Karo draskoma reforma

Karo draskoma reforma

Ukrainos vyriausybė daro pažangą, bet reikia nuveikti dar daugiau

Dar prieš pernykštę rusų invaziją į šalies rytus užduotis pertvarkyti ūkį atrodė bauginama. Tenykščiai žmonės gyvena skurdžiau nei tada, kai griuvo Sovietų Sąjunga (žr. 1 grafiką). Valstybėje veši korupcija. Kelių policijos patruliai kada užsigeidę reikalauja kyšių, laikraščiuose reklamuojasi įmonės, galinčios už jus parašyti baigiamąjį darbą universitete. Kilus karui, prie šių chroniškų bėdų prisidėjo ūmių problemų: sunaikinta didžioji dalis šalies pramonės bazės, išgąsdinti investuotojai ir įsismarkavo mokėjimų balanso krizė. Jei Ukraina nori sukurti stabilų ūkį, jai būtina pataisyti valstybės finansų padėtį, pertvarkyti nepaprastai svarbų dujų sektorių, išrauti korupciją – ir visa tai teks atlikti neišspręsto konflikto fone.

Valstybės viešoji skola, daugiausia mokėtina užsienio valiuta, siekia apie 100 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Skolų našta jau netvari, bet toliau auga: per pirmą 2015 m. ketvirtį šalies BVP sumenko kone 18 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Kitais metais jai teks grąžinti beveik 6 mlrd. JAV dolerių skolos, o užsienio valiutos rezervai siekia tik apie 10 mlrd. dolerių, tad Ukraina manevrams turi nedaug erdvės. Nors centrinis bankas siūlo 30  proc. palūkanų normas (aukščiausias pasaulyje), grivina silpna. Jei neatlaikys, administruoti užsienio skolą bus dar kebliau.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF), su kuriuo Ukraina kovo mėnesį susitarė dėl gelbėjimo, aiškiai išdėstė, ko reikia, kad šalies skolos būtų tvarios. TVF taria, kad Kijevas iki 2018 m. nurašys 15,3  mlrd. JAV dolerių skolos ir palūkanų, o viešosios skolos ir BVP santykį iki 2020 m. bus sumažinęs iki 70 proc. BVP. Siekiama, kad nė vienais metais grąžinama skolos suma neviršytų 10  proc. BVP.

Tam Ukraina turi susitarti su skolintojais. Derybos nesiseka. Kreditoriai reikalauja, kad vyriausybė pasitenkintų pratęstu terminu. Ukraina nori ne tik nukelti grąžinimo datas, bet ir sumažinti slegiančią sumą. Vis labiau atrodo, kad greitai susitarti nepavyks. Tokiu atveju gali būti delsiama išmokėti verkiant reikalingą 2,5 mlrd. JAV dolerių TVF paskolą.

Nors kreditoriai užsispyrę, ne viskas prarasta. TVF viliasi, kad skolos tvarumą Ukrainai padės užtikrinti didinami mokesčiai ir mažinamos išlaidos. Net pusė ūkio apeina mokesčių inspekciją, tad išsprendus šią problemą įplaukų pagausėtų. Iš dalies Ukrainos šešėlinė ekonomika tokia milžiniška dėl didelių darbo užmokesčio mokesčių  (t. y. tų, kuriuos atseikėja darbuotojai). Prisideda ir žema „mokestinė moralė“. Žmonės nemato prasmės susimokėti, nes viešosios paslaugos prastos ir veši korupcija. Masiškai slepiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Vyriausybė ėmėsi veiksmų. Pavyzdžiui, įdiegė elektroninę PVM sistemą, tad dabar sunkiau nuslėpti lėšas. Mokesčių nuo atlyginimo lengvatos taip pat turėtų padėti ištraukti iš šešėlio daugiau įmonių. Balandį Valstybinė fiskalinė tarnyba pranešė sulauksi apie 3 tūkst. paraiškų pasinaudoti mokesčių amnestija, t. y. žmonės sąžiningai deklaruoja mokesčius mainais į atleidimą nuo baudų, nors įplaukas tai padidino tik 12 mln. JAV dolerių. Dalis mokesčių išaugo. Maksimalus gyventojų pajamų mokesčio tarifas nebe 17 proc., o 20 proc. Regis, tai apsimoka – bendrai įplaukos iš mokesčių auga.

Skirtingai nei pirmtakės, ši vyriausybė rimtai stengiasi keisti sistemą. Balandžio 9-ąją parlamentas priėmė nuo ES nusižiūrėtą įstatymą, kurio tikslas – „Naftogaz“ išskirstyti į atskiras gamybos, tranzito, saugojimo ir tiekimo įmones.

Taip pat, nors nelengva, vyriausybė priima sprendimus dėl išlaidų. Pasak Anderso Åslundo iš idėjų kalvės „Atlantic Council“, Ukrainos pensijų sistemos sąnaudas vyriausybė sumažino nuo 18 iki 14 proc. BVP. Daugiausia lėmė pakeista išmokų didinimo tvarka ir panaikinti priedai, kuriuos gaudavo senasis sovietinis elitas. (Rimčiausia pensijų reforma, t. y. planai padidinti pensinį amžių, liko nukišta į giliausią stalčių.) Smarkiai apkarpytos švietimo ir sveikatos priežiūros išlaidos, taip pat bus atleista penktadalis valstybės tarnautojų. Pirmą šių metų ketvirtį realiosios šalies išlaidos buvo 17 proc. mažesnės nei prieš metus, tad susidarė biudžeto perteklius (žr. 2 grafiką).

Sutaupyti pinigų vyriausybė gali ir pertvarkiusi dujų sektorių – tai antra iš didžiųjų užduočių. Jame žioji milžiniška skylė: 2014 m. valstybinės monopolininkės „Naftogaz“ deficitas siekė 5,7 proc. Ukrainos BVP. Kalta neskaidri subsidijų sistema, ir namų ūkiai dujas daug metų gaudavo už penktadalį jų savikainos. Tai išaugino daugelio gyventojų disponuojamas pajamas (nors ne labiausiai skurstančių, apskritai atkirstų nuo dujų tinklo), taip pat atvėrė kelią korupcijai. Nemažai žmonių praturtėjo pirkdami dujas už buitinį tarifą, o tada perparduodami pramoninėmis kainomis.

Skirtingai nei pirmtakės, ši vyriausybė rimtai stengiasi keisti sistemą. Balandžio 9-ąją parlamentas priėmė nuo ES nusižiūrėtą įstatymą, kurio tikslas – „Naftogaz“ išskirstyti į atskiras gamybos, tranzito, saugojimo ir tiekimo įmones. Jį įgyvendinus, vartotojai galės rinktis dujų tiekėją, o tai radikalus pokytis.

Siekdama panaikinti „Naftogaz“ deficitą, vyriausybė nutarė keturgubai pabranginti dujas buitiniams vartotojams. Skausmingą pokytį ukrainiečiai realiai pajus tik lapkritį, kai gaus pirmą žiemos sezono sąskaitą. Pasak vyriausybės ir TVF, siekiant atsverti šį smūgį išlaidos socialinėms programoms bus padidintos 30 proc., palyginti su 2014-aisiais. Tačiau tai nominalūs skaičiai – infliacijai siekiant 60 proc., realiai (t. y. atsižvelgus į infliaciją) socia­linės išlaidos veikiausiai traukiasi.

Kitose srityse reforma vyksta vangiau. Stotys, pagal kurias „Naftogaz“ vertina importą, stovi Rusijoje, tad niekas tiksliai nežino, kiek iš tiesų dujų patenka į Ukrainą. Nors šalies valdžia tvirtina, kad srautai atidžiai stebimi, kiti būgštauja dėl aplaidžios kontrolės. Vienas aukštas energetikos srityje dirbantis ES pareigūnas mano, jog kasmet gali „pasiklysti“ iki 200 mln. eurų vertės dujų. Ukrainą palaikančios užsienio šalys ne kartą ragino pasienyje įrengti skaitiklius, bet kol kas bergždžiai.

Korupcija klesti visur. „Transparency International“ sudaromame pasaulio šalių korupcijos sąraše Ukrainai tenka 142 vieta – nedaug aukščiau už Centrinės Afrikos Respubliką. Vienoje korupcijai palankioje terpėje – viešuosiuose pirkimuose – vyriausybė daug pasiekė: panaikintos spragos, padaugėjo skaid­rumo. Bet kitas svarbus politinis žingsnis – antikorupcinis biuras – kai kuriems kelia nerimą. Alinos Mungiu-Pippidi su kolegomis iš Hertie valdymo mokyklos Vokietijoje atliktas 190 šalių tyrimas rodo, kad specialioms antikorupcinėms įstaigoms būdinga žlugti. Paprastai dėl to, kad pats biuras tampa korupcijos ir politinės įtakos taikiniu.

Korupcija apraizgiusi ir Ukrainos teisinę sistemą. Teismai kartu naudoja šiuolaikinį vakarietišką Civilinį kodeksą ir sovietinio tipo Ekonomikos kodeksą. Dėl to atsiranda nesklandumų, kaip sako Danielis Bilakas iš teisinės bendrovės „CMS Cameron McKenna“, nes taikant civilinę teisę apskritai ir konkrečiai komercinę teisę būtinas tikrumas ir nuspėjamumas. Dabar teisėjai gali rinktis, kurį kodeksą taikyti sprendžiant verslo ginčus, todėl kyla teisinė painiava ir atsiveria kelias kyšiams. Vis dėlto iš dalies vykdomos reformos, įskaitant žemės registro duomenų paskelbimą internete ir atidesnę teisėjų priežiūrą.

Šios vyriausybės taikoma ekonominė programa – ambicingiausia trumpoje Ukrainos istorijoje. Bet vienos srities ji nekontroliuoja, – tai padėties šalies rytuose. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi galių bet kuriuo metu paeskaluoti tenykštį konfliktą ir taip toliau kenkti ūkiui. Nė vienai šaliai tokia situacija nebūtų jauki.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų