Scanpix nuotr.

Kinija ieško vietos antrai užsienio karinei bazei – Vanuatu pasiūlymo atsisakė

Kinija ieško vietos antrai užsienio karinei bazei – Vanuatu pasiūlymo atsisakė

Vanuatu antradienį pareiškė neturinti planų leisti savo teritorijoje įkurti Kinijos karinę bazę, pasirodžius pranešimui, kad Pekinas stumia tokį pasiūlymą, keliantį nerimą Australijai ir Naujajai Zelandijai.

Kaip rašo Australijos dienraštis „The Sydney Morning Herald“, Kinija užklausė šios Ramiojo salų valstybės dėl galimybės įkurti bazę, nors toks žingsnis galėtų sutrikdyti trapią strateginę pusiausvyrą regione.

Kinija aktyviai didina savo kariuomenės pajėgumus ir vis aktyviau veikia Ramiajame vandenyne. Pekinas didina savo įtaką neturtingose regiono šalyse, skirdamas lėšų jų plėtrai.

„Herald“, remdamasis keliais šaltiniais, rašo, kad Pekino kariniai užmojai Vanuatų tikriausiai galėtų būti įgyvendinami palaipsniui – pavyzdžiui, pirmiausiai galėtų būti pasirašyta laisvos prieigos sutartis, leidžianti Kinijos karinių jūrų pajėgų laivams įplaukti į šalies uostus papildyti degalų atsargų.

Šis susitarimas vėliau galėtų būti išplėstas, nurodė laikraštis. Pranešime sakoma, kad Australijos, Naujosios Zelandijos ir JAV žvalgybos tarnyboms didėjanti Kinijos įtaka kelia vis didesnį nerimą.

Tačiau Vanuatu užsienio reikalų ministras Ralphas Regenvanu piktai paneigė šias prielaidas. „Niekas Vanuatu vyriausybėje niekada nekalbėjo apie kokią nors Kinijos karinę bazę Vanuatu teritorijoje. Esame (prie karinių blokų) neprisijungusioji šalis. Tiesiog nesame suinteresuoti įkurti kokią nors karinę bazę savo šalyje“, – jis sakė radijui ABC.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas per įprastą spaudos konferenciją Pekine šį pranešimą taip pat atmetė ir pareiškė, kad tai yra „melagingos naujienos“.

Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Bishop, praeitą savaitgalį apsilankiusi Vanuatų kartu su Didžiosios Britanijos sosto įpėdiniu princu Charles’u, anksčiau sakė esanti įsitikinusi, kad Kanberą ir Port Vilą sieja glaudūs ryšiai.

„Mūsų santykiai su Vanuatu – labai geri, ir lieku įsitikinusi, kad Australija yra Vanuatu pasirinkta strateginė partnerė“, – pabrėžė ji.

Padidintas dėmesys

Kinija investuoja į infrastruktūrą visame pasaulyje, bet iki šiol užsienyje yra įkūrusi tik vieną karinę bazę – Rytų Afrikos valstybėje Džibutyje.

Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern sakė negalinti komentuoti „Herald“ pranešimo patikimumo.

„Tačiau galiu pasakyti, kad mes, be abejo, atidžiai stebėsime veiklą Ramiajame vandenyne ir kad Naujoji Zelandija apskritai yra nusistačiusi prieš Ramiojo vandenyno militarizavimą“, – sakė ji.

Australijoje įsikūręs Lowy institutas, nepriklausomas analitinis centras, apskaičiavo, kad 2006–2016 metais Kinija Ramiojo vandenyno valstybėms suteiktos pagalbos, įskaitant lengvatines paskolas, vertė yra 1,78 mlrd. JAV dolerių (1,45 mlrd. eurų). Anksčiau šiais metais Pekinas pareiškė oficialų protestą, kai viena Australijos vyriausybės narė Kinijos infrastruktūros projektus šiame regione pavadino „šuns penkta koja“.

Pekiną užrūstino australų tarptautinės plėtros ministrės Concettos Fierravanti-Wells pareiškimas, kad Ramiojo vandenyno regionas „pilnas tų (Kinijos pastatytų) nenaudingų statinių, kurių niekas neprižiūri“.

Ji perspėjo, kad kitaip negu Pasaulio banko arba Azijos plėtros banko paskolų, Kinijos siūlomo finansavimo sąlygos mažiau palankios. „Nežinome, kokių bus pasekmių, kai (Ramiojo vandenyno šalys) turės grąžinti kai kurias iš šių paskolų“, – sakė ministrė.

Pekinas savo ruožtu pareiškė, kad „visiškai gerbia Ramiojo vandenyno salų valstybių vyriausybių ir jų žmonių valią“ ir kad pagalba plėtros projektams „atnešė realios naudos vietos žmonėms“. Kinija diplomatinius ryšius palaiko su aštuoniomis Ramiojo vandenyno salų valstybėmis ir valdomis: Kuko Salomis, Mikronezija, Fidžiu, Niuje, Papua Naująja Gvinėja, Samoa, Tonga ir Vanuatu. Šešios kitos Ramiojo vandenyno šalys pripažįsta suverenų Taivaną, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų