Kaip numatyti ateitį?

Kaip numatyti ateitį?

Konkurencingas verslas turi būti viena koja ateityje, o geri vadovai ‒ sugebėti ją numatyti. Ypač dabar, kai stovime ant ketvirtosios pramonės revoliucijos slenksčio, pokyčiai vyksta kaip niekada sparčiai, o laiku nepriėmus ryžtingų sprendimų galima daug prarasti.

Visos iki šiol įvykusios pramonės revoliucijos pakeitė pasaulį. Pirmąją XVIII a. sukėlė garo variklio ir mechaninių audimo staklių atradimas. Antroji prasidėjo XX a. pradžioje, ėmus intensyviai naudoti elektrą ir sukūrus masinę gamybą. Trečiąją pramonės revoliuciją atnešė kompiuterizacija ir internetas.

Ketvirtąją revoliuciją skatina tokios išmaniosios technologijos kaip robotika ir dirbtinis intelektas, sudėtingi visur esantys jutikliai, daiktų internetas, debesų kompiuterija, didieji duomenys, gamybos skaitmeninimas ar biotechnologijos. Labiausiai pokyčių spartą lemia tai, kad visi išvardyti elementai gali būti integruoti į visumą.

Šis integralumas sukuria begalę skirtingų jungimo ir bendradarbiavimo konfigūracijų, kurios gali neatpažįstamai pakeisti ištisas verslo sritis. Skirtingai nuo ankstesnių pramonės revoliucijų, ketvirtosios atnešami pokyčiai nebėra lengvai prognozuojami.

Didžiausių pasaulio įmonių vadovai žino šias tendencijas. Pernai bendrovės „PwC“ atliktas tyrimas atskleidė, kad net 98 proc. įmonių planuoja efektyvinti savo veiklą, diegti skaitmenines gamybos priemones, pavyzdžiui, papildytosios realybės sprendimus ar jutiklius savo produktuose.

Todėl ant įmonės vadovo pečių gula sunki užduotis – numatyti ateities tendencijas, analizuoti didžiulius informacijos srautus, nebijoti inovacijų ir, jei reikia, neatpažįstamai pakeisti savo verslą. Ir tą daryti reikia greitai, iš akių nepaleidžiant platesnės perspektyvos. Gebėjimas numatyti, kas tyko kitame posūkyje, šiandien nebėra vadovo pranašumas, o tampa būtinybe. Tačiau kaip jį išsiugdyti?

Gebėjimas numatyti, kas tyko kitame posūkyje, šiandien nebėra vadovo pranašumas, o tampa būtinybe.

Net ir veikiant tokioje tradicine ir konservatyvia laikomoje srityje kaip draudimas, duomenų analizė ir skaitmeninės technologijos tampa pagrindiniu įrankiu kurti vertę.

Niekada anksčiau įmonės neturėjo tokių galimybių pažinti savo vartotojus ar suprasti jų norus. Ir niekada anksčiau kliento poreikiai nebuvo tokie akivaizdūs – daiktų internetas, jutikliai ir prie interneto prijungti produktai leidžia stebėti, kaip jie naudojami visą savo gyvavimo ciklą.

Šis grįžtamasis ryšys generuoja didžiulius duomenų kiekius, todėl analitinių įgūdžių turės įgyti ir aukščiausi vadovai – tik taip jie sugebės apčiuopti naujus ar būsimus rinkos poreikius, kurti efektyvesnius procesus ir produktus.

Viena svarbiausių užduočių vadovui yra paversti savo įmonę skaitmenine bendrove. Šiandien versle beveik neliko procesų, kurie nebūtų kompiuterizuoti ar kurių metu nebūtų kaupiami duomenys, o santykis su klientu palaikomas skaitmeninėje erdvėje.

Rinkos tyrimų ir konsultacijų įmonės „McKinsey“ pernai atliktas tyrimas rodo, kad 49 proc. savo srityje pirmaujančių bendrovių į skaitmenines technologijas investuoja vidutiniškai daugiau nei konkurentės ir net 90 proc. atsiliekančių bendrovių tam skiria vidutiniškai mažiau lėšų nei varžovės.

Kuo anksčiau tą supranta vadovas, tuo greičiau jis imasi keisti įmonės kultūrą bei verslo modelį. Skaitmeninė kultūra turi persmelkti visą komandą – nuo eilinių darbuotojų iki vadovų. Visi turi išprusti skaitmeninėje srityje – tik taip jie nebijos technologijų, adaptuosis prie pokyčių, gebės panaudoti inovacijas ir eksperimentuoti.

Jau artimiausioje ateityje vis daugiau procesų valdys dirbtinis intelektas. Dėl to kiekvienam vadovui svarbu geriau suprasti, kaip kuriami ir veikia algoritmai. Užsienyje įmonių vadovai skatinami išmokti programuoti ir sustiprinti tiek į visumą orientuotą, loginį mąstymą, tiek technologijų srities žinias.

Ketvirtoji pramonės revoliucija ypatingą svarbą suteikė įtinklinimui – ne tik žmonės, bet ir daiktai sujungti internetu. Todėl būtina gebėti įžvelgti tendencijas ir informacijos srautų kryptis bei išgryninti sinergijas, iš kurių gimsta nauji produktai ar paslaugos.

Dar viena globalaus įtinklinimo pasekmė – prisirišimas prie platformų. Dėl didžiulio informacinio nuovargio ir chaoso vartotojai lengviau prisiriša prie kokybiškai sukurtos platformos – vėliau jie labai nenoriai jas keičia, net jei konkurentai siūlo aukštesnės kokybės produktus. Todėl atsiliekantiems tenka taikytis prie lyderių ir integruotis į dominuojančias platformas.

Šiuolaikiniam vadovui reikia ir plataus akiračio, kuris neapsiribotų jo verslo sritimi, ir holistinio mąstymo, kad sudėtingos dėlionės detales gebėtų sujungti į visumą. Tik taip ketvirtosios pramonės revoliucijos metu pavyks išsaugoti galvą ant pečių.

Kęstutis Bagdonavičius yra ERGO draudimo bendrovių Baltijos šalyse valdybos pirmininkas

Komentarai

  • Kol dirbau ERGO su šiuo valdybos pirmininku nebuvo galima net pasikalbėti labai jau pasikėles, jam reikėtu nusileisti ant žemės

Rodyti visus komentarus (1)

Atsakymas į arnas komentarą Atšaukti atsakymą

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų