Kainų lenktynės

Kainų lenktynės

Ši vasara tapo išskirtinė šalies mažmeninės prekybos sektoriui. Pirkėjams stumdantis eilėse prie naujų „Lidl“ parduotuvių ir graibstant gerokai pigesnes prekes, rinkos senbuviams taip pat teko veltis į akcijų karą.

Vokietijos prekybos tinklas „Lidl“, per pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje atidaręs 20 parduotuvių, savo dydžiu dar neprilygsta keturiems didžiausiems konkurentams. Tačiau naujoko pasirinkta kainodaros taktika privertė šiek tiek keisti kainų lenktynių taisykles. Ar ilgam?

Šių metų birželį, liepą ir rugpjūčio pradžioje, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, keturiuose didžiausiuose prekybos tinkluose („Maximoje“, „Rimi“, „Iki“ ir „Norfoje“) labiausiai pigo daržovės.

Portalo produktukainos.lt duomenimis, importuotų morkų kainos rugpjūčio pirmą savaitę buvo net trečdaliu mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu 2015 m. Tiek pat smuko ir įvežtinių baltagūžių kopūstų, iki 36,8 proc. krito svetur užaugintų pomidorų kainos. Kiek pigesni šiemet buvo ir importuoti svogūnai, lietuviškos daržovės (bulvės, trumpavaisiai agurkai), taip pat kai kurie pieno gaminiai.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys tvirtino, kad šiemet šalyje užaugintos ir pagamintos žemės ūkio, maisto prekės turėjo pigti, nes krito žemės ūkio, augalininkystės, gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos, surinktas gausesnis derlius. Tiesa, pokytį kiek pristabdė nuo liepos šalyje kilstelėtas minimalus mėnesinis atlyginimas.

Dar anksti sakyti, kokią įtaką „Lidl“ padarė, bet tikrai aišku, kad kiti prekybos centrai į konkurento veiksmus reagavo nedelsdami: mažino kainas, derėjosi dėl jų su tiekėjais.

Būtent derlius, anot A. Gapšio, labiausiai lemia žemės ūkio produktų kainas. Kadangi česnakai prastai užderėjo Kinijoje, šių importuotų prieskonių kainos birželį Lietuvos prekybos centruose buvo net 82 proc. didesnės nei prieš metus. Pabrango ir nelietuviškos bulvės, importuoti ilgavaisiai agurkai, aliejus. Už kiaušinius birželį mokėjome beveik 15 proc. daugiau nei pernai, tačiau jau liepos viduryje jiems buvo taikoma net 36,7 proc. didesnė nuolaida negu prieš metus.

Bendrovės „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė sakė, kad kiaušinių kainos per pastaruosius metus tinklo parduotuvėse svyravo atsižvelgiant į bendrą padėtį mažmeninės prekybos rinkoje: „Tiekėjai kiaušinių supirkimo kainų nekeitė. Sumažinus jas prekybos centruose, ši prekių kategorija tapo nuostolinga. Kai rinkoje kainos šiek tiek pakilo, mes taip pat jas grąžinome į pradinį lygį.“

G. Bielskytė pripažino, kad, atsiradus naujajam konkurentui, didesnį dėmesį imta skirti akcijoms. Tai pastebėjo ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas. „Dar anksti sakyti, kokią įtaką „Lidl“ padarė, bet tikrai aišku, kad kiti prekybos centrai į konkurento veiksmus reagavo nedelsdami: mažino kainas, derėjosi dėl jų su tiekėjais. Juk kol kas prekės kaina Lietuvoje – vis dar svarbiausias kriterijus daugeliui pirkėjų“, – IQ žurnalui komentavo asociacijos vadovas.

Vis dėlto ekonomistas, Vilniaus universiteto prof. dr. Romas Lazutka įsitikinęs, kad palyginti nedidelis prekybos tinklas visos rinkos paveikti negali.

„Jis gali pasiūlyti produktų už mažesnę kainą tam tikrą laikotarpį, tačiau matysime, kad po truputį kainos ims augti. Kokia prasmė siūlyti produktus daug pigiau, jeigu gali parduoti juos brangiau ir gauti didesnį pelną?“ – svarstė pašnekovas.

Anot ekonomisto, „Lidl“ padidino konkurenciją, bet nebuvo svarbiausias kainų pokyčių veiksnys. Naujokui nelengva įsitvirtinti rinkoje, todėl griebtasi tradiciškai efektyviausio būdo – imta siūlyti patrauklesnes kainas. Taip „Lidl“ kuriam laikui paspartino kainų lenktynes ir iš jų vartotojai išlošė. Tačiau pokyčiai buvo minimalūs.

Daugiau leidinio naujienų