(E. Blaževič nuotr.)

Kodėlčius: Vytauto Bako kelionė nuo policininko iki Seimo nario kėdės

Kodėlčius: Vytauto Bako kelionė nuo policininko iki Seimo nario kėdės

Pavadinti jį politikos Šerloku Holmsu būtų per drąsu. Jo įvaizdį pateisinti „naujoko sėkme“ – neprofesionalu. Visgi stebėti jo kelią politikoje – ne mažiau įdomu.

Seimo narys Vytautas Bakas (41 metų), prisilipdęs „Paties drąsiausio tyrimo per 28 metus“ etiketę, jau pradėjo keliones po Lietuvą. Vieni šaiposi, kiti pyksta, tačiau visi sutaria, kad šio politiko elgesys – tikrai vertas dėmesio.

Iki kitų Seimo rinkimų liekant daugiau nei dvejiems metams, jis sako viską, ką žadėjęs, padaręs. Net jei dėl to teko praleisti daugiausia plenarinių parlamento posėdžių. Dabar jam esą beliko tik kiekvieną Lietuvos miestelį apvažiuoti ir su žmonėmis pabendrauti. To jis teigia nebijąs – visuomeninė veikla įpratino prie nepatogių klausimų, teisininko specialybė leido kurti objektyvaus ir nešališko veikėjo įvaizdį.

Apžvalgininkai pripažįsta: plataus atgarsio visuomenėje sulaukusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl verslo ir interesų grupių įtakos politiniams procesams ir sprendimų priėmėjams išvados padėjo pamatus ne tik V. Bako rinkiminei kampanijai, bet ir sudėliojo ateities darbus. Nesvarbu – būnant įstatymų leidžiamojoje ar vykdomojoje valdžioje.

Laikas parodys, ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario V. Bako ateitis politikoje bus šviesi. Tikėtina, kad tai priklausys tik nuo jo paties ryžto atsakyti už savo žodžius. Tačiau kol kas IQ redakcija imasi dažų ir lengvais potėpiais kuria politiko portretą.

Nėra kvailų klausimų

„Visi norėjo būti lakūnais, o aš norėjau būti detektyvu, – prisiminęs vaikystėje perskaitytas klasikines Šerloko Holmso istorijas, juokėsi Seimo narys V. Bakas. – Svajojau būti žmogumi, kuris tiria nusikaltimus ir juos atskleidžia.“ Iš pradžių tai jam, gimusiam ir užaugusiam Zarasuose, atrodė nepasiekiama: tyrėjo darbas reikalavo aukštojo išsilavinimo, jaunuoliui iš provincijos gyvenimas sostinėje atrodė tolimas, tik atgavusi nepriklausomybę Lietuva žengė pirmuosius žingsnius, galimybių studijuoti užsienyje nebuvo.

Visgi 1997 m. V. Bakas baigė Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą ir pradėjo dirbti Vilniaus miesto vyriausiajame policijos komisariate. „Niekas iš karto į minkštą kėdę nepasodino – jokių pažįstamų sostinėje neturėjau, – pasakojo politikas. – Tad perėjau visus laiptelius: dirbau patruliu, apylinkės inspektoriumi, galiausiai tardytoju.“ Šis darbas, pašnekovo teigimu, retai kada primena amerikietiškuose filmuose vaizduojamo „blogojo“ policininko paveikslą – ant įtariamųjų esą niekas nerėkia, tačiau nėra nei darbo valandų, nei monotonijos, reikalaujama visiško atsidavimo ir kantrybės.

„Kiekvieną kartą tu turi reikalą su skirtingomis istorijomis, kurias reikia ištirti, skirtingais žmonėmis, su kuriais reikia kalbėtis, – pasakojo V. Bakas. – Šis darbas išmokė mane atkaklumo ir įskiepijo atsparumo. Surinkti turėdavau ne tik kaltinančius, bet ir išteisinančius įrodymus.“

Pasinaudoti šia patirtimi politikas sakė siekęs ir parlamentinio tyrimo metu – atsakingai rinkti duomenis, juos analizuoti ir saugoti, žingsnis po žingsnio narplioti mįslę.

Tačiau čia pat pripažino, kad politikoje kai kurie tyrėjo veikloje taikomi veiklos principai negalioja: „Dirbant Seime neretai užtenka tik atskleisti situaciją arba užduoti klausimus: kokie yra jūsų interesai vienoje ar kitoje srityje, kodėl jūs juos nuslėpėte, kas jus sieja su kitais veikėjais energetikos, verslo sektoriuose?“ Vėliau jau esą – kaip Dievas duos: ar sugebės politikas, kiti susiję veikėjai į šiuos teiginius atsakyti.

Kol kas panašu, kad V. Bakas tokios pozicijos nuosekliai laikosi: užduoda klausimus pats ir ragina tai daryti kitus, atsakymais abejoja ir kviečia abejoti kitus, tačiau apie realius rezultatus, vienu ar kitu būdu sprendžiančius interesų grupių įtakos politikams grėsmes, kalba tik būsimojo laiko forma.

Jis užduoda klausimus pats ir ragina tai daryti kitus, atsakymais abejoja ir kviečia abejoti kitus, tačiau apie realius rezultatus, vienu ar kitu būdu sprendžiančius interesų grupių įtakos politikams grėsmes, kalba tik būsimojo laiko forma.

Dėl to parlamentaras, buvęs NSGK vadovas ir dabartinis narys, konservatorius Arvydas Anušauskas V. Baką švelniai pašiepia – komiteto vadovo atsakomybė yra siekti apčiuopiamų pokyčių. Esą niekas kitas be V. Bako to nesiims. A. Anušausko teigimu, tokia situacija jau buvo ne kartą: be komiteto vadovo įdirbio bet kokio kito tyrimo išvados nuguldavo į stalčius.

Užaugintas profesinių sąjungų

Studijuodamas teisę Mykolo Romerio universitete, V. Bakas ėmė žengti vis arčiau politikos ir tapo įtakingu profesinių sąjungų interesų gynėju. „Tuo metu, maždaug 2002 m., vyko didelės reformos, tačiau mes jautėme, kad ne viskas buvo daroma teisingai“, – sakė pašnekovas. Dėl to kartu su kolegomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje pradėjo tai, kas vėliau išaugo į Nacionalinį pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimą (NPPSS), šiandien vienijantį per 4 tūkst. statutinių įstaigų pareigūnų bei priskiriamą prie vienų didžiausią įtaką politikams darančių organizacijų.

„Tada mes kėlėme tokius klausimus kaip policininko karjera, jos skaidrumas, paties pareigūno ir žmogaus saugumas, – pasakojo V. Bakas. – Kaip mokėjome, taip juos uždavinėjome: ministrui, Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų vadovams ir jų nariams, rašėme ilgus laiškus, kurių niekas neskaitė.“

Sparčiai besiplečianti organizacijos veikla kėlė naujus iššūkius. Sustabdęs tarnybą policijoje, V. Bakas pareigūnų profesinėje sąjungoje pradėjo dirbti profesionaliai. Tad pareigūnų interesus jam ginti teko dar aršiau ir kitokiais formatais. „Beprecedente“ situacija ir politikų noru atgrasyti žmones nuo visuomeninės veiklos jis vadino bandymus surengti apkaltą tuometinei Seimo narei, Rolando Pakso koalicijos „Už tvarką ir teisingumą“ atstovei Aldonai Balsienei už „bendravimą su profesinėmis sąjungomis“. Iš tikrųjų politikė buvo kaltinama veikla – vadovavimu profesinei sąjungai „Solidarumas“, nesuderinama su Seimo nario mandatu.

Vėliau V. Bakas į susivienijimo istoriją įėjo kaip skandalingų pareigūnų mitingų ir streikų „Atėmė. Atima. Atims“, „Priversti tylėti“, „Basas pareigūnas – nesaugūs žmonės“ dalyvis ir organizatorius.

Su veikla NPPSS siejamos ir pirmosios su V. Baku susijusios kontroversijos. 2011 m. jis raštu kreipėsi į Rusijos Federacijos ambasadorių Lietuvoje Vladimirą Čchikvadzę ir prašė suteikti informacijos apie šioje šalyje veikiančias profesines sąjungas bei neseniai įgyvendintą policijos reformą. Viešai sukritikuotas dėl ryšių Rusijoje paieškos, naivumo ir trumparegiškumo, V. Bakas tada išsigynė siekęs tarptautinio bendradarbiavimo – juk kreipėsi jis ir į Švedijos, Vokietijos, Lenkijos atstovus, o kad profesinės sąjungos Rusijoje nėra nepriklausomos, sužinojęs tik gerokai vėliau.

Tik ekspertas

Noras tirti, aiškintis trūkstamas dėliones dalis, atmieštas stipriu socialinio teisingumo jausmu ir pagardintas smalsumu, atvedė ir į kitas, viešai gana kontroversiškai įvertintas veiklas.

2007 m. V. Bakas tapo buvusio Seimo nario, teisininko Kęstučio Čilinsko padėjėju. Būtent šis politikas – Seimą vadinęs „kriminalizuota institucija“ ir griežtai peikęs susikompromitavusius politikus, oligarchiją ginančią Vyriausybę, pašnekovo teigimu, padarė jam didžiausią įtaką. Iš jo, argumentuojant tuo, kad yra geras organizatorius, moka koordinuoti darbą, 2011 m. V. Bakas perėmė vadovavimą Nepartiniam demokratiniam judėjimui, kurio nariai buvo ir aktorius Regimantas Adomaitis, ekonomistė Aušra Maldeikienė, filosofas Krescencijus Stoškus ir kiti.

Noras tirti, aiškintis trūkstamas dėliones dalis, atmieštas stipriu socialinio teisingumo jausmu ir pagardintas smalsumu, atvedė ir į kitas, viešai gana kontroversiškai įvertintas veiklas.

„K. Čilinskas daugiausia dirbo žmogaus teisių srityje, kažkiek padėjo karininko Vytauto Pociūno žūties byloje, atliko „LEO LT“ sandorio analizę ir sugebėjo visuomenei paaiškinti tikruosius jo motyvus, – pasakojo politikas. – Daug vakarų esame kartu praleidę, gerdami arbatą. Jis visada kovojo už viešąjį interesą.“

Kita vertus, ir patį laikotarpį – 2006–2012 m. – politikas dar ir šiandien vertina kaip žmonėms nepalankų metą. „2006 m. kilo idėja privatizuoti visą energetikos sektorių, vyko parlamentinis tyrimas dėl Rusijos bendrovės „Gazprom“ veiklos, vėliau atsirado mūsų pačių oligarchai – 2008–2012 m. suvešėjo galingiausia įtakos grupė, koncernas „MG Baltic“, dar vėliau stebėjome bendrovės „Rosatom“ vyrukų bandymus daryti įtaką politinei sistemai, planus, kaip sukurti vienai įtakos grupei palankią daugumą, kūrė savi.“

V. Bakas sako matęs, kaip klastojamos bylos, norint susidoroti su pareigūnais. Jei reikėtų, jis to nesibodėtų atskleisti. (E, Blaževičiaus nuotr.)

Dažnai jam prikaišiojamo aktyvaus dalyvavimo referendume dėl žemės pardavimo užsieniečiams išsigynęs, V. Bakas neslepia, kad Valstybės saugumo departamento Kremliaus ruporu pripažinto naujienų portalo ekspertai.eu veikloje dalyvavo, buvo jo valdybos narys.

„Mano mintis buvo Lietuvoje sukurti kooperatinės žiniasklaidos naujienų portalą, turintį antikorupcinę pakraipą, – sakė pašnekovas. – Aš kaip teisininkas padėjau jam gauti visuomenės informavimo priemonės statusą, užtikrinusį galimybę prašyti informacijos, kurios jiems reikėjo korupciniams atvejams tirti, iš visų valdžios įstaigų. Jie kėlė klausimus apie projektą „Vilnius ‒ Europos kultūros sostinė“, aferas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, viskas buvo daroma savanoriškais pagrindais.“ Jo teigimu, tuo metu tai buvo graži, spalvinga idėja, pripažinta ir skaitytojų, ir kai kurių politikų, tačiau subliuškusi po kelių veiklos metų.

Portalą V. Bakas paliko 2014 m. birželį, kai, jo paties teigimu, redakcija ėmė keisti turinį, nutolta nuo pirminio sumanymo: „Dabar man irgi kartais nemalonu skaityti, ypač kai įvykiai yra tendencingai interpretuojami. Tačiau aš nesigailiu, ši patirtis man leido suprasti, kaip veikia žiniasklaidos priemonės.“ Tad tikriausiai nereikia stebėtis, dėl kokių priežasčių jis ėmėsi kalbėti apie galimybes kai kurioms žiniasklaidos priemonėms naikinti veiklos licencijas.

Artimi stiliumi

Vienus Seimo valdančiosios frakcijos narius neabejotinai priskiriame prie „karbauskininkų“ flango ir aiškiai žinome, pagal kieno dūdelę jie šoka. „Tokiu atveju V. Baką reikėtų vienareikšmiškai priskirti prie S. Skvernelio pusės, – teigė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. – Visgi neatmesčiau ir to, kad dabartinis NSGK pirmininkas – pakankamai savarankiškas politikas.“ Koja kojon su dabartiniu ministru pirmininku politikos keliu ėjęs V. Bakas sako, kad jų pažintis buvo kontraktas, paremtas pragmatiniu išskaičiavimu.

„Mus supažindino buvęs policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas. S. Skvernelis tuo metu buvo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas, įgyvendino pirmąją policijos reformą ir pakvietė mane jam patarti“, – pasakojo V. Bakas. Jis teigė neabejojęs kvietimo priežastimis: tuo metu dar buvo juntami vadinamosios Kalvarijos pareigūnų bylos, kai viešai paskelbta apie aukštas pareigas užimančių pareigūnų nusikalstamas veikas, atgarsiai.

„Per daugiau kaip dešimt savo karjeros metų esu matęs atvejų, kai buvo klastojamos ir kurpiamos bylos, vien dėl to, kad norėta su žmogumi susidoroti. Tiesą sakant, jei kiltų poreikis, galėčiau tai net įvardyti, – teigė politikas. – Todėl man buvo labai svarbu parodyti, kad žmogus, pirmiausia teisėsaugininkas, gali kelti klausimus, nebijoti aukštų pareigūnų susidorojimo.“

Antrasis V. Bako ir S. Skvernelio susitikimas įvyko pastarajam tapus ministru. „Jis man paskambino ir sako: „Tu atstovauji pareigūnams, turi progą ateiti ir padaryti taip, kaip tau atrodo geriausia.“ „Aš tuo metu jau buvau išėjęs į verslą, užsiėmiau kooperatine bankininkyste (V. Bakas 2009–2014 m. vadovavo pareigūnų kredito unijai – IQ past.), svarsčiau, kad galbūt nebenoriu grįžti, reikia išbandyti naujas sritis.“

Visgi nuomonę politikas pakeitė. Prisijungęs prie S. Skvernelio suformuotos komandos ranka rankon dirbo ties Vidaus reikalų ministerijos sistemos reforma. Reikėjo išpildyti ministro pažadą ministeriją paversti „pačia geidžiamiausia“, pasirūpinti pareigūnų algomis ir profesijos prestižu. „Per tą profesinę veiklą tapome gerais bendražygiais ir dabar dažnai pasikalbame, – pripažino politikas. – Man tikrai jo pažiūros, jo stilius yra artimi.“

Tačiau norint laimėti rinkimus ir įsitvirtinti politikoje, didžiojo brolio skvernas neturėjo pamaišyti, bet ir gelbėti neprivalėjo. Retrospektyviai žvelgdamas į V. Bako žingsnius Seime, viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas sakė tikintis, kad jį užklupusi lemtis, tai yra, parlamentinis tyrimas dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams, nors ir galėjo būti numatyta iš anksto, šiandien praverčia kaip erdvė pozicijoms stiprinti. „Gavus tokią gerą mėsą, nepagaminti gero patiekalo sau pačiam būtų kvaila“, – teigė specialistas.

Kita vertus, V. Bakas puikiai išnaudoja visas galimybes stiprinti savo autoritetą. „Jis greitai reaguoja, išnaudoja socialinius tinklus, yra atviresnis nei kiti politikai, modernus, šiuolaikiškas, ne per daug kampuotas ir politiškai diplomatiškas. Tai, mano nuomone, rodo jo pasiruošimą, kad ir priskiriamą naujokams, dirbti darbą, kurį jis daro“, – sakė A. Katauskas.

Lobistas ar kovotojas už idėjas?

„Man patinka tai, kas nepatinka kitiems arba mažumoms“, – tarstelėjo V. Bakas, paklaustas apie savo keliones į įvairius Lietuvos miestus pristatyti parlamentinio tyrimo dėl verslo ir interesų grupių įtakos politiniams procesams ir sprendimų priėmėjams. – Dabar tai tikrai aplankysiu kiekvieną kaimą. Darau tai nuo 2003 m. Esu įsitikinęs, kad žmonėms reikia mano pristatymų.“
Vieni tai vadina prasidedančia rinkimine kampanija, kiti prunkščia: objektyvumo tyrimo išvadose ir taip su žiburiu nerasi, tad jų šališkas valstiečių atstovo pateikimas jas tik dar labiau kompromituoja.

A. Katauskas sutinka: dėl šių susitikimų V. Bakas iš tiesų rizikuoja būti kritikuojamas. Visgi tai darantys politikai aiškiai suvokia, kad jei jam užteks organizacinių ir finansinių resursų, bus išlaikyta kokybė, artėjančiuose rinkimuose V. Bakas taps kertine figūra, kurios bus klausomasi. „Kita vertus, viskas, ką daro politikai, yra pasiruošimas rinkimams“, – teigė specialistas.

Pats komiteto pirmininkas ir tyrimo apie neteisėtą įtaką politikams vėliavnešys V. Bakas atkerta, kad žmonėms trūksta aiškumo: „Tam, kad idėja būtų įgyvendinta, reikia dėl jos kovoti. Ne tik užregistruoti siūlymą, bet pasiekti, kad jam būtų pritarta Seime, kad būtų mobilizuota visuomenė. Aš manau, kad politiko darbas yra būti savo idėjų lobistu.“ Jo teigimu, kiekvienas Seimo narys yra laisvas susitikti su visuomene ir padėti jai atsakyti į kylančius klausimus.

Tik jie turi bėdą, kurios neturi V. Bakas. „Dauguma politikų neturi, apie ką kalbėti, – tikino A. Katauskas. – V. Bakas savo ruožtu tikrai yra vienas tų, kuris turi medžiagos, žino, kaip kalbėti su paprastais žmonėmis, kaip prie jų prieiti. Kartu – jis teisingas, už tiesą kovojantis, protingas ir atsakingas politikas, neturintis po truputį blogu tampančio policininko šleifo.“

Tad tiek diskusijų sukėlęs parlamentinis tyrimas – geriausia, kas galėjo nutikti politikui. A. Katauskas pranašumus vardijo ant pirštų: „Verslo įtakos politikams šviesoje jis užsidėjo teisuolio kaukę, kartu pasakė, kad nėra susijęs su verslu. Savo rankose jis laiko daug informacijos, yra įdomus žiniasklaidai ir visuomenei. Ir trečia – tyrimu padaręs sensaciją, jis sukūrė ir vieno iš įtakingiausių politikų Lietuvoje įvaizdį ir jį sėkmingai plėtoja toliau.“

Eksperto teigimu, politikas šiandien užima vis tvirtesnes pozicijas šiose temose – apie jas kalbėti daugiau niekas negalės. Tai kadaise nutiko Seimo nariui Juliui Sabatauskui, pirmuoju smuiku griežusiam prezidento Rolando Pakso byloje.

Kita vertus, paties V. Bako portretas vis dar lieka kontroversiškas: ilgai koncerną „MG Baltic“ laikęs organizuota nusikalstama grupe, valstybei esą padariusią apytiksliai 500 mln. eurų žalą, vėliau pripažino, kad bendrovė vis dėlto nėra tas blogis, apie kurį reikia kalbėti. Daug svarbiau yra matyti „bendrą paveikslą“: analizuoti, kaip Lietuvoje įgyvendinama Rusijos įtaka, kaip veikia žiniasklaidos priemonės, energetikos sektorius. O ir žala, pasirodo, suskaičiuota tik apytikriai.

2008–2012 m. valdančiojoje daugumoje buvę konservatoriai irgi, pasirodo, nėra toks didelis blogis, ypač, kai kalba sukasi apie atskiras asmenybes ir nesikivirčijama televizijos eteryje. Liepos pabaigoje paskelbta, kad buvęs konservatorių energetikos ministras Arvydas Sekmokas taps V. Bako visuomeniniu konsultantu energetikos klausimais.

O kas toliau?

Apie dalyvavimą artėjančiuose Seimo rinkimuose V. Bakas dar nekalba, tačiau panašu, kad tiek temų, tiek priplanuotų darbų užtektų dar kelioms kadencijoms parlamente. Ideologiškai jis – politinės kairės atstovas, o tokie Lietuvos visuomenei patinka.

„Mano akyse V. Bakas – labiausiai išryškėjęs ir užaugęs šios kadencijos politikas“, – pripažino A. Anušauskas. Tačiau naštos tai nepalengvina – norint išlaikyti pozicijas visuomenės akyse, reikia dirbti papildomai ir kiekvieną kartą vis uoliau.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų