(Vyčio Snarskio pieš.)

Kodėl verta dar kartą pabandyti atnaujinti gerus santykius su Lenkija

Kodėl verta dar kartą pabandyti atnaujinti gerus santykius su Lenkija

Lietuvai geri santykiai su Lenkija reikalingi kur kas labiau nei Lenkijai su Lietuva. Tad ir su šia kaimyne niekada nebus nuobodu.

Prezidentas Gitanas Nausėda simboliško pirmojo vizito vyko į Varšuvą. Lenkijos sostinę paskutinei oficialiai kelionei į užsienį pasirinko ir Dalia Grybauskaitė, kuriai neretai priekaištaujama dėl dviejų kaimynių santykiuose vyravusio šaltuko.

Žmonių ir valstybių santykiuose dažnai viršų ima emocijos, joms pasiduoda politikai, o dažniausiai ir patys jas kursto. Vilniaus krašto okupacija tarpukaryje yra tas randas, dėl kurio dalis visuomenės į Lenkiją žvelgs priešiškai iki pat savo gyvenimo pabaigos.

Santykius temdo ir nesutarimai dėl lenkų tautinės mažumos teisių Lietuvoje. Valdemaro Tomaševskio valdoma politinė jėga dešimtmečius elgiasi agresyviai ir provokuojančiai, o karštos oponentų galvos ugnį dar labiau kursto.

Politiniam šalies elitui iki šiol nepakako drąsos, išminties ir valios Pietryčių Lietuvos gyventojus vertinti kaip lygiateisius piliečius, juos gerbti, jais rūpintis ir taip atimti manipuliacijų ginklą iš Kremliui simpatizuojančių jėgų. Tai pirma santykių su Lenkija pamoka, kurios dar nepavyko išmokti.

Emocijos emocijomis, tačiau skaičiai nemeluoja. Lietuvai Lenkija yra mažiausia kaimynė, Lenkija Lietuvai – didžiausia, jei Kaliningrado srities nevertinsime kaip visos Rusijos. Tai sunku pripažinti, bet Lenkijos verslo ir politikos elitui, didžiajai žiniasklaidai Lietuva yra tolima, mažai žinoma ir nelabai įdomi šalis. Nieko nuostabaus, Vilniui sunku prilygti Berlynui, Prahai ar Kijevui, kuriuose priimamų sprendimų vertė ir interesų svoris yra nepalyginti didesni. Galima pasakyti dar ciniškiau – daugeliui lenkų Lietuvos pasienis yra Europos aklagatvis, nors mums tai – tik kelio pradžia.

Čia turėtume pakartoti antrą pamoką. Lietuvai gyvybiškai svarbūs energetikos ir transporto projektai neįmanomi be Lenkijos pritarimo ir bendradarbiavimo, kurį paskatina ES pinigai bei politinis spaudimas, tačiau nereikalingų kliūčių susikurdavome ir patys.

Nauja era? (Roberto Dačkaus/ LR Prezidento kanceliarijos nuotr.)

Viena šaltuko priežastimi buvo „Lietuvos geležinkelių“ sprendimas išardyti Rengės geležinkelio ruožą, kuris svarbus lenkų valdomai Mažeikių naftos perdirbimo įmonei. Būtų naivu patikėti, kad šį sprendimą savarankiškai priėmė tuomečiai geležinkelių įmonės vadovai. Tad lieka įdomus ir kol kas neatsakytas klausimas, ko siekė tuomečiai Lietuvos politiniai lyderiai? Kokiai avantiūrai ryžtasi suerzinant „PKN Orlen“ koncerną, kuriam tenka neeilinis vaidmuo ir pačioje Lenkijoje?

Trečiai pamokai išmokti galima prisiminti seną liaudies patarlę „draugą nelaimėje pažinsi“. Lenkija ir Lietuva artimomis karinėmis ir politinėmis sąjungininkėmis vėl tapo po Krymo okupacijos ir Rusijos invazijos į Rytų Ukrainą. Tai buvo šaltas dušas, priminęs abiem šalims, kad pasyvi ir neretai savanaudiška narystė NATO yra trumparegiškas požiūris. Šią pamoką ir Lenkija, ir Baltijos šalys išmoko kone akimirksniu – tai tapo stipriu, dažnai neparankiu balsu formuojant ES politiką Rusijos atžvilgiu.

Yra ir nepatogių temų. ES turi didelių priekaištų Lenkijai dėl teismų ir žiniasklaidos nepriklausomumo, o Lietuva, atrodo, stengsis neužrūstinti Varšuvos. Racionalu? Taip. Vertybiška? Nelabai.

Lenkai nuožmiai gina savo interesus ir Briuselyje, ir šalyse kaimynėse, nebijo kibti į atlapus net Vokietijai. Kartais tai atrodo sunkiai suderinama, bet Lenkija yra ir ambicinga, ir labai racionali valstybė, ar ją valdytų liberalai, ar dešinieji populistai. Apie Vokietiją sakoma, kad ji per didelė Europai, bet per maža pasauliui. Su Lenkija panašiai – ji per didelė regionui, bet per maža Europai. Vietos ieškanti ir dėl pozicijų kovojanti valstybė gali būti ir arogantiška, ir įžeidi.

Užsienio politikos formuotojams Lenkija visuomet bus įdomus atvejis – reikės išmonės ir žinių, kaip su ja draugauti, bet netapti tik mažu nereikšmingu partneriu.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų