Scanpix nuotr.

Kada pasivysime Švediją?

Kada pasivysime Švediją?

Lietuvoje dabar gyvename panašiai kaip Vakarų Europos gyventojai prieš gerus du dešimtmečius, o mūsų ekonomika patiria sparčiausio augimo ir plėtros laikus. Vis dėlto nepriklausomybės aušroje duotas pažadas pavyti Švediją, regis, nespėtas ištesėti.

Pastaraisiais metais Lietuvos ekonomika iš ES šalių buvo viena labiausiai augančių, o pragyvenimo lygis mūsų valstybėje dar niekada nebuvo toks aukštas. Priartėjus prie Vakarų Europos vidurkio kyla rizika, kad augimo tempai lėtės.

Šis IQ indeksas rodo, kokią pažangą Lietuva padarė per pastaruosius du dešimtmečius, palyginti su Švedija. Indeksas skaičiuojamas nuo 1995-ųjų (tais metais galima rasti nepriklausomybę atgavusios valstybės pirmuosius išsamius statistikos duomenis) iki naujausių rodiklių (2014–2016 m.). Apskaičiuojant šį indeksą ir Lietuvos, ir Švedijos rodikliai buvo lyginami su atitinkamoje srityje pirmaujančios valstybės rezultatu.

Pagal vieną populiariausių viešojoje erdvėje rodiklių, vienam gyventojui tenkantį bendrąjį vidaus produktą (BVP pagal perkamosios galios paritetą), svajonių Švediją, žvelgiant iš 1990-ųjų gūdumos, Lietuva jau aplenkė. 1995-ųjų šios valstybės lygį pasiekėme 2011 m. ir realiuoju laiku vis dar sparčiai artėjame – mūsų ūkis tebeauga dvigubai greičiau. Tačiau BVP ne visada tiesiogiai atspindi gyventojų piniginės, be to, gerovei nukalti svarbūs ir kiti veiksniai.

Valstybės modernumą iliustruoja žemės ūkyje sukurto BVP dalis – atsilikusiose šalyse ji gerokai reikšmingesnė, o išsivysčiusių valstybių ekonomikoje svarbesnis vaidmuo tenka aukštesnę pridėtinę vertę kuriantiems gamybos ir paslaugų sektoriams. Palyginti su Švedija, Lietuva vis dar agrarinė valstybė, tačiau šis atotrūkis irgi mažėja – 1995 m. skirtumas siekė keturis, o dabar – du kartus.

Žmogaus socialinės raidos indeksas irgi iliustruoja gerėjančią Lietuvos padėtį, nors stengtis dar yra kur – vidutinės gyvenimo trukmės rodiklis yra vienas blogiausių ES, pragyvenimo ar išsilavinimo lygis irgi turi kur augti.

Pajamų nelygybė Lietuvoje vis dar yra viena didžiausių, o vidutinis atlyginimas – vis dar vienas žemiausių tarp ES valstybių. Nuo nepriklausomybės nuosekliai kilęs, 2009 m. staigi nukrito, ekonomiką ištikus pasaulinei ūkio krizei. Lyginant su Švedija, vidutinis atlyginimas Lietuvoje auga beveik du kartus sparčiau.

Korupcijos suvokimo indeksas rodo, kad Švedijoje pastaruosius du dešimtmečius situacija nesikeičia, o Lietuvoje šiek tiek gerėja, tačiau vis tiek gana prasta, palyginti su Šiaurės kaimyne.

IQ indeksas apskaičiuotas remiantis Pasaulio banko (PB), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) bei Jungtinių Tautų (JT) duomenimis. Analizuoti aštuoni įverčiai: BVP ir bendrasis nacionalinis produktas (BNP) vienam gyventojui, žemės ūkyje sukuriama BVP dalis, nedarbo lygis ir keturi tarptautiniai indeksai (JT žmogaus socialinės raidos indeksas (HDI), „Freedom House“ laisvės indeksas, OECD skaičiuojamas vidutinis atlyginimas, taip pat „Transparency International“ sudaromas korupcijos suvokimo indeksas).

IQ manymu, šie kriterijai nelygiaverčiai, tad jiems suteikti koeficientai: 2,5 skyrėme HDI rodikliui, kuris parodo vidutinę gyvenimo trukmę, raštingumą, švietimo kokybę ir gyvenimo lygį, po 2 – už BVP ir BNP vienam gyventojui, 1,5 – laisvės indeksui, kuriuo vertinamos politinės ir asmens laisvės, po 0,5 – nedarbo lygiui ir vidutiniam atlyginimui, korupcijos suvokimo indeksui ir žemės ūkyje sukuriamai BVP daliai.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų