(Mažeikių rajono savivaldybės nuotr.)

Konkurencinės ugnies Mažeikiams įpūs pramoninis parkas

Konkurencinės ugnies Mažeikiams įpūs pramoninis parkas

Atlyginimų dydžiu Mažeikiai pajėgūs konkuruoti su Šiauliais ir Panevėžiu, o pelnyti gyventojų palankumą turėtų išvystyta socialinė infrastruktūra, mano Mažeikių rajono meras Antanas Tenys. Bet norint miesto pavadinimą dažniau matyti potencialių investuotojų sąrašuose, būtinas verslą masinantis pramonės parkas.

– Politikai vengia pripažinti, kad kai kurie Lietuvos regionai geriausiu atveju liks satelitais šalia stipresnių ekonominių centrų. Nors Mažeikiai yra toks magnetas, ko trūksta, kad rajono trauka būtų stipresnė?

– Vienas pagrindinių mūsų trūkumų – Mažeikių rajone nėra nei laisvosios ekonominės zonos (LEZ), nei pramonės parko. Jokia paslaptis, kad tokios iniciatyvos kitose savivaldybėse padeda pritraukti verslą, nes šis skatinamas kurtis mokestinėmis lengvatomis bei išvystyta infrastruktūra. Mano manymu, tai yra pagrindinė problema, kalbant apie patrauklumą verslui.

Tačiau, žinoma, nesėdime rankų sudėję – savivaldybė į verslą žiūri palankiai, todėl norime bendradarbiauti su potencialiais investuotojais, stengiamės jų pritraukti kuo daugiau. Naudojame visus turimus svertus, kad Mažeikiuose skleistųsi privačios iniciatyvos.

Savivaldybė, siekdama, kad verslas aktyviau kurtųsi mieste, gali, pavyzdžiui, reguliuoti nekilnojamojo turto mokestį. Jo dydis gali svyruoti nuo 0,3 iki 3 proc. Mažeikiuose esame nustatę mažiausią – tris dešimtąsias procento. Taip pat yra įkurtas smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo fondas, kuriuo kiekvienais metais naudojasi vis daugiau investuotojų ir verslininkų, norinčių kurti darbo vietas.

Mažeikiuose yra verslininkų asociacija, jungianti daugiau nei 60 įmonių. Veikia smulkiųjų verslininkų asociacija. Su abiem organizacijomis palaikome ryšį. Todėl svarstydami mokesčius visada tariamės, ką savivalda galėtų padaryti, kad jau įsikūręs verslas liktų, o naujos įmonės pasirinktų mūsų regioną.

– Regionų savivaldybės neretai susiduria su paradoksalia problema – pinigų remti verslą yra, tačiau trūksta norinčiųjų jais pasinaudoti. Ar privačios įmonės Mažeikių rajone domisi verslumo skatinimo programomis?

– Mano manymu, problemų dėl mažo susidomėjimo nepatiriame. Vien šiais metais minėtam fondui buvo skirti 68 tūkst. eurų, ir tomis lėšomis pasinaudojęs verslas sukūrė 85 darbo vietas. Patenkinome 94 proc. visų paraiškų, o nepatenkinta dalis liko daugiausia dėl to, kad nebuvo atitikti tam tikri kriterijai, būtini paramai gauti. Malonu, kad parama aktyviai naudojasi jaunimas – 13 paraiškas pateikusių jaunų žmonių gavo paramą verslo pradžiai.

Tai nėra vienintelis įrankis verslumui skatinti. Taip pat siūlome investicijų skatinimo programą, kuria per pastaruosius dvejus metus pasinaudojo daugiau nei dešimt įmonių. Reikėtų paminėti ir verslo liudijimus – prieš keletą metų kai kurioms verslo sritims nustatėme lengvatinę jų įsigijimo kainą, kuri siekia 1–2 eurus. Pagrindinis mūsų tikslas – sudaryti visas sąlygas, kad būtų kuo mažiau paskatų likti šešėlyje.

Atskira programa skirta grįžtantiems iš užsienio ir norintiems kurti verslą. Priklausomai nuo sukuriamų darbo vietų galima gauti nedidelę negrąžinamą paskolą. Stengiamės padėti visiems norintiems, kiek tik savivaldybės finansai leidžia.

Manau, kad šios priemonės duoda realios naudos. Pavyzdžiui, pastebime lėtai, bet atsigaunančią darbo rinką. Pirmaisiais metais po finansų krizės nedarbo lygis siekė daugiau nei 20 proc., o šiuo metu darbo Mažeikiuose neturi perpus mažiau žmonių. Tikiu, kad gerėjanti situacija turėtų padidinti regiono patrauklumą. Norintiems gyventi Mažeikiuose sudarytos gana neblogos sąlygos – mieste taikomi vieni žemiausių komunalinių mokesčių Lietuvoje. Tiek šilumos, tiek vandens ir atliekų tvarkymo.

– Minėjote, kad norėtumėte Mažeikiuose matyti verslui pritaikytą pramoninį parką ar LEZ. Ar žinote verslininkų, kurie norėtų kurtis tokiose zonose jūsų rajone?

– Deja, LEZ jau yra praeities projektas. Vyriausybė tokį statusą suteikė tik tam tikrus kriterijus atitinkančioms savivaldybėms. Mažeikių rajono savivaldybė į jų gretas nepateko. Tačiau brandiname pramoninio parko idėją.

Šiuo metu sprendžiame, kokiomis priemonėmis galėtume įsigyti žemės, tinkamos vystyti būtent tokį parką. Žinoma, pramonės parkui taip pat keliami tam tikri reikalavimai. Tačiau manau, kad tvirtindami kitų metų savivaldybės biudžetą atsižvelgsime į poreikį įsigyti žemės sklypą, kurį, įrengę reikalingą infrastruktūrą, galėtume pasiūlyti verslui.

Susidomėjusiųjų galimybėmis veikti tokio tipo zonoje mūsų rajone yra išties nemažai. Palaikome ryšį su kai kuriomis užsienio bei Lietuvos įmonėmis, bet kadangi kol kas negalime pateikti konkrečių pasiūlymų, verslas renkasi savivaldybes, siūlančias tam tikras sąlygas. O Lietuvoje tokių vietų išties netrūksta – Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda ir kiti didieji miestai turi minėtas zonas.

(Mažeikių rajono savivaldybės nuotr.)

– Regionų savivaldybės dažnai sulaukia kritikos strėlių dėl klampių biurokratinių mechanizmų. Ar savivaldybės pajėgios savarankiškai palengvinti šią naštą verslui?

– Tenka pripažinti, kad kai kur biurokratijos ir popierių tvarkymo yra. Jei kalbėsime apie smulkiojo ar vidutinio verslo poreikius ir investicijų skatinimo priemones – taip, ten yra tam tikros taisyklės, ir norint dalyvauti atrankoje reikia pateikti tam tikrus dokumentus. Bet kitaip negalėtume atrinkti tinkamų įmonių.

Vis dėlto kiek įmanoma stengiamės, kad tų biurokratinių procesų būtų kuo mažiau ir verslininkams, teikiantiems paraišką, viskas būtų pakankamai skaidru ir aišku. Žinoma, pasitaiko visokių atvejų. Ir apgauti savivaldybę norima kartais. Tenka tai pamatyti įsigilinus į situaciją. Tačiau tokių atvejų labai nedaug. Dauguma verslininkų yra sąžiningi – pateikia reikalingus dokumentus apie savo verslo planą, kuriamų darbo vietų skaičių, investicijų dydį.

– Ne paslaptis, kad nuo 2020 m. Lietuvai skiriama ES struktūrinių fondų parama pastebimai mažės. Ar Mažeikiai spėjo pasinaudoti šiomis lėšomis?

– Manau, kad tiek miestas, tiek mūsų kaimo gyvenvietės spėjo pasinaudoti parama, pakeitė ar atnaujino infrastruktūrą, susitvarkė gatves, šaligatvius, apšvietimą, nuotekų valymo sistemas, atliko kitus būtinus darbus. Taip pat sutvarkyta daug pastatų, ypač švietimo sektoriaus. Pokyčiai žymūs ir be ES paramos nieko nebūtume galėję padaryti.

Pagrindinės gatvės sutvarkytos, o aplink jas toliau tęsiami tvarkymo darbai. Kai kur savivaldybė ir iš savo lėšų atlieka darbus. Visada atsižvelgiame į verslo poreikius – kur reikalinga nutiesti kelią, įrengti apšvietimą. Mažeikiams 2007–2013 m. ES programa buvo labai paranki – aukštas investicijų lygis, todėl ir pokyčiai buvo pastebimi.

Dar pabaigti ne visi pagal 2014–2020 m. programą vykdomi projektai. Pavyzdžiui, dalis nebaigtų projektų yra mūsų rajono Viekšnių ir Sedos miestuose. Ten iš ES fondų lėšų ir su valstybės parama vyksta infrastruktūros tvarkymo darbai: tvarkomos gatvės, pastatai, vaikų darželiai, mokyklos ir kitos erdvės.

Tarp stambesnių projektų – Skuodo gatvės dalies Mažeikiuose sutvarkymas, kuris pagerins eismą link naftos apdirbimo gamyklų. Lapkričio pabaigoje Kelių direkcijoje pradėtas viešųjų pirkimų procesas dėl viaduko statybos Mažeikiuose – norima pagerinti susisiekimą tarp geležinkelio bėgiais atkertamų teritorijų. Šiuo metu pro miestą per metus pravažiuoja beveik 10 mln. tonų naftos produktų, taigi traukinių eismas yra intensyvus ir norime pagerinti šitą poziciją. Techninis projektas jau parengtas, dabar vykdomi rangos pirkimo darbai, o kitąmet turėtų prasidėti statybos.

Kitą investicinį projektą esame pasirengę sporto ir pramogų centrui statyti. Dar vyksta derybos su Vyriausybe dėl finansavimo. Tikimės, kad viskas eisis gerai ir šios statybos taip pat prasidės kitais metais.

– Geros švietimo paslaugos, aukštas vidurinių mokyklų lygis ir geri moksleivių rezultatai – Mažeikių stiprybė. Tačiau, kaip ir kiti Lietuvos regionai, susiduriate su situacija, kai išsilavinęs jaunimas rajoną palieka. Kaip šiuos žmones po studijų susigrąžinti iš Vilniaus, Kauno ar užsienio universitetų?

– Jaunam žmogui, kaip ir bet kuriam kitam gyventojui, labai svarbus potencialaus atlyginimo dydis, o jie Mažeikiuose yra pakankamai aukšti. Naujausi duomenys rodo, kad vidutinis mėnesinis atlyginimas Mažeikiuose didesnis nei kur kas daugiau gyventojų turinčiuose Šiaulių ir Panevėžio miestuose. Žinoma, prie to prisideda tai, kad Mažeikiuose veikia „Orlen Lietuva“, kur atlyginimų lygis aukštesnis.

Tačiau manau, kad jaunus ir verslius žmones galėtų sudominti tai, jog vietinės švietimo įstaigos yra pasiruošusios priimti visus – tiek mokyklinio amžiaus vaikus, tiek ir mažesnius. Tikrai nesiskundžiame per dideliu švietimo infrastruktūros užimtumu, kaip, pavyzdžiui, sostinė. Taip pat yra ir su neformalaus švietimo įstaigomis, kuriose sudaromos galimybės vaikams leisti laiką po pamokų.

Vis dėlto didžiausia problema siekiant išlaikyti jaunus žmones ta, kad Mažeikiuose nėra aukštosios mokyklos. Baigę vidurinę mokyklą ir pasirinkę studijuoti kituose miestuose, jaunuoliai ne visada grįžta atgal. Jie pasirenka Lietuvos didmiesčius, o neretai ir užsienį. Tai yra problema, tačiau, kaip žinome, vyksta švietimo reforma ir visi miestai negali turėti savo aukštųjų mokyklų.

Todėl turime tenkintis tuo, ką turime. Yra politechnikos mokykla, kuri ruošia specialistus tiek naftos bei statybos pramonei, tiek ir kitoms verslo sritims.

Žiūrime į ateitį, todėl esame parengę sveikatos įstaigų specialistų pritraukimo planą, numatėme apgyvendinimo planą, pagal kurį taikomos lengvatos įsigyjant nekilnojamąjį turtą ir mokamos stipendijos. Švietimo srityje rengiame bendradarbiavimo sutartis tiek su kolegijomis, tiek su aukštosiomis mokyklomis. Dėl kartų kaitos galime pajusti švietimo darbuotojų stygių, todėl stengiamės užbėgti šiai problemai už akių ir spręsti ją dabar.

– „ORLEN Lietuva“ yra ir Mažeikių stiprybė, ir Achilo kulnas. Automobilių elektrifikacija, kylantys ekologiniai reikalavimai yra vieni ženklų, kad naftos perdirbimo pramonės reikšmė ateityje neišvengiamai mažės. Kaip planuojate mažinti šią priklausomybę?

– Esu įsitikinęs, kad pagrindinė atsvara naftos perdirbimo pramonei mieste yra naujas verslas. Naujos įmonės, kurios kuriasi Mažeikiuose ir kuria darbo vietas. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad mūsų santykiai su „ORLEN Lietuva“ yra labai geri. Įmonė stengiasi remti miestui reikalingus projektus – tiek kultūros iniciatyvas, tiek sporto renginius – ir padeda spręsti socialines problemas. Miestas ir rajonas tai tikrai vertina.

 

A. Tenys

• Gimė 1955 m. Mažeikių rajone.
• 1984 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, kurioje įgijo inžinieriaus išsilavinimą.
• 1993–2011 m. užsiėmė ūkine veikla, vadovavo įmonei „Taulidas“.
• 2003–2011 m. buvo Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nariu.
• Nuo 2011 m. – Mažeikių rajono savivaldybės meras.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų