Kalba dviese, girdi tūkstančiai

Kalba dviese, girdi tūkstančiai

Slapta įrašyti telefoniniai pokalbiai tampa TV ir radijo laidų, spaudos bei interneto sensacijomis. IQ skaitytojams primename skandalingiausius viešai paskelbtus įrašus.

„Šikau ir tapšnojau“

2003 m. Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus savo kalboje Seime paskelbė, kad tarptautinės nusikalstamos grupuotės siekia dalyvauti privatizacijos procesuose ir net gali turėti ryšių su aukščiausių valstybės institucijų atstovais. Netrukus Seimo vadovams buvo pateikti telefoninių pokalbių įrašai, kuriuose užfiksuoti tuomečio prezidento Rolando Pakso patarėjų pokalbiai su prezidento rinkimų kampanijos rėmėju Jurijumi Borisovu, Rusijos nusikalstamu autoritetu laikomu Anzoriu Aksentjevu-Kikalašviliu bei kitais asmenimis. Netrukus dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo paviešinta dalis VSD įrašytų telefoninių pokalbių.

Vienas garsiausių paskelbtų įrašų – tuomečio prezidento R. Pakso ir bendrovės „Restako“ vadovo Algirdo Drakšo pokalbis, per kurį iš R. Pakso lūpų nuskambėjo garsioji frazė „šikau ir tapšnojau“.

Vėliau kilo diskusija, ar VSD turėjo teisę fiksuoti tokį pokalbį. Prezidentūros skandalą narpliojančios parlamentinės laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui pirmininkas Aloyzas Sakalas teigė, kad įrašas turėjo būti sunaikintas. VSD atstovai aiškino, kad jie sekė ne prezidento, o A. Drakšo telefono numerį.

Didžiausias nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo politinis skandalas baigėsi 2004 m. balandžio 6 d. R. Pakso pašalinimu iš prezidento pareigų.

„Nerimi pilvu į viršų“

2004 m. žiniasklaidoje buvo paskelbta dalis tuomečio Vilniaus mero Artūro Zuoko, verslo įmonių grupės „Rubicon Group“ vadovo Algimanto Janukonio ir kitų politikų bei verslininkų pokalbių. Juose buvo užfiksuota, kaip 2003 m. kovą–balandį A. Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose 2003 m. balandžio 9 d. Vilniaus savivaldybės tarybos narys Vilmantas Drėma atiduotų balsą už jį, A. Janukoniui per kitą „Rubicon Group“ atstovą Darių Leščinską nurodė V. Drėmai perduoti kyšį – 20 tūkst. litų.

A. Zuokas ir jo bičiuliai bandė visomis priemonėmis įtikinti V. Drėmą mero rinkimuose balsuoti už A. Zuoką. 2003 m. balandžio 30 d. įrašytame A. Janukonio ir tuomečio Seimo nario Vytauto Kvietkausko pokalbyje pirmasis užsiminė, ar tik V. Drėmos neatras „Nery plaukiančio pilvu išpūstu“.

Ilgai trukę teismo procesai ir apeliacijos dėl kaltinimų A. Zuokui, A. Janukoniui ir D. Leščinskui trukdant pasinaudoti rinkimų teise, taip pat dėl Vilniaus tarybos nario V. Drėmos papirkimo, neteisėto jo laisvės atėmimo buvo galutinai baigti tik 2009-aisiais. Tuomet Aukščiausiasis Teismas paskelbė galutinį sprendimą, kuriuo A. Zuokas ir bendražygiai buvo pripažinti kaltais.

Nužudyti A. Milinkevičių?

2006 m. per Rusijos televizijos Pirmąjį kanalą laidoje „Odnako“ buvo paskelbti pokalbiai telefonu, kuriuose Gruzijos parlamento Gynybos ir saugumo komiteto vadovas Givis Targamadzė kalbasi su lietuviais Albinu ir Renatu. Kaip vėliau paskelbė dienraštis „Lietuvos rytas“, įrašuose girdimi lietuvių balsai ir paskelbti telefonų numeriai leido manyti, kad pokalbiuose dalyvauja tuometis URM sekretorius Albinas Januška ir tuometis URM Užsienio politikos analizės ir planavimo departamento patarėjas Renatas Juška, pastarosiomis savaitėmis patekęs į naują skandalą dėl Lietuvos diplomatų pokalbių klausymosi.

2006 m. Rusijos televizijos kanalo laidoje paskelbtuose įrašuose G. Tarmagadzė A. Januškai ir R. Juškai neva aiškina, kad reikėtų nužudyti Baltarusijos opozicijos lyderį Aleksandrą Milinkevičių.

A. Januška, tuo metu komentuodamas pasirodžiusius įrašus, teigė, kad tai – Rusijos specialiųjų tarnybų provokacija, pirmiausia skirta naudoti šalies vidaus reikalams. Anot A. Januškos, Rusijos televizija pateikė pokalbio montažą, kuriame buvo girdėti A. Januškos balsas, tačiau pokalbis sumontuotas taip, kad iškreipiama visa esmė.

Po šios Rusijos kanalo televizijos laidos jokių oficialių ar viešai žinomų tyrimų nebuvo pradėta.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų