Didysis kraustymasis Kinijoje

Didysis kraustymasis Kinijoje

Kinija greitina urbanizacijos tempą ir per ateinantį dešimtmetį iš kaimų į miestus ketina perkelti šimtus milijonų gyventojų. Tokie šios valstybės užmojai gali tapti didžiausiu socialiniu eksperimentu istorijoje.

Iki 2025 m. Kinija pasiryžusi 70 proc. šalies gyventojų (apie 900 mln. žmonių) perkelti į miestus, rašo „The New York Times“. Pusė kelio iki to jau nueita. O per ateinančius dvylika metų Kinijos valdžia planuoja perkelti 250 mln. kaimo gyventojų į naujai pastatytus didesnius ir mažesnius miestus. Toks skaičius žmonių prilygsta keturių didžiųjų Europos valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos – gyventojų skaičiui.

Iki šiol Kiniją valdanti Komunistų partija ištisus dešimtmečius tvirtino, kad kaimo žmonės, net ir tie, kurie dirba miestuose, yra neatsiejami nuo gyvenimo ūkiuose ir taip užtikrina Kinijos politinį ir ekonominį stabilumą. Dabar partija pakeitė prioritetus – pagrindiniu jos tikslu tapo surasti naują augimo tempą lėtinančios Kinijos ekonomikos gaivinimo būdą, t. y. sparčiai padidinti vartotojų gretas.

Pritapti nėra paprasta

Kinija iki šiol buvo didelių kontrastų šalis, joje vietos užteko ir mažiausiems kaimeliams, ir didžiausiems smoge skendintiems miestams. Bet pirmieji Kinijos kraštovaizdyje daugiau nėra pageidaujami.

Kinijos gyventojų perkėlimas iš kaimų į miestus vyksta labai sparčiai, tam skiriamos lėšos – milžiniškos. Valdžios įsaku griaunami ištisi tūkstančius metų stovėję kaimai – vietoj jų statomi dangoraižiai, buvę ūkiai sulyginami su žeme ir verčiami asfaltuotais keliais.

Taip drastiškai keičiamais gyvenimais ūkininkai nėra patenkinti. „Vyresniems žmonėms miestuose nėra ką daryti. Kalnuose mes laikėme kiaules, vištas, dirbome žemę. Čia mes susėdę ratu žaidžiame mahjong (tradicinis kinų žaidimas kaladėlėmis – red. pas.)“, – teigė He Shifangas, buvęs ūkininkas iš Ankango miesto.

„Miestas – naujas pasaulis mums. Visą gyvenimą rankomis dirbau laukus. Ar mano išprusimo užtenka norint išgyventi mieste?“, – klausė Tianas Wei, buvęs ūkininkas iš Hebėjaus provincijos, šiuo metu dirbantis naktiniu sargu fabrike.

Urbanizacija – šalies ateitis

Nors Kinijos kaimo žmonės urbanizacija nėra patenkinti, valdžia laikosi kitokios pozicijos. Naujasis šalies ministras pirmininkas Li Keqiangas per savo inauguracijos spaudos konferenciją šių metų kovo mėnesį nurodė, kad urbanizacija yra vienas prioritetinių šalies tikslų.

Ir perspėjo, kad tam bus reikalinga įvykdyti nemažai pakeitimų, „norint įveikti problemas, patiriamas urbanizuojant kraštą“. Pagrindinės su tuo susijusios problemos yra ūkininkų nenoras kraustytis iš savo privačių valdų ir augantis nedarbas mieste, kurį lemia nenoras nedirbti ar išsilavinimo stoka.

„Urbanizacija yra Kinijos ateitis, tačiau Kinijos kaimo žmonės dar nesugeba džiaugtis visais pranašumais ir gyvenimu mieste. Vis dėlto kaimo žmonės nusipelno tokių pačių sąlygų ir teisių, kokias turi miestiečiai“, – sakė Kinijos politikos mokslų ir teisės universiteto profesorius Li Shuguangas.

Kinijoje spartinti šį procesą pradėta dar 1980-aisiais, kai apie 80 proc. kinų gyveno kaimuose. Šiuo metu 47 proc. šios šalies gyventojų gyvena kaime, iš jų – 17 proc. dirba mieste, nors vistiek yra laikomi kaimo gyventojais.

Ar paskatins ekonomiką?

Urbanizacija siekiama pakeisti Kinijos ekonomikos struktūrą didinant vartojimą šalies viduje, o ne vien pasikliauti eksportu. „Jei bent pusė Kinijos populiacijos taptų vartotojų klase, ekonomikos augimas neišvengiamas“, – sakė Pasaulio ekonomikos ir politikos instituto, priklausančio Vyriausybės tyrimų institutui, direktoriaus pavaduotojas Li Xiangyangas.

Brazilijoje ir Meksikoje žmonių perkraustymas į miestus taip pat buvo laikoma geriausiu keliu ekonomikai skatinti. Tačiau rezultatai – žmonių skaičiaus lūšnynuose augimas ir bedarbių socialinės klasės susiformavimas – nuvylė iki tol urbanizacija kaip ekonomikos plėtros įrankiu tikėjusius ekspertus.

Žmonės pasirinkimo neturi

Nepaisant dvejonių, šiuo metu urbanizacija Kinijoje vyksta. Beveik kiekviena provincija turi dešimtis programų ūkininkams perkelti į naujus butus dangoraižiuose, jų sklypams perimti ir valdymo problemoms spręsti.

Kinija patvirtina savo kaip socialinės inžinerijos šalies statusą. Tai strategiškai apgalvotos manipuliacijos žmonėmis būdas, norint pasiekti reikiamo tikslo. Stengiamasi miesto gyvenimą paversti patraukliu kaimo žmogui. Tačiau kaimo žmogus nepaklusti vykdomoms pertvarkoms neturi, jis priverstas palikti savo namus ir ūkį bei keltis kitur pagal valdžios nurodymus.

Parengė Dalia J. Kavaliauskaitė

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų