Karštosios kėdės

Karštosios kėdės

Ministrų kaita Lietuvoje – dažnas reiškinys. Šioje Vyriausybėje pasikeitė jau penki. IQ suskaičiavo karščiausias ir saugiausias kėdes.

Lapkričio pradžioje Dailis Alfonsas Barakauskas pasitraukė iš vidaus reikalų ministro posto, teisindamasis pablogėjusia sveikata. Prieš tai ministeriją sukrėtė korupcijos skandalas, du vadovo pavaldiniai buvo sulaikyti, o pats D. A. Barakauskas įgijo specia­liojo liudytojo statusą byloje. Nuo 1990 m. šešiolika asmenų ėjo vidaus reikalų ministro pareigas (vienas jų du kartus). Ilgiausiai, daugiau nei trejus metus, šioje kėdėje išsilaikė Raimundas Palaitis.

IQ suskaičiavo, kiek vidutiniškai Lietuvoje trunka būti ministru. Pateikiami duomenys apima laikotarpį nuo kiekvienos ministerijos įsteigimo iki šių dienų. Pareigas tebeinantys ministrai neįtraukti. Vadovų darbo pabaiga skaičiuota ne nuo atsistatydinimo, o nuo naujo ministro darbo pradžios. Neįtraukti laikinai pareigas ėję, išskyrus, kaip nutiko Aleksandro Abišalos kabinete, keletą tokių, kurie išdirbo visą Vyriausybės gyvavimo laiką. Jeigu tas pats asmuo buvo ministras su pertraukomis, jo darbo periodai nesumuojami. Aplinkos ministerijos istorija skaičiuojama kartu su pirmtakės Aplinkos apsaugos, Ūkio – su Ekonomikos, Socialinės apsaugos ir darbo – su Socialinės apsaugos. Jungtinės Kultūros ir švietimo ministerijos, gyvavusios iki 1994 m., statistika neįtraukta.

KAM ir URM saugu

Didžiausi šansai ramiai užbaigti kadenciją yra Užsienio reikalų ministerijoje (URM) – pirmieji keturi jos vadovai dirbo iki pat rinkimų, po jų keitėsi Vyriausybė ir tik vienintelis Vygaudas Ušackas buvo priverstas pasitraukti, nors kabinetas darbą tęsė. Jis išdirbo 424 dienas. Neabejotinas lyderis yra Antanas Valionis – ketvirtas ilgiausiai išsilaikęs ministras (2077 dienos) apskritai, dirbęs per visą Algirdo Brazausko valdymą, o prieš tai buvęs ir Rolando Pakso kabineto nariu.

Saugu ir Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) – vienintelis atsistatydinimas, nesutapęs su ministrų kabineto kaita, įvyko daugiau nei prieš 20 metų, kai traukėsi Audrius Butkevičius. Trys ministrai išdirbo visą Seimo kadenciją, iš jų ilgiausiai poste išbuvo Linas Linkevičius.

Stabiliai atrodo Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) bei Susisiekimo ministerijos. Pastarosios aukštam vidutiniam ministrų valdymo vidurkiui (922 dienos) didelę įtaką padarė tai, kad nepriklausomybės pradžioje, kai Vyriausybių kaita buvo itin didelė, daugiau nei šešerius metus iš eilės vadovavo Jonas Biržiškis ir dirbo net su septyniais premjerais. Jo 2451 dienos rezultatas yra antras iš visų ministerijų vadovų. Tačiau šioje institucijoje buvo ir gerokai trumpesnių valdymo periodų. Pavyzdžiui, Gintaras Striaukas 2000–2001 m. sandūroje išsilaikė vos 108 dienas ir pasitraukė dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, kad jis pažeidė tarnybinę etiką dar dirbdamas Lietuvos automobilių kelių direkcijoje.

Ilgametei SADM vadovei Vilijai Blinkevičiūtei priklauso absoliutus rekordas – 2966 dienos ministro krėsle. Per daugiau nei aštuonerius metus ji net pakeitė partiją – iš Naujosios sąjungos perbėgo pas socialdemokratus, kad liktų poste, kuris vėliau tapo tramp­linu į Europos Parlamentą.

Sunkiausia skaičiuoti pinigus

Daugiau negu septynerius metus Aplinkos ministerijai vadovavęs Arūnas Kundrotas pasitraukė išsilaikęs po dviejų interpeliacijų, opozicija tuo metu rengė trečią. Jis kritikuotas dėl nesėkmingai naudojamų ES lėšų, silpnos ministerijos veiklos. A. Kundrotą pakeitęs Artūras Paulauskas į istoriją įeis kaip trumpiausiai šiai įstaigai vadovavęs asmuo – jam teliko išdirbti beveik dešimt mėnesių iki naujos Vyriausybės sudarymo 2008 m. pabaigoje.
Švietimo ir mokslo ministerijoje Algirdas Monkevičius lyderiauja ir tarp ilgiausiai, ir tarp trumpiausiai išsilaikiusių poste. Beveik 1500 dienų jis išdirbo 2000–2004 m., o 2008 m. pavasarį grįžo pasitraukus Romai Žakaitienei ir išbuvo 185 dienas.

Dvi karščiausios ministerijos – Finansų ir Ūkio. Pirmąją instituciją ne visi paliko blogos nuotaikos – Algirdas Šemeta ir Dalia Grybauskaitė gavo postus Europos Komisijoje. Tačiau jai 77 dienas vadovavo Rolandas Matiliauskas ir tapo absoliučiu autsaideriu. Gedimino Vagnoriaus bendražygis pasitraukė 1997 m. pradžioje išaiškėjus faktui, kad negrąžino paskolos Kredito bankui. Finansų ministerijai ilgiausiai vadovavo Ingrida Šimonytė – 1262 dienas.

Du kartus ūkio ministru dirbusį Eugenijų Maldeikį vos po 111 dienų 2001 m. pradžioje parklupdė dujų verslo atstovų suorganizuota kelionė į Rusiją. Panašiomis aplinkybėmis krito Birutė Vėsaitė, už kurios skrydį privačiu lėktuvu į Kazachstaną sumokėjo bendrovė „Arvi“. VTEK sprendimai iš posto išvertė Viktorą Uspaskichą ir Dainių Kreivį. Stabiliausias periodas Ūkio ministerijoje – Algirdo Brazausko ministrų kabinetas 2001–2004 m., kai visą laiką išdirbo Petras Čėsna.

Pasitraukimo priežastys

Iki 2001 m. pagrindinė ministrų kaitos priežastis buvo Vyriausybių nestabilumas. Iš dešimties asmenų, kurie neišbuvo 150 dienų poste, net septyni išėjo su kadenciją baigusiu kabinetu. Nuo 2000 m. Seimo rinkimų pagrindinė ministrų pasitraukimo priežastis, neskaičiuojant Vyriausybių kaitos, buvo įtarimai korupcija ir interesų supainiojimas. Dėl to pareigas paliko devyni politikai.

Penki ministrai gavo kitą postą: D. Grybauskaitė, A. Šemeta ir Vytenis Andriukaitis tapo ES komisarais, Valentinas Mazuronis išrinktas į Europos Parlamentą, o Zigmantas Balčytis susisiekimo ministro portfelį iškeitė į finansų. Septyni vadovai pareigas paliko dėl kritikos. Atsistatydinti dažniau reikalauta dėl prastos padėties kuruojamuose sektoriuose, tačiau kai kuriais atvejais jie krito dėl konkrečių sprendimų – taip nutiko vidaus reikalų ministrui R. Palaičiui, kuris įsakė atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovybę.

Nuo 2009 m. vis daugiau galių demonstruoja prezidentūra. Ir anksčiau šalies vadovai reiškė abejones ministrų darbu, tačiau tai retai buvo pagrindinė jų karjeros pabaigos priežastis. D. Grybauskaitei neįtiko V. Ušackas ir žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, dar anksčiau jos pageidavimu Rimantą Joną Dagį SADM pakeitė Donatas Jankauskas. Įdomūs ir Algirdo Butkevičiaus bei Remigijaus Vilkaičio pavyzdžiai. Pirmasis 2005-aisiais iš finansų ministro pareigų pasitraukė dėl nesutarimų koalicijoje. R. Vilkaitį palikti postą paskatino prarastas partijos pasitikėjimas ir kultūros ministru tapo Arūnas Gelūnas. Šis išlaikė pareigas net tapęs Liberalų sąjūdžio nariu, nors jį delegavo Tautos prisikėlimo partija.

Išskirtinis vidaus reikalų ministro Raimondo Šukio atvejis – po neblaivaus policininko sukeltos avarijos Skuodo rajone institucijos vadovas prisiėmė asmeninę atsakomybę. Tai bemaž vienintelis kartas, kai ministras pasitraukė prisiimdamas atsakomybę už tolimų pavaldinių klaidas.

Z. Balčytis Finansų ministeriją paliko dėl sūnaus bylos, nors ji nebuvo tiesiogiai susijusi su einamomis pareigomis. Buvo ir išėjusių dėl „asmeninių priežasčių“, bet visais atvejais nesunku atsekti, kas iš tikrųjų turėjo nulemti tokius sprendimus: sveikatos apsaugos ministro Vinco Janušonio veiksmus jau tyrė VTEK, V. Jukna pasitraukė sulaukęs prezidentės kritikos dėl galbūt neskaidrios viceministrų veiklos.

Vis dėlto pastaraisiais metais ministrų kaita lėtėja. Net šeši iš keturiolikos ilgiausiai savo sričių ministrais dirbusių asmenų buvo Andriaus Kubiliaus Vyriausybės nariai.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų