Kai netoleruoti šešėlio – per brangu

Kai netoleruoti šešėlio – per brangu

Atrodo, kad Lietuvoje norima pakeisti kovos su šešėline ekonomika kryptį. Metinėje šešėlinei ekonomikai skirtoje Vyriausybės organizuotoje konferencijoje ministras pirmininkas ir kiti jos dalyviai akcentavo visuomenės švietimą, piliečių sąmoningumo ugdymą ir viešumo svarbą mažinant šį reiškinį Lietuvoje. Iki šiol pagrindinė Vyriausybės darbo kryptis kovojant su šešėliu buvo efektyvesnis pažeidėjų identifikavimas, griežtesnė kontrolė ir baudos. Ar naujoji kryptis gali sumažinti šešėlinę ekonomiką?

Tai, kad Vyriausybė ieško naujų priemonių, tikrai sveikintina. Matyti šešėlinę ekonomiką tik kaip kriminalinę veiklą, kurią reikia tiesiog identifikuoti ir už ją nubausti, yra atgyvenęs požiūris.

Šešėlį tyrinėjantys mokslininkai jį mato ir kaip ekonominį, o ne tik kaip kriminalinį reiškinį. Šešėlyje sukuriama pridėtinė vertė. Žmonių pasirinkimas dirbti arba pirkti prekes šešėlyje pirmiausia yra ekonominis sprendimas. Kiekvienas pasveria, kokia galima tokio veikimo nauda, kokia rizika ir kuri jų didesnė. Tad, jei nenagrinėsime ekonominių žmonių motyvų veikti šešėlyje, jei matysime šešėlį tik kaip blogį, kurį daug nesigilinus reikia rauti su šaknimis, toli nepajudėsime.

Tačiau būtina kalbėti apie tai, kodėl Lietuvoje į šešėlį žiūrima gana palankiai. Žmogaus vertybės ir įsitikinimai turi milžinišką įtaką jo pasirinkimams. Jei jis bus įsitikinęs, kad gauti vokelį ar pirkti kontrabandines cigaretes yra visiškai nemoralu, kad tai menkina jį kaip žmogų ir pilietį, tai daryti jis rinksis daug rečiau. Net ir tuomet, kai iš to galės gauti finansinės naudos ar kai manys, kad yra nedidelė rizika būti nubaustam. Todėl visuomenės požiūris į šešėlį, jos sąmoningumas tikrai daro įtaką šešėliui.

Nori tai valdžia pripažinti ar ne, pagrindinė šešėlio atsiradimo priežastis yra didelis ekonominės veiklos apmokestinimas ir reguliavimas.

Deja, ne viskas taip paprasta. Negali staiga užsimanęs imti ir apversti žmonių įsitikinimų, sąmoningumo ir vertybių aukštyn kojomis. Pirmiausia dėl to, kad jie susiformuoja per ilgą laiką, dešimtmečius. Taip pat neteisinga manyti, kad žmonės yra tiesiog kvaili ir nieko nesupranta, – matyt, yra kitų priežasčių, kodėl Lietuvoje didelė dalis gyventojų pateisina šešėlį. 2015 m. atlikta apklausa parodė, kad 43 proc. žmonių pateisina vokelius, 36 proc. pateisina prekės ar paslaugos įsigijimą iš pardavėjo, kuris pajamų neįtraukia į apskaitą.

Viena tokio vertinimo priežasčių yra visuomenės požiūris į valdžią. Lietuviai kritiškai vertina valdžios įstaigų efektyvumą ir skaidrumą. Kitoje gyventojų apklausoje, atliktoje šiemet, respondentų buvo prašoma įvertinti, kokią dalį biudžeto, tai yra sumokamų mokesčių, valdžia, jų nuomone, išleidžia efektyviai. Atsakymas – efektyviai panaudojama tik pusė, 52 proc., biudžeto lėšų. Tuomet kyla klausimas, ar bus nuoseklu ir rezultatyvu iš žmonių reikalauti skaidrumo ir atsakomybės, kol jie manys, kad jų sumokami mokesčiai nenaudojami skaidriai ir efektyviai, ar nepasijus gyventojai kvailinami tokio valdžios pamokslavimo? Pirma sutvarkykite savo daržą, tada jau aiškinkite apie mano sąmoningumą ir vertybes.

Svarbu ir tai, kad mūsų požiūris ir vertybės nėra atsieti nuo ekonominių motyvų. Vargu ar pavyks padidinti nepakantumą šešėlinei ekonomikai tuomet, kai nepakantumas taip brangiai kainuoja. Jei šešėlio netoleravimas reikš, kad žmogus turės legaliai įsigyti prekes, kurių įpirkti negali, nes jo pajamas mažos, o tos prekės smarkiai apmokestintos, arba jei jis turės 40 proc. savo pajamų atseikėti mokesčiams dirbdamas legaliai, tuomet didelio proveržio tikėtis būtų naivu. Galime ištaškyti milijonus eurų biudžeto lėšų peikdami šešėlį, reklamuodami skaidrumą ir mokesčių mokėjimą, siedami jį su mūsų vaikų mokyklomis, keliais ir senelių pensijomis, tačiau jei netoleruoti šešėlio bus per brangu, visa tai bus į orą paleisti pinigai.

Niekur nepasislėpsi – apie šešėlį ir jo mažinimą Lietuvoje negalima rimtai diskutuoti ignoruojant šio reiškinio atsiradimo priežastis. Nori tai valdžia pripažinti ar ne, pagrindinė šešėlio atsiradimo priežastis yra didelis ekonominės veiklos apmokestinimas ir reguliavimas.

Šešėlio mažinimo strategijoje šalia gaudymo ir baudimo gali atsirasti ir siekis didinti visuomenės sąmoningumą. Tačiau jei bus pamiršta pagrindinė taisyklė, kad šešėlis atsiranda ten, kur pernelyg smarkiai suvaržoma legali veikla, ši strategija nebus rezultatyvi.

Vytautas Žukauskas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų