Kiek bitkoinų kainuoja pica?

Kiek bitkoinų kainuoja pica?

Nors šuoliais kilusi kriptovaliutų kaina vilioja investuotojus, dauguma šių pinigų pirmiausia buvo sumanyti kaip atsiskaitymo priemonė. Norint vieną dieną pamiršti dolerius ir eurus, reikėtų įveikti keletą pagrindinių kliūčių.

Viena žymiausių pirmųjų bitkoinų metų istorijų yra apie programuotoją Laszlo Hanyeczą, kuris 2010-aisiais eksperimento tikslais viešai pasiūlė sumokėti 10 tūkst. bitkoinų už dvi picas. Vyras šias picas gavo, ir tai buvo bene pirmas atvejis, kai už bitkoinus buvo įsigyti realūs daiktai.

Šiandien šio sandorio vertė būtų daugiau nei 136 mln. JAV dolerių. Žinoma, prieš septynerius metus niekas nesitikėjo, kad pirmoji kriptovaliuta staiga taps tokia populiari, todėl naudoti ją pagal paskirtį – atsiskaityti – L. Hanyeczui atrodė natūralu.

Vos po trejų metų vienai monetai pasiekus triženklę vertę, ji pradėjo virsti savotišku būdu investuoti ir greitai praturtėti. Investavimas į valiutas egzistavo ir popierinių pinigų laikais, skirtumas tik toks, kad senieji investuotojai tokių augimo tempų nė nesapnavo.

Dėmesys padėjo

Nuo šių metų pradžios keliais šimtais procentų pakilusi bitkoinų ir beveik visų kitų kriptovaliutų vertė sektoriui davė teigiamą efektą. Apie bitkoinus nuolatos rašė didžiausios žiniasklaidos priemonės. Nors daugiau buvo kalbama apie investavimą ar mėginama atgrasyti nuo jo, išaugo ir susidomėjimas kasdieniu pritaikymu.

Šiais metais Vilniuje atsirado pirmasis šalyje bitkoinų bankomatas, kuriame galima nusipirkti ir parduoti šios kriptovaliutos. Lietuvoje kai kurie smulkesni verslai taip pat paskelbė priimantys mokėjimus bitkoinais. Išaugo ir kitų kriptovaliutų žinomumas.

Padidėjusiu dėmesiu bei augimu džiaugiasi ir Lietuvoje įsikūrusios su tarptautiniais verslais dirbančios mokėjimų įmonės „Coingate“ technikos direktorius Rytis Bieliauskas. „Per pirmus 2,5 įmonės veiklos metų kriptovaliutomis buvo atsiskaityta 6 tūkst. kartų. Per pastarąsias 30 dienų per mūsų įmonę verslai priėmė daugiau nei 15 tūkst. mokėjimų. Vidutinė mokėjimo suma eurais – apie 550“, – atskleidė jis.

Kriptokaruselė

Tačiau apie pagrindines kriptovaliutas vis dar daugiau kalbama kaip apie akcijas, o ne realius pinigus. Vienas dažniausiai pabrėžiamų kriptovaliutų bruožų – stabilumo stoka. Verslams, bent jau iki šiol, tai nelabai trukdė – sukurta sprendimų, kaip mokėjimus priimti ir tuoj pat konvertuoti į tradicines valiutas. Tačiau vartotojus tokia dinamika gali ir prilaikyti. Pavyzdžiui, bitkoinų savininkas spalio pabaigoje už tūkstančio eurų vertės daiktą būtų sumokėjęs apie 0,2 bitkoino. Vos po mėnesio penktadalis bitkoino buvo vertas 1700 eurų.

Bitkoinų savininkas spalio pabaigoje už tūkstančio eurų vertės daiktą būtų sumokėjęs apie 0,2 bitkoino. Vos po mėnesio penktadalis bitkoino buvo vertas 1700 eurų.

Žinoma, įprastų valiutų vertė taip pat gali didėti arba mažėti, bet dažniausiai ji svyruoja gana menkai. Dienos skirtumai tarp euro ir JAV dolerio paprastai nesiekia 1 proc. O bitkoinų ir JAV dolerių santykis yra labai nestabilus ir skirtumas kartais siekdavo 15 proc. per vieną dieną.

Kiek kils ar kris bitkoino vertė, nežino niekas, tačiau yra kalbančių tiek apie visišką kriptovaliutų griūtį, tiek apie monetas, vertas keliasdešimt tūkstančių JAV dolerių. Kaina neišvengiamai keisis, nes bitkoinų ir dalies kitų valiutų kiekis dar didėja – pavyzdžiui, į rinką ateityje pateks papildomi 4 mln. bitkoinų.

R. Bieliauskas pripažįsta, kad stabilesnis kursas bitkoinui padėtų, tačiau kol kas dėl to nesijaudina ir stebi priešingą tendenciją. „Matome, kad kylanti kaina nesumažina noro atsiskaitinėti. Kai pakilus kainai parduosiu bitkoinus, su gautais eurais reikės ką nors daryti. Investuotą pelną kaip tik galiu užfiksuoti nusipirkdamas ką nors, ko man reikia. Todėl tai padaroma iškart bitkoinais“, – aiškino pašnekovas.

Ne mažiausia kliūtimi laikoma ir tai, kad valiuta vis dar nesužavėjo didžiausių pasaulio pardavėjų. Nors atsiskaitymus bitkoinais priima keletas stambių ir gerai žinomų bendrovių („Dell“, „Subway“ ar „Microsoft“), daugelis šios valiutos dar nepripažįsta. Banko „JP Morgan Chase“ atliktame liepos mėnesį pristatytame tyrime teigiama, kad iš 500 didžiausių JAV interneto pardavėjų tik trys suteikia galimybę vartotojams atsiskaityti kriptovaliutomis.

„Fintech“, bankai ir vyriausybės

2009 m. atsiradęs bitkoinas entuziastus viliojo pranašumais: pervedimai bet kur pasaulyje bet kuriuo metu, anonimiškumas, galimybės sukurti atsargines pinigų kopijas ir sumažinti šansus kriptovaliutas padirbti. Buvo akcentuojami maži pervedimo mokesčiai.

Šiandien kai kurie populiariausios kriptovaliutos pranašumai nebeatrodo tokie išskirtiniai. Bitkoinas net ir tarp kriptovaliutų pasižymi gana lėtais pervedimais, be to, atsilieka ir nuo kai kurių bankinių perlaidų bendrovių. Tinklo nariai tai mėgina spręsti, bet nesutaria dėl būdo – dėl šios priežasties vasarą nuo bitkoino atskilo „Bitcoin cash“ kriptovaliuta.

Kol bitkoinas didino žinomumą ir stiprėjo, tradicine valiuta operuojančios „fintech“ bendrovės tapo kitu konkurencingu bankų pakaitalu. Pirmaujančios perlaidų programėlės yra gana efektyvios, todėl mokėjimas kriptovaliutomis mažai ką prideda tiek kalbant apie greitį, tiek, kai kuriais atvejais, apie pervedimų mokesčius. „Lietuva neseniai pristatė momentinę mokėjimų sistemą, kitur irgi siekiama įdiegti tokius mokėjimus. Naujieji finansų rinkos dalyviai kuria sistemas, kurios galėtų mokėjimus priimti visą parą. Ateinant naujiems finansų rinkos žaidėjams perlaidų kainos dar labiau mažėja“, – pabrėžė Andrius Šilgalis, Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas.

Su kertiniu kriptovaliutų pranašumu konkuruoti negali niekas. Tai anonimiškumas. Visgi ES rengia penktąją prieš terorizmą ir pinigų plovimą nukreiptą direktyvą. Jei ji bus priimta, virtualiosios valiutos keityklos ir kriptovaliutų piniginių paslaugų tiekėjai bus įtraukti į atidžiau prižiūrimų finansų įstaigų sąrašus, be to, pervedimams viršijus nustatytą sumą, sandorio šalys turės būti identifikuotos.

Patys oficialių institucijų atstovai, atrodo, ilgalaike kriptovaliutų sėkme netiki. Pasaulio banko vadovas Jim Yong-kimas spalį pareiškė, jog pasaulis labiau žiūri į „blokchain“ technologiją, o ne į bitkoinus, sukritikavo pastarosios valiutos kainą ir, netiesiogiai, jos pervedimų greitį.

Lietuvos banko pozicija taip pat išlieka skeptiška. „Yra viena valiuta, euras, ir būtent ji naudojama atsiskaitymams. Atsiskaitant kriptovaliutomis nėra reguliavimo, vadinasi, ir garantijų. Informacinių technologijų saugumas šioje srityje turėtų būti labai didelis, bet jį užtikrinti sunku. Jeigu dings pinigai, nebus pritaikomas draudimas. Transakcijos nėra atšaukiamos – padarius klaidą, nebus į ką kreiptis, kad pinigai būtų grąžinti“, – vardijo A. Šilgalis.

Tiesa, net ir oficialios įstaigos pripažįsta, kad kriptovaliutų pagrindas – „blockchain“ technologija – yra inovatyvus informacijos saugojimo būdas ir ateityje keis supratimą apie mokėjimus. Ja žavisi ir didieji. 2017 m. rugpjūtį pranešta, kad šeši lyderiaujantys bankai, tarp kurių yra britų HSBC ir „Barclays“ bei šveicarų „Credit Suisse“, susivienijo ir „blockchain“ pagrindu kuria bendrą tarpbankinę atsiskaitymo priemonę, leisiančią sutaupyti pinigų.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų