Pixabay iliustr.

Ką veiksite šįvakar?

Ką veiksite šįvakar?

Tradicijos nesikeičia – nepasirinkusieji geriausiai mokamų profesijų ieško galimybių užsidirbti daugiau, sėkmės atveju – iš veiklos, jiems teikiančios malonumą

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenimis, praėjus metams nuo studijų baigimo gydytojai specialistai jau dirba vidutiniškai dviejose, o prabėgus dvejiems su puse metų – 2,2 darbovietės.

Taip dirbdami, ko gero, daugiau nei 40 valandų per savaitę, jie užsitikrina pragyventi pakankamas pajamas. Galima numanyti, kad su profesija nesusijusios veiklos, norėdami užsidirbti daugiau, medikai nebeieško. Bet neabejotinai papildoma darbinė veikla gali būti efektyvus būdas įsidėti daugiau eurų į kišenę. Tai įmanoma net nepykdant darbdavio ir gal net neaukojant miego valandų.

Dirbantiems mažiau valandų papildoma darbinė veikla gali būti alternatyva pastangoms gyventi „pagal galimybes“.

Seneliai ir tėvai, turguje pardavinėjantys savo daržų derlių, gaminantys tortus ar mezgantys megztinius, už kovo 8-osios tulpes perkantys automobilius, – tik keli atvejai, primenantys, kad žmonės ir sovietmečiu gebėjo savo pomėgius ir talentus paversti pinigais. Ir įprastai tuo užsiimdavo greta nuolatinių darbų.

Bėga dešimtmečiai, o tradicijos nesikeičia.

Žiniasklaidoje mirga istorijų apie naujus verslus sukuriančias mamas, kurios laikinai „įstrigusios“ namie imasi ir elektroninės prekybos, ir rankdarbių, ir konditerijos ar kulinarijos.

Galimybę papildomai užsidirbti vilniečiams suteikia pavėžėjimo paslaugų bendrovė „Uber“, tarp kurios vairuotojų galima sutikti ir simfoninio orkestro muzikantų, žurnalistų, pensininkų. Didelių reikalavimų „Uber“ nekelia: kandidatui tereikia turėti apynaujį automobilį, vairuotojo pažymėjimą, pažymas apie teistumą ir kad nėra pagautas prie vairo išgėręs.

Svarbiausia savo papildomą veiklą įteisinti, taigi, ir mokėti mokesčius. Nesteigti įmonės nusprendę žmonės turi dvi alternatyvas, pasirenkamas pagal veiklos pobūdį – įsigyti verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymėjimą. Verslo liudijimas įprastai pasirenkamas pardavinėjant savo gaminius, o individualios veiklos pažymėjimas geriausiai tinka užsiimantiems kūrybine veikla.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė atkreipė dėmesį, kad verčiantis kai kuriomis kūrybinėmis, mokslinėmis, komercinėmis, gamybinėmis, profesinėmis ar kitomis panašaus pobūdžio veiklomis teisės aktai gali numatyti reikalavimą įsteigti juridinį asmenį, atitikti tam tikrus kvalifikacinius ir kitus reikalavimus.

VMI duomenimis, 2017 m. antrą ketvirtį asmenų, vykdančių veiklą pagal individualios veiklos pažymą, palyginti su 2016 m., išaugo beveik 16 proc. (nuo 83 269 iki 96 412).

Norintiems parduoti nebenešiojamus vaikų ar savo drabužius registruoti savo veiklos nereikia. 15 proc. gyventojų pajamų mokestį būtina sumokėti tik tada, jei daiktas parduodamas už didesnę nei įsigijimo sumą, grynojo pelno (prekės įsigijimo ir pardavimo kainos skirtumas) uždirbama daugiau kaip 2500 eurų per metus.

Asmeniniame ar išsinuomotame sklype užaugintą produkciją parduodantys gyventojai prilyginami žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims. Jie gali parduoti savo užaugintą produkciją neįsigiję verslo liudijimo ar neįregistravę individualios veiklos pagal pažymą.

Prekybai pačių surinktomis miško gėrybėmis verslo liudijimas ar individualios veiklos vykdymo pažyma taip pat neprivaloma.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų