Kaip išvengti teismo svetur

Kaip išvengti teismo svetur

Jau įprasta, kad dažnoje sudaromoje sutartyje šalys susitaria dėl to, kurios valstybės teismas spręs ateityje galinčius kilti ginčus. Statistika tikrai įspūdinga – Europos Komisijos (EK) duomenimis, tokius susitarimus į sutartis su tarptautiniais partneriais įtraukia apie 90 proc. didelių ir beveik 70 proc. visų ES įmonių.

Tinkamai pasirinktas teismas gali padėti verslui išvengti nereikalingų išlaidų ir sutaupyti daug laiko. Nuo to, kuris teismas nagrinės ginčą, priklauso ne tik proceso eiga, bendras požiūris į tam tikrus sutartinius santykius, teisinių paslaugų kaina, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatumai, bet ir paties bylinėjimosi trukmė. Pavyzdžiui, buvo atvejų, kai ilgu procesu garsėjantys Italijos teismai dešimtmetį sprendė, ar ginčas jiems teismingas.

Tad dėl sutarties sąlygų besiderančios šalys neturėtų pamiršti ir punkto dėl ginčo teismingumo. Rinkdamiesi konkrečios ES narės teismą, verslininkai turėtų įvertinti sutarčiai taikomą teisę, šalių buveinių valstybes, sutarties vykdymo ir daugumos įrodymų buvimo vietą, įrodinėjimo procesą ir kitas anksčiau nurodytas aplinkybes.

Apmąstytas teismo pasirinkimas – pusė darbo. Nors gali atrodyti, kad dėl teismingumo susitarusios šalys bus ramios, kad ateityje kilsiantys ginčai bus sprendžiami būtent jų pasirinktame teisme, praktika byloja ką kita.

EK duomenimis, kilus ginčui, vidutiniškai 1 iš 12 susitarimų nesilaikoma. Bylą iškelti jurisdikcijos neturinčiame teisme nesąžiningos šalys renkasi kaip priemonę vilkinti sutarties vykdymą – sutarties nesilaikančios šalys, siekdamos užbėgti už akių pagrįstam ieškiniui, sąmoningai kreipiasi į nekompetentingą teismą. Kaip minėta, vien išspręsti klausimą, ar byla teisminga teismui, kuriame ji iškelta, gali užtrukti ir iki dešimties metų. Kol nagrinėjamas teismingumo klausimas, pats ginčas dėl sutartinių santykių neanalizuojamas, t. y. šalių galimybės realiai ir efektyviai apginti savo pažeistas teises yra „įšaldomos“.

Siekiant apriboti tokį piktnaudžiavimą, prieš kelerius metus ES lygiu buvo įgyvendinta susitarimų dėl teismingumo reglamentavimo reforma. Nepaisant šios į susitarimų stiprinimą nukreiptos reformos, šalims nederėtų pamiršti formalių susitarimams keliamų reikalavimų. Jų nesilaikant susitarimas dėl teismo tampa negaliojantis. Tokiu atveju ginčą nagrinėti kompetentingas teismas nustatomas pagal tarptautinio teismingumo taisykles, tad neišvengiamai kyla tų pačių ilgai trunkančių ginčų dėl teismingumo.

Buvo atvejų, kai ilgu procesu garsėjantys Italijos teismai dešimtmetį sprendė, ar ginčas jiems teismingas.

ES reglamentas Nr. 1215/2012 kaip vieną susitarimų sudarymo formų numato susitarimo sudarymą arba paliudijimą raštu. Už tokio lakoniško reikalavimo slepiasi daugybė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) nagrinėtų bylų, kai buvo sprendžiama, ar galioja raštu sudarytas susitarimas.

Todėl verslininkai, tardamiesi dėl konkretaus teismo jurisdikcijos, turėtų atkreipti dėmesį į keletą ESTT išaiškinimų. Pirma, tinkamai įformintu susitarimu dėl teismingumo nebus laikomas teismo nurodymas kitai sutarties šaliai pateikiamame užsakymo patvirtinime ir sąskaitoje. Antra, analogiškai, tinkamai raštu sudarytu susitarimu nebus laikomas ir teismo nurodymas bendrosiose sutarties sąlygose, jeigu šios sąlygos nebus patvirtintos kitos šalies parašu. Trečia, sutarties sudarymas ant tipinio įmonės blanko, kurio kitoje pusėje yra įtvirtintos bendrosios sąlygos, įskaitant ir dėl ginčų teismingumo, taip pat nebus laikomas galiojančiu, nebent pačioje sutartyje bus įtvirtinta tiesioginė nuoroda į bendrąsias sąlygas.

Vis dėlto žodinis šalių susitarimas dėl teismingumo, vėliau raštu patvirtintas vienos iš šalių, jau bus laikomas galiojančiu. Kodėl? Todėl, kad sprendžiant dėl raštu sudaryto susitarimo dėl teismingumo esminis šio susitarimo galiojimo kriterijus – abiejų šalių valia susitarti. Dėl šios priežasties verslininkai, į savo sutartis, bendrąsias sąlygas ir kitus dokumentus įtraukdami susitarimą dėl ginčo teismingumo, visada turėtų įsitikinti, kad kita sutarties šalis tokį susitarimą aiškiai patvirtino. Pavyzdžiui, įteikdami užsakymo patvirtinimą su jurisdikcijos sąlyga, verslininkai galėtų prašyti kitos šalies pasirašyto patvirtinimo kopijos. Prie sutarčių pridėdami bendrąsias sąlygas, įsitikinti, kad sutartyse yra aiški nuoroda į jas.

Toks apmąstytas ir tinkamai įformintas susitarimas dėl teismingumo garantuos, kad dėl greitai kintančių ir neretai sunkiai prognozuojamų verslo santykių kylantys ginčai bus išspręsti operatyviai ir be nereikalingų išlaidų.

Agnė Kisieliauskaitė yra „Ellex Valiunas“ teisininkė

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų