(Pixabay nuotr.)

Kiek dar plėsis prekybos tinklai?

Kiek dar plėsis prekybos tinklai?

Prekybos tinklai į parduotuvių atnaujinimą ir plėtrą šiais metais sudėjo daugiau nei 48 mln. eurų. Ko tikėtis kitais metais?

Daugiausiai lėšų plėtrai skyrė „Vilniaus prekybos“ grupės įmonė „Maxima LT“ ir verslininko Dainiaus Dundulio valdoma „Norfos mažmena“. Daugiausiai naujų parduotuvių atidarė Vokietijos kapitalo „Lidl Lietuva“, tačiau ji plėtros tempus, palyginti su 2016 metais, mažino daugiau nei perpus.

48 mln. eurų – investicijos, kurias oficialiai skelbia patys tinklai, tačiau realiai ši suma turėtų būti gerokai didesnė, nes „Lidl Lietuva“ ir „Rimi Lietuva“ duomenų apie investicijas BNS nepateikė.

2016 metais pagal viešai skelbiamą informaciją tinklai į plėtrą investavo mažiausiai 66,5 mln. eurų. Eliminavus „Lidl Lietuvos“ investicijas (20 mln. eurų), ne rinkos naujokų investicijos į plėtrą pernai buvo panašios, kaip ir šiemet – 46,5 mln. eurų.

2017–aisiais didžiųjų tinklų plėtra buvo atsargesnė ir labiau apgalvota, o dėmesys nukreiptas į parduotuvių atnaujinimą. Pasak nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec advisers LT“ Tyrimų ir analizės grupės vadovo Mindaugo Kulboko, tai lėmė nebedidėjanti prekybos apyvarta.

„Didėjant prekybos plotui ir vis dar vykstant plėtrai, neišvengiamai mažėja tinklų apyvarta vienam kvadratiniam metrui, net neįvertinant kainų augimo, kuris šiemet vidutiniškai siekė 3 proc. Apyvarta mažėja ir dėl emigracijos, pirkėjų praktikuojamo apsipirkimo ne Lietuvoje, aišku, ir dėl jų sąmoningumo bei vartojimo mažinimo, sveikesnio gyvenimo būdo“, – BNS sakė jis.

Prekybos tinklai šiemet gerokai mažino plėtros tempus ir koncentravosi į atnaujinimą: atidarytos 28 naujos ir 20 atnaujintų parduotuvių, kai 2016-aisiais – atitinkamai 54 ir 25.

Per metus, net ir pasitraukus Suomijos kapitalo bendrovei „Prisma LT“, o susijungimo sandoriui besiruošiančioms „Rimi Lietuvai“ ir „Palink“ beveik sustabdžius plėtrą, bendras didžiųjų tinklų valdomų parduotuvių skaičius išaugo nuo 697 iki 705.

„Lidl“ plėtra lėtėjo

„Lidl Lietuva“ šiemet atidarė daugiausiai naujų parduotuvių – 9, tačiau šis skaičius dukart mažesnis nei 2016-aisiais (22). BNS skaičiavimais, tinklas per metus pasipildė apie 12,6 tūkst. kv. metrų prekybos ploto, kai 2016-aisiais šis rodiklis siekė 30,8 tūkst. kv. metrų.

„Tinklo plėtra buvo suplanuota iš anksto ir įmonė turbūt laikosi vokiškos tvarkos, kas reiškia, kad veiksmai turi būti tikslūs, aiškūs, konkretūs. Todėl „Lidl“ plėtra yra jau parengto plano vykdymas, neforsuojant to, kas nėra įmanoma“, – aiškina M. Kulbokas.

Šiemet naujos tinklo parduotuvės atidarytos Vilniuje (2), Kaune (3), Ukmergėje, Šiauliuose, Utenoje bei Plungėje, tačiau pagal jų skaičių, „Lidl“ išlieka mažiausias tinklas su 31 parduotuve.

Plačiau plėtros planų bei rinkos tendencijų tinklas tradiciškai nekomentuoja.

„Maxima“ ėmėsi atnaujinimo

„Maxima LT“ šiemet atidarė 8 naujas parduotuves, šiek tiek sumažindama plėtros tempą (2016 metais – 10) ir atnaujino 11 parduotuvių (15). Pagal valdomų parduotuvių (244) skaičių „Maxima“ išlieka didžiausiu tinklu, kaip ir pernai. Įmonės investicijos į plėtrą liko panašios, kaip 2016-aisiais – 27,6 mln. eurų.

Nepaisant mažesnio objektų skaičiaus, naujas (16 tūkst. kv. metrų) ir atnaujintas (13,1 tūkst. kv. metrų) plotas buvo didesnis nei pernai.

„Kaip ir svetur, pas mus jau ne vienerius metus itin populiarios nedidelio formato parduotuvės, skirtos kasdieniam apsipirkimui. Iš esmės tai atspindi gyvenimo būdo pokyčius, nes padidėjus gyvenimo tempui arti namų ar darbo esančiose parduotuvėse pirkėjai gali rasti svarbiausius reikalingus produktus“, – BNS sakė bendrovės generalinė direktorė Kristina Meidė.

M. Kulbokas tvirtina, kad šiemet tinklas turėjo pajusti prarandantis dalį pirkėjų.

„Tinklas šiemet akivaizdžiai pajuto pirkėjų nuklydimą į kairę ir į dešinę, todėl stengiasi išlaikyti rinkos dalį pagal turimas galimybes. Tam, manau, yra du teisingi būdai: arba konkurentų įsigijimas, kaip kad daro „Rimi“, arba aktyvi plėtra, ką daro „Maxima“, – BNS sakė jis.

Pasak K. Meidės, didžiausios įtakos rinkai šiemet turėjo konkurentų plėtra ir „Prismos“ pasitraukimas.

Svarbiausiais „Maxima LT“ projektais šiemet įmonės vadovė įvardijo parduotuvės sostinės Mindaugo gatvėje atnaujinimą bei naujos visą parą veikiančios parduotuvės Kaune atidarymą.

„Prismos“ pasitraukimas – sėkmingas

Vietoje dviejų „Prisma“ parduotuvių Vilniuje bei Kaune jau įsikūrė „Maxima“. Tinklas šalyje valdė 4 parduotuves.

M. Kulbokas sako, kad „Prismos“ sprendimas pasitraukti rinką nustebino, tačiau pats veiksmas jai įtakos neturėjo, o kai kuriais atvejais turto valdytojams atnešė naudos.

„Tinklo pasitraukimas neturėjo didelės įtakos rinkai. Gal net sakyčiau, kad jos nepadarė visai. Patį pasitraukimą pavadinčiau sėkmingu, nes pirmiausia pirkėjai jo nepajautė, o turto savininkai gana operatyviai išnuomojo patalpas ir net pagerino turto panaudojimą“, – aiškino jis.

Anot M. Kulboko, tinklo pasitraukimą lėmė mažas jo efektyvumas: bendrovė valdė itin dideles parduotuves, tačiau jų vieno kvadratinio metro apyvarta buvo gerokai mažesnė nei konkurentų.

„Pavyzdžiui, 2016 metais „Prisma“ su 4 parduotuvėmis pasiekė 37 mln. eurų, kai „Lidl“ per ataskaitinius 2016-2017 metus, su 22 parduotuvėmis – 166 mln. eurų apyvartą. Taigi, „Prismos“ vieno kvadratinio metro efektyvumas pernai buvo 78 eurai, o „Lidl“ – 450 eurų. Taigi lygtis aiški, akivaizdu, kodėl vienas iš tinklų užsidarė ir kodėl rinkos dalyviai praktiškai to net nepajuto“, – sakė jis.

„Rimi“ ir „Iki“ gavo sunkią užduotį

Kaip ir praėjusiais, šiais metais didžiausia rinkos intriga ekspertai įvardija prekybos tinklų „Rimi Lietuva“ bei „Iki“ susijungimą. Būtent tai pristabdė jų plėtrą: „Iki“ atidarė vieną 1 tūkst. kv. m ploto parduotuvę Marijampolėje, o „Rimi“ – dvi 3,6 t ūkst. kv. m ploto parduotuves Vilniuje ir Kaune.

M. Kulboko teigimu, suprantama, jog tinklų plėtra planuojant sandorį negali vykti.

„Akivaizdu, plėstis, kai nežinai, kas būsi susijungęs, kai dar tave kontroliuoja Konkurencijos tarnyba, yra beviltiškai sudėtinga. Kiekvienas naujas taškas verstų perskaičiuoti koncentraciją, o tai nutolintų susijungimą ir neatneštų jokios naudos“, – sakė jis.

Pasak „Rimi Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovės Giedrės Bielskytės, tinklas intensyvios plėtros neplanuoja ir 2018–aisiais.

„Didžiausias mūsų prioritetas kitais metais yra „Iki“ sandorio užbaigimas, tad intensyvios plėtros kitais metais neplanuojame“, – sakė ji.

Anot G. Bielskytės, tinklas daugiau dėmesio skiria parduotuvių atnaujinimui, nes toks yra bendras Švedijos kapitalo grupės tikslas.

Metų pabaigoje „Iki“ išliko antras pagal dydį šalies tinklas su 231 parduotuve, o „Rimi“ priklausė 56 parduotuvės.

Tačiau ruošdamiesi sandoriui, šių tinklų savininkai gavo gana sudėtingą užduotį – Konkurencijos taryba, spalį nurodė perleisti 5 „Rimi“ ir 12 „Iki“ parduotuvių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse.

„Šių parduotuvių veiklos perdavimas kitiems rinkos dalyviams yra įdomus ir ne visai lengvai sprendžiamas uždavinys. Vis dėlto susijungime tai nebus esminė problema. Logistikos, sistemų, darbuotojų apjungimas ir kiti panašūs iššūkiai yra kur kas didesni besijungiančioms organizacijoms“, – sako M. Kulbokas.

Anot jo, kol kas dar sunku prognozuoti šio sandorio poveikį rinkai.

„Kol kas poveikį dar sunku vertinti, viskas priklausys nuo sklandaus įmonių sujungimo. Kita vertus, aišku, kad dėl šio sandorio, kiti trys prekybos tinklai tikrai dės pastangas 2018 metais padidinti apyvartas“, – teigė M. Kulbokas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų