Kristupo Kolumbo statula Niujorke (Scanpix nuotr.)

Kolumbo atradėja

Kolumbo atradėja

K. Kolumbo Amerika buvo mitas, bet jo pasekmes Lotynų Amerikos kraštai jaučia iki šiol.

Velslio koledžo Masačusetse, JAV, docentė, literatūrologė ir vertėja dr. Evelina Gužauskytė daug metų tyrinėjo Kristupo Kolumbo gyvenimo faktus, kol tam tikra prasme tapo jo atradėja. Rašytojai Loretai Jastramskienei knygos apie šią istorinę asmenybę autorė atskleidė, kodėl K. Kolumbo darbai yra aktualūs dabartiniam pasauliui.

– Vilniaus knygų mugėje pristatėte savo veikalą „Kaip Kristupas Kolumbas įvardijo pasaulį: Derybų diskursas laivo žurnaluose (1492‒1504)“. Kodėl nusprendėte rašyti apie šią asmenybę?

– Mane visuomet domino, kaip per kalbą, dažnai netobulai, reprezentuojamas pasaulis. K. Kolumbo dienoraščiai, perrašyti ispanų dominikonų kunigo Bartolomėjaus de Las Casaso, suteikia unikalią galimybę patekti į istorinius lūžius nulėmusių įvykių sūkurį. Pietų ir Šiaurės Amerikos „atradimas“, kuris dabar jau vadinamas užkariavimu ir kolonizacija, negrįžtamai pakeitė pasaulio santvarką ir padarė įtaką turbūt viso pasaulio kultūroms, istorijai ir papročiams ‒ bet ypač Pietų ir Šiaurės Amerikos, Europos bei Afrikos žemynams.

Retai susimąstome, kad bulvės į Europą atvežtos iš kolonizuotos Pietų Amerikos Andų kalnų papėdės. Iš Amerikos žemynų mus pasiekė pomidorai, šokoladas, kukurūzai, tabakas. Tačiau užkariavimas atnešė į Ameriką ligas ir žudynes. Su juo prasidėjo didžioji žmonijos gėda – masinis vergų gabenimas iš Afrikos. Jei K. Kolumbas 1492-ųjų spalio 12-ą nebūtų pasiekęs Karibų salelės, greičiausiai vienos iš Bahamų salų ‒ arba jei kas nors kitas tai būtų padaręs gerokai vėliau ‒ šiandien turbūt gyventume visai kitokiame pasaulyje. Bėgant amžiams, keičiasi istorinės perspektyvos, iš kurių vertinami K. Kolumbo žygiai, taigi, kinta ir jo tekstų interpretacija. K. Kolumbo liudijimas apie susidūrimą su visai kitokiu pasauliu, kuris buvo nepažįstamas kultūrine, kalbine ir religine prasme, ir su tuo susiję moraliniai, politiniai ir filosofiniai klausimai aktualūs ir šiandien.

Evelina Gužauskytė

– Tyrinėdama atradėjo suteiktus vietovardžius turėjote drauge su juo leistis į visas keturias jo keliones. Kokį pažinote K. Kolumbą?

– Iš savo tekstų ir amžininkų šaltinių K. Kolumbas atsiskleidžia kaip labai stipri, charizmatiška asmenybė: atsidavęs krikščionis, aistringas ir labai užsispyręs žmogus. Jis nepasidavė portugalų karaliui atsisakius finansuoti jo keliones. Be to, sugebėjo įtikinti laivo įgulą tęsti kelionę, kai po dviejų vandenyne praleistų mėnesių ši ėmė maištauti ir reikalauti grįžti namo. K. Kolumbas turėjo būti arba visiškai ramus dėl savo kelionės tikslo, arba vedamas fanatizmo ir atsidavęs Šventosios Trejybės, kurią nuolatos mini laivo žurnaluose, malonei. Iki gyvenimo pabaigos jis tvirtino atplaukęs į vakarinę Indijos pakrantę ‒ iš čia ir atsirado Vakarų Indijos (angl. West Indies) pavadinimas bei „indėnų“ vardas. Jis, beje, taip pat nebevartojamas dėl tos priežasties, kad yra fiktyvus ir atspindi tik geografinę fantaziją, o ne tikrovę.

– Pirmiausia K. Kolumbas atplaukė į Karibų jūros salas. Kuo skyrėsi jų gyventojai tainai ir karibai?

– Visos Karibų jūros baseino ir Pietų Amerikos žemyno gyventojų grupės buvo skirtingos. Daugelis žino Pietų ir Centrinės Amerikos civilizacijas – majus, actekus, inkus. Šios tautos garsėja architektūra, astronomijos ir matematikos pasiekimais (pavyzdžiui, majai sudarė 365 dienų kalendorių, išrado nulį), politine organizacija. O Karibų salose gyveno dvi viena kitai priešiškos kultūrinės grupės – tainai ir karibai. Tainai buvo taikūs gyventojai – taino reiškia geras, kilnus žmogus. Laivo žurnaluose K. Kolumbas aprašo jų nekaltumą, fizinį grožį, nuogumą. Jo liudijimu, tainai dalijosi su ateiviais aukso gabalėliais ir iš vario bei aukso lydinio pagamintais papuošalais. Deja, tainų svetingumas K. Kolumbui ir jo įgulai tapo dingstimi juos naikinti.

Laivo žurnaluose aprašomi ir vadinamieji karibai, kurių pavadinimas – kalbinių nesusipratimų bei geografinės painiavos rezultatas. Marko Polo kelionių po Aziją užrašuose K. Kolumbas perskaitė, jog svarbiausias Kinijos valdovas buvo vadinamas Didžiuoju Kanu. Tai, kad Markas Polas į Aziją keliavo XIII a., jam neatrodė reikšminga. Išgirdęs tainus kalbant apie kariba gyventojus, Kolumbas susiejo šį pavadinimą su ispanišku žodžiu kaniba, kuris reiškia Didžiojo Kano pavaldinius. Vėliau, sužinojęs, kad ritualų metu karibai ragauja belaisvių mėsos, keliautojas šį paprotį priskyrė kaniba ‒ iš čia kilo žodis „kanibalas“. Daugybė iki šiol išlikusių Amerikos žemynų vietovardžių liudija apie įvairius geografinius ir kultūrinius nesusipratimus bei kalbos klaidas.

– Gal šiandien jau galima aiškiai atsakyti į klausimą: ar iš tiesų K. Kolumbas atrado Ameriką?

– Ameriką jau seniai buvo atradusios tautos, kurios joje gyveno tūkstančius metų. Kolumbas Ameriką išrado ir plačiai paskleidė savo sukurtą Naujojo Pasaulio įvaizdį, kuris rėmėsi jo lūkesčiais, Azijos kraštų aprašymais, mitais apie amazones, regimais vaizdais bei nuogirdomis. K. Kolumbo Amerika buvo mitas, bet jo pasekmes Lotynų Amerikos kraštai jaučia iki šiol.

– Ar pati kada nors susimąstėte, jog naujų žemių ir savo vietos jose ieškojimas yra įkvepiantis ir užkrečiantis?

– Kelionės ir ieškojimai, noras atrasti ką nors naujo, nepatirto yra bendražmogiški dalykai. K. Kolumbas man primena Don Kichotą, pasiryžusį tais laikais beprotiškai kelionei, per kurią ir jam pačiam kildavo abejonių, ar neplaukia tiesiai į pragaro nasrus. Lietuvos žmonėms dabar atsivėrusios galimybės keliauti, ieškoti, siekti. Aš atvykau į Kaliforniją 1992-aisiais, Lietuvai ką tik išsivadavus iš Sovietų Sąjungos. Per vieną susibūrimą mane priėmusios šeimos draugų namuose prie manęs pribėgo lietuvių kilmės Amerikoje gimęs kokių 50‒60 metų vyras. Jis parklupo priešais, tarsi netikėdamas, kad mato gyvą žmogų iš Lietuvos, ir kone su ašaromis akyse klausinėjo, kaip ten viskas atrodo. Šiuo metu situacija pasikeitusi, žmonės jau nenustemba paminėjus Lietuvą, nes pastarąjį dešimtmetį mūsų šalies politikai, menininkai, mokslininkai vis stipriau ir sėkmingiau konkuruoja tarptautinėje erdvėje.

Aš žaviuosi daugeliu lietuvių asmenybių, su kuriomis teko susidurti, – Jonu Meku, Ugne Karvelis. Manyje nuotykių ieškojimą ir atkaklumą pirmiausia įdiegė tėvai, vėliau sesuo. Visi savaip skatino ir palaikė. Būdama keturiolikos su seneliu važiavau į Rygą pirkti knygos ispanų kalba, kad galėčiau gilinti šios kalbos, kurios tuo metu mokiausi savarankiškai, įgūdžius. Knygos pasirodė tokios brangios, kad apsisukome ir grįžome į traukinių stotį. Jau beveik lipant į traukinį senelis sustojo ir pasakė lemtingus žodžius: „Evelina, ar mes atvažiavom į Rygą pirkti tau knygos, ar ne?“ Dažnai visas gyvenimas susideda iš tokių atsitiktinumų, o mūsų uždavinys ‒ sujungti juos į prasmingą grandinę.

– Su vyru Maiklu auginate dukreles Emmą ir Audrę. Ar jos žino, kas yra K. Kolumbas?

– Labai didžiuojuosi būdama mama. Pasinaudodama proga noriu išreikšti didžiulę pagarbą visoms mamoms, o ypač toms, kurios augina vaikus sunkiomis sąlygomis, kurių vaikai neįgalūs, taip pat įsivaikinusioms mažylį iš globos namų. Šis darbas dažnai lieka nepastebėtas, bet būtent jis iš esmės lemia mūsų visuomenės ateitį. Džiaugiuosi galėdama derinti mamos pareigas su darbu ir karjera. Manau, kad mergaitėms labai svarbu augti tokioje aplinkoje, kurioje jos mato, kad moterys puikiai sugeba užsiimti tiek boksu, tiek tapyba, tiek moksliniu darbu, tiek ir sodininkyste. Mano dukreles supa knygos ir įvairios kalbos – lietuvių, anglų, ispanų, rusų bei kitos. O dėl K. Kolumbo ‒ anksčiau JAV mokyklose vaikai mokydavosi eilėraštuko: „In 1492, Columbus sailed the Ocean Blue…“ („1492-aisiais Kolumbas išplaukė per mėlynąsias jūras…“)

Su Australijos aborigene

Mums teko nemažai keliauti, gyventi svetur – apvažiavome beveik visą Pietų Ameriką, Europą ir Aziją, gyvenome Ispanijoje ir Australijoje. Vis dėlto didžiausią įspūdį turbūt paliko kelionės po Naująją Zelandiją.

– Pamenate tėčio duotus penkis dolerius, išvykstant mokytis į Ameriką?

– Tie penki doleriai mums tuomet atrodė didelis lobis, o atvykus į JAV ir pamačius, ką už juos galima nusipirkti, ištiko šokas. Tačiau man tai buvo patys brangiausi pinigai, kurių nenorėjau išleisti. Ilgai juos saugojau.

– Dėstote Velslio koledže. Ar matote didesnę šio darbo prasmę, nei vien suteikti žinių studentėms?

– Dėstytojo misiją suprantu net ne kaip žinių perteikimą, o gerokai plačiau. Tai mentoriaus darbas, padedant studentams lavinti gebėjimą kritiškai mąstyti, atskirti fiktyvią informaciją nuo tikros, išmokti žiūrėti į tekstus ir žinias iš įvairių požiūrio taškų. Dėstydama Velslio koledže vadovaujuosi jo misija: ugdyti būsimas įvairių sričių – politikos, žurnalistikos, kompiuterių mokslo, muzikos ‒ lyderes. Velslyje mokėsi pirmoji JAV moteris sekretorė Madeleine Albright ir pirmoji moteris, pretendavusi į JAV prezidento postą, ‒ Hillary Clinton. Koledžo Ispanų kalbos ir literatūros katedroje yra dėstęs garsus ispanų poetas Pedro Salinas, o Rusų kalbos ir literatūros katedroje – Vladimiras Nabokovas. 2013 m. už mokslinę veiklą man suteiktas etatinio dėstytojo statusas (angl. tenure). Tai reiškia, kad galiu dėstyti šiame koledže neribotą laiką.

 

E. Gužauskytė

Literatūros tyrinėtoja ir vertėja

Gimė 1975 m. Telšiuose.

Mokėsi Vilniaus 45-ojoje vidurinėje mokykloje, 1993-aisiais baigė „Analy High School“ Kalifornijoje, JAV.

2005 m. apgynė daktaro disertaciją Kolumbijos universitete (Niujorkas, JAV). Ten pat dėstė ispanų ir lietuvių kalbas bei Lotynų Amerikos literatūrą.

Nuo 2005 m. ‒ nuolatinė Velslio koledžo (Masačusetsas, JAV) Lotynų Amerikos literatūros ir ispanų kalbos dėstytoja.

2014 m. Toronto universiteto leidykloje Kanadoje išleido knygą „Christopher Columbus’s Naming in the dairios of the Four Voyages (1492-1504)“. 2017 m. leidykla „Homo liber“ išleido knygos vertimą lietuvių kalba „Kaip Kristupas Kolumbas įvardijo pasaulį. Derybų diskursas laivo žurnaluose (1492‒1504)“.

Iš ispanų ir anglų kalbų į lietuvių kalbą išvertė Isabel Allende, Arturo Perez-Reverte, Gertrudis Gomez de Avellaneda, Ernesto Hemingway’aus, Roberto Louiso Stevensono, Arthuro Hailey kūrinių. E. Gužauskytės straipsniai spausdinami prestižiniuose JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Vokietijos mokslo leidiniuose.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų