(Pixabay nuotr.)

Kiek „-umų“ telpa į mokinį?

Kiek „-umų“ telpa į mokinį?

Netolimoje ateityje mokiniui reikės ne vien „amžinųjų vertybių“, bet ir gerokai konkretesnių kompetencijų

Atsakingumas, pilietiškumas, aktyvumas, sąmoningumas, brandumas, originalumas, patriotiškumas – viso to ir dar daugiau tikimasi iš mokyklą baigiančio mokinio. Idealiu atveju, toks supermenas turėtų iš mokyklos suolo į pasaulį išskristi neabejodamas savo gabumais ir įveikdamas kiekvieną iškylančią problemą.

Vis dėlto, realybė nuo lūkesčių skiriasi. „Vyksta didelė kaita, pasaulis keičiasi milžinišku tempu ir mokykla atsilieka nuo gyvenimo. Kartais juokauju, kad praeitis moko dabartį apie ateitį. O kokia ta ateitis turėtų būti, vargu ar kas žino“, – pastebi Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) viceprezidentė, Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė.

Pernai rudenį mokyklą lankyti pradėjęs pirmokas iš jos išeis 2030-ųjų pavasarį. Tas pasaulis gerokai skirsis nuo šiandienos. Verslo ir ekonominių tyrimų instituto „McKinsey Global Institute“ ataskaitoje prognozuojama, kad iki 2030 m. dėl automatizacijos darbo pasaulyje neteks apie 800 mln. darbuotojų.

Tad mokyklos, tėvų ir mokinių požiūris į mokslą jau šiandien privalo sparčiai keistis kartu su darbo rinka. Ateities pasaulyje moksleiviams svarbesnės taps ne atskirų sričių žinios, o įgūdžiai. „Mokytojai turėtų moksleiviams paaiškinti, kaip ir kada pasirinkti vienokią ar kitokią mokymosi strategiją, papasakoti apie jų pranašumus. Įrodyta, kad „mokėjimas mokytis“ atneša geresnius rezultatus“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) mokymo gairėse numatyta atnaujinti kompetencijas ir gebėjimus – įtraukti gebėjimą pasirūpinti savimi, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, bendradarbiavimą, socialinį atsakingumą. Be tradicinių žinių, bus siekiama suteikti ir skaitmeninio, finansinio, informacinio ir medijų, kultūrinio, sveikatos raštingumo pagrindus.

Ar tokie pokyčiai padės priartinti teorinį abiturientą-supermeną prie realybės? Nepatenkintųjų švietimo sistema – tiek pagrįstai, tiek nepagrįstai – bus visada. Kita vertus, vis labiau įsigalint mokymosi visą gyvenimą koncepcijai ir daugėjant neformaliojo ugdymo galimybių, įsitikinimas, kad mokykla – laiko švaistymas, nes „neparuošė gyvenimui“, turėtų nykti.

„Tai, kad mokykla neparuošia gyvenimui, yra faktas, bet būna, kad ir pats gyvenimas žmogaus tam nepasiruošia, jei jis nenori mokytis. Sąvoka „paruošti gyvenimui“ yra nelabai tiksli – galbūt vertėtų sakyti, kad reikia leisti vaikams išsiugdyti tam tikrus gebėjimus, kompetencijas ir praktinius įgūdžius“, – mano Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas.

 

Į šviesų rytojų

IQ apklausus ŠMSM, Lietuvos tėvų forumo, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), universitetų ir LMVA atstovus, kaip siekiamybės buvo įvardytos nemažai tradicinių abiturientų kompetencijų ir savybių, tačiau dažniausiai pasikartojančios buvo šios.

Verslumas

Pabrėžiama, kad šiuolaikiniame pasaulyje idėjas reikia ne tik generuoti, bet ir gebėti jas įgyvendinti, mokėti parduoti savo kuriamus produktus ir paslaugas. Jau dabar verslą sėkmingai plėtoti gali itin mažos bendrovės, ateityje sparčiai augs laisvai samdomų darbuotojų skaičius ir trumpų projektų ekonomika (angl. gig economy) – žmonės daugiau dirbs sau.

Medijų raštingumas

Dezinformacija problema buvo visais laikais, tačiau ji ypač išryškėja būtent dabar, kai informacijos srautai auga kone geometrine progresija. Nemokėjimas atsirinkti informacijos, neįsigilinimas į ją ar pasidavimas manipuliatyvioms žiniasklaidos technikoms tampa labai pavojingu trūkumu. Pasigirsta vis daugiau siūlymų įvesti medijų raštingumo pamokas.

Bendrakultūriškumas ir darbas komandoje

Mokykloje labai svarbu įgyti gebėjimų, kurie padeda dirbti ir veikti daugiakultūrėse aplinkose. Tiesa, tautinės tapatybės klausimas, kaip ir iki šiol, mokymo programoje išliks labai svarbus. Šiandien jaunam žmogui atėjus į kolektyvą dažnai pirmiausia tenka išmokti dirbti komandoje, todėl taip pat svarbu sugebėti dirbti grupėse, mokėti įsiklausyti, koreguoti savo veiklą ir sprendimus bei dalytis žiniomis.

Žmogiškosios stiprybės ir gebėjimas susidoroti su neapibrėžtumu

Žmogiškosios savybės taps pagrindiniu įrankiu varžantis su vis daugiau darbų perimsiančiomis išmaniosiomis technologijomis. „Reikia nustoti vaikams duoti tik žinias, jie turi gauti ir kitus unikalius dalykus, kurių negalės atkartoti robotai, – tai vertės pajautimas, pasitikėjimas, nepriklausomas mąstymas, dėmesys aplinkiniams, sportas, muzika, menas“, – ragino LPK prezidentas Robertas Dargis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų