliję.

Siekiant tolesnės pažangos, interneto bendrovėms reikės dirbti išvien su vyriausybėmis. Deja, santykiai pastaraisiais metais pašliję. Buvusio britų žvalgybos pareigūno teigimu, kadaise interneto bendrovės diskretiškai talkininkavo valdžiai abipus Atlanto. Bet liovėsi, kai toks bendradarbiavimas buvo atskleistas 2013 m. Edwardo Snowdeno nutekintoje slaptoje medžiagoje. Kai kurie įmonių klientai pasibaisėjo sužinoję, jog į jų privatumą, kad ir kaip teoriškai, kėsinamasi, jų įsivaizdavimu, susimokius su vyriausybių šnipais.

Prie komercinių interesų prisidėjus Vakarų pakrantei būdingam libertarizmui šalys vienos kitų nebegirdi. Saugumo tarnybos įmones kaltino, kad jos ignoruoja viešąjį saugumą ir teisės numatytas pareigas. „Apple“, „Google“ ir kitos bendrovės atkirto, jog to, ko iš jų prašoma, neįmanoma padaryti arba veiksmai nurėžtų pelną. Po Th. May kalbos kai kurioms atrodė, kad iš jų daromi atpirkimo ožiai. „Politikai nekaltina automobilių nuomos punktų, kad išnuomoja baltus furgonus, arba telekomunikacijų bendrovių, kad blogiukams teikia telefoninio ir interneto ryšio paslaugas, bet kaltina interneto platformas, kad leidžia jiems daryti blogus darbus“, – skundžiasi vienos JAV interneto bendrovės vadovų komandos narys.

Kad ir kaip būtų, bendrovės pradeda suprasti, kad, jei neras būdų dirbti su vyriausybėmis, bus priverstos. Jos bijo milžiniškas baudas numatančių įstatymų, panašių į neseniai pasiūlytą Vokietijoje, jei nebus skubiai pašalintas turinys, pažymėtas kaip kurstantis neapykantą. Be to, stiprėja komerciniai interesai rimtai kovoti su teroristiniu turiniu, kenkiančiu prekės ženklui ir galinčiu sumažinti pajamas. Pastaraisiais mėnesiais keli „YouTube“ klientai atšaukė reklamas, kai suprato, kad jos buvo rodomos prie ekstremistinių vaizdo įrašų.

Vyriausybės ir interneto bendrovės pamažu vėl pradeda bendradarbiauti. Specialus britų antiteroristinis policijos skyrius, kuris šukuoja internetą ir ieško ekstremistinės medžiagos, pernai pašalino 121 tūkst. turinio vienetų, padedamas apie 300 įmonių iš viso pasaulio. Įveikti šifrą techniškai sudėtingiau. O silpnesnis šifras prieštarautų visuomenės interesams, kaip sako Robertas Hanniganas, iki šio sausio vadovavęs GCHQ (britų signalų žvalgybos agentūrai).

Minties priversti bendroves kurti programinę įrangą su „galinėmis durimis“, kad valdžios pareigūnai galėtų pro jas šnipinėti teroristus, iš esmės atsisakyta. Programinės įrangos saugumas sumažėtų visiems jos naudotojams, galbūt būtų pažeista JAV žodžio laisvės apsauga ir bet kuriuo atveju iš to nieko neišeitų, nes yra Vakarų įstatymams nepasiekiamų pranešimų programų, įskaitant „Telegram“ (sukurtą ruso Pavelo Durovo, dabar Sent Kitso ir Nevio piliečio).

Valdžios institucijos turi ir kitų variantų. Žvalgybos agentūrai gavus prieigą prie taikinio telefono arba nešiojamojo kompiuterio, įmanoma beveik viskas. Dėl vidinių kamerų ir mikrofonų tokie įrenginiai puikiai tinka klausytis pokalbių. Arba šnipai gali įdiegti slaptą stebėjimo programinę įrangą ir matyti, kas rodoma ekrane, registruoti spaudžiamus klavišus. Kadangi gavėjas pranešimą gali perskaityti tik jį iššifravęs, taip įmanoma apeiti net sudėtingiausią šifrą.

Dabar vyriausybės ir technologijų bendrovės iš esmės pripažįsta, kad turi bendrą interesą nustatyti pasaulinius tarpvalstybinio keitimosi duomenimis standartus. Dvišalė Jungtinės Karalystės ir JAV sutartis, sudaryta Baracko Obamos laikais, yra pateikta Kongresui ir laukia įgyvendinamųjų teisės aktų. Jungtinei Karalystei ji neleistų gauti duomenų apie JAV piliečius ar gyventojus, o prieiga apsiribotų konkrečiais užsakymais, susijusiais su rimtų nusikaltimų ir terorizmo užkardymu arba tyrimais.

Tai galėtų tapti pavyzdžiu kitiems tarptautiniams susitarimams. Gegužę Vašingtone kalbėdamas Senato teismų komitete „Microsoft“ prezidentas Bradas Smithas tvirtino, kad reikia keisti teisinę bazę, kuri, pasak jo, „apsunkina teisėtus JAV sąjungininkių teisėsaugos tyrimus“ ir sudaro sąlygas JAV technologijų bendrovėms įsivelti į galimus jurisdikcijos konfliktus. Didesnis teisinis aiškumas, mažesnė konfrontacija ir daugiau vyriausybių bei bendrovių bendradarbiavimo neiškrapštys iš interneto visos džihadistų propagandos. Bet tai turėtų iš didžiųjų svetainių išvalyti blogiausią turinį ir sustabdyti dalį teroristų, o technologijų įmonės galbūt nebebus kaltinamos, kad bendrininkauja su blogiu.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų