Ko nori abiturientai?

Ko nori abiturientai?

Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas pageidavimai šiemet nedaug skiriasi nuo praėjusių metų. Tačiau galima pastebėti vis labiau augantį medicinos studijų populiarumą – kas penktas stojantysis norėtų studijuoti kurią nors iš medicinos mokslų programų.

Liepos 23 d. 17 val. baigėsi registracija bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas sistemoje. Iš viso sistemoje užsiregistravo 41 tūkst. stojančiųjų. Tai beveik 3 tūkst. mažiau, nei pernai.

Dvi populiariausios medicinos studijų programos – Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU, Kaune) ir Vilniaus universitete – šiemet užima pirmas dvi vietas pagal tai, į kurias konkrečias studijų programas pirmuosius pageidavimus studijuoti pateikė stojantieji į aukštąsias mokyklas. Kaip ir pernai, LSMU medicina yra absoliuti lyderė pagal norinčių ją studijuoti pirmąjį pageidavimą (tokį norą pareiškė 640 stojančiųjų), nuo jos kiek atsiliko VU medicina (480). Prieš metus VU medicina buvo ketvirta pagal populiarumą (ją 2012 m. pirmu pageidavimu rinkosi 521 stojantysis), ją buvo šiek tiek aplenkusios VU ekonomikos (543) ir VU teisės (525) studijų programos. Šiemet šios dvi socialinių mokslų programos vis dar išlieka populiariausių dešimtuke, bet konkuruoti su medicina nebegali. VU ekonomiką pirmuoju pageidavimo pasirinko 348 stojantieji, VU teisę – 303.

Ketvirta pagal populiarumą šiemet yra politikos mokslų (VU) programa (pernai ją pirmuoju pageidavimu rinkosi 417 stojančiųjų, šiemet – 312). Dešimtuke galima užtikti ir LSMU odontologijos programą (287 pirmųjų pageidavimų) bei LSMU veterinarinę mediciną (240).

Kalbos, kad geriausia ateitis laukia programuotojų, matyt, pasiekė ir abiturientų ausis. Šiemet VU programų sistemų studijų programa pateko į populiariausių pageidavimų (282 pirmųjų pageidavimų) dešimtuką, nors pernai ji buvo gerokai žemiau. Nedaug atsiliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto kūrybinės industrijos – 274 pageidavimų.

Bendros populiarumo tendencijos pagal mokslų sritis keičiasi nesmarkiai, tačiau jau matoma, kad didėja biomedicinos ir technologijos mokslų paklausa. Šiemet pirmuosiuose stojančiųjų pageidavimuose ir toliau dominuoja socialinių mokslų studijos (44,47 proc., o 2012 m. tokių buvo 47,1 proc.), toliau rikiuojasi biomedicinos (19,88 proc., prieš metus – 18,17 proc.), technologijos (14,47 proc., 2012 m. – 13 proc.), humanitariniai (9 proc., 2012 m. – 10 proc.), fiziniai mokslai (7,5 proc., 2012 m. – 6,6 proc.), menai (4,66 proc., 2012 m. – 5 proc.).

Vis dėlto šios tendencijos liudija tik stojančiųjų paklausą. Tikrieji stojimo rezultatai gali gerokai skirtis nuo stojančiųjų lūkesčių. Pirmojo etapo rezultatai bus skelbiami liepos 27 d. iki 12 val. Kaip ir iki šiol, didelė dalis stojančiųjų greičiausiai rinksis tas studijas, kuriose gali tikėtis valstybės finansavimo, net jei šios studijų programos jų pageidavimų sąraše ir bus gerokiau žemiau. Todėl studijuojančiųjų technologinius, biomedicinos ir fizinius mokslus santykis bus gerokai kitoks, nei rodo dabartinės paklausos tendencijos.

Pastaruoju metu kilo net tam tikras socialinių mokslų atstovų nepasitenkinimas dėl to, kaip Švietimo ir mokslo ministerija ir pats ministras Dainius Pavalkis nuvertina socialinių mokslų perspektyvumą. D. Pavalkis, duodamas interviu žiniasklaidai, pareiškė, kad studijuojantiems socialinius mokslus darbo nebus, ir ragino rinktis technologines specialybes.

Buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė į šiuos ministro teiginius viešai atsakė pareikšdama, kad technologinių specialybių populiarumu visų pirma suinteresuotas verslas, o socialiniais mokslais labiau turėtų rūpintis valstybė. Anot N. Putinaitės, Lietuvoje vis dar menkai išplėtotas socialinių paslaugų sektorius, stokojama verslumo. „Esama ir kitų problemų, susijusių su demokratinės valstybės pagrindais: dažnai skundžiamasi demokratinės kultūros stoka, valdininkų kompetencijos ribomis, silpnais demokratiškumo įgūdžiais ir nepasitikėjimu demokratija apskritai, šlubuojančiu pilietiškumu bei menku žiniasklaidiniu išprusimu, silpnu susivokimu, kas vyksta pasaulyje, galiausiai menku savo istorijos bei tradicijos pažinimu ir vertinimu, menka visuomenės ir tautos savivoka bei saviverte“, – teigė N. Putinaitė. Ji taip pat priminė, kad valstybė jau nuo 2009 m. palaipsniui mažino valstybės finansuojamų vietų skaičių teisės ar vadybos programose, tačiau jas ir toliau renkasi daug abiturientų, net pasiryžusių mokėti už studijas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų