Ką aš pasakoju savo neamerikiečiams draugams

Ką aš pasakoju savo neamerikiečiams draugams

Dažnai lankausi kitose valstybėse ir iš užsieniečių draugų nuolat sulaukiu didesnio ar mažesnio sumišimo lydimo klausimo: kas, po galais, dedasi tavo šalyje? Štai ką jiems atsakau.

Visų pirma, reikėtų nustoti klaidingai interpretuoti 2016 m. rinkimus. Priešingai, nei teigiama tam tikrose apžvalgose, JAV politinė sistema netapo populizmo auka. Taip, mes nuo seno maištaujame prieš valdžią, ir Donaldas Trumpas pasinaudojo tradicijomis, siejamomis su tokiais vadovais kaip Andrew Jacksonas bei Williamas Jenningsas Bryanas XIX a. ar Huey Longas ir George’as Wallace’as XX a.

Vis dėlto D. Trumpas gavo kone 3 mln. mažiau rinkėjų balsų nei jo varžovė. Rinkimus jis laimėjo pasinaudojęs populistiniu apmaudu trijose vadinamosios Rūdžių juostos valstijose – Mičigane, Pensilvanijoje ir Viskonsine, kur anksčiau rinkėjai balsuodavo už demokratus. Jei šiose teritorijose 100 tūkst. rinkėjų būtų nusprendę kitaip, D. Trumpas būtų sulaukęs nesėkmės Rinkikų kolegijoje ir pralaimėjęs visus prezidento rinkimus.

Atsižvelgiant į tai, D. Trumpo pergalė rodo realią JAV augančios socialinės ir regioninės nelygybės problemą. Neseniai pasirodžiusioje ir didelio populiarumo sulaukusioje J. D. Vance’o knygoje „Kalniečio elegija“ („Hillbilly Elegy“) įtikinamai aprašyti milžiniški Kalifornijos ir Apaleičijos skirtumai.

Neseniai atliktas Prinstono ekonomistų Anne Case ir Anguso Deatono tyrimas rodo, kad demografinės tendencijos tarp žemesnes pajamas gaunančių ir aukštojo išsilavinimo neturinčių baltaodžių yra net prastesnės nei afroamerikiečių, kurie visada buvo žemutiniame nelygybės pakraštyje. 1999 m. aukštojo išsilavinimo neįgijusių baltaodžių mirtingumas buvo apie 30 proc. mažesnis nei afroamerikiečių, o 2015-aisiais – jau 30 proc. didesnis.

Negana to, per pastarąją kartą gerokai – iki vos 12 proc. visos darbo jėgos – sumažėjo užimtumas gamybos sektoriuje, kuris kadaise daug darbininkų klasės baltaodžių aprūpindavo gerai mokamomis darbo vietomis. Šie anksčiau už demokratus balsuodavę rinkėjai susigundė D. Trumpo pažadais pakeisti esamą padėtį ir sugrąžinti darbo vietas gamybos sektoriuje. Ironiška tai, kad, D. Trumpui siekiant atšaukti buvusio šalies prezidento Baracko Obamos sveikatos priežiūros įstatymus, šios klasės piliečių gyvenimas tik pablogės.

Antra, užsieniečiams bičiuliams patariu nenuvertinti D. Trumpo komunikacijos gebėjimų. Daugelį šokiruoja tai, kaip prezidentas kelia sąmyšį savo tviterio paskyroje ir akiplėšiškai neigia faktus. Bet D. Trumpas yra senas televizijos realybės šou vilkas. Jis suprato, kad sėkmę užtikrina žiūrovų dėmesio monopolis, o daugiausia dėmesio sulaukia ne atsargus tiesos paisymas, bet kraštutiniai pareiškimai.

D. Trumpas suprato, kad sėkmę užtikrina žiūrovų dėmesio monopolis, o daugiausia dėmesio sulaukia ne atsargus tiesos paisymas, bet kraštutiniai pareiškimai.

Tviteris jam padeda pasirinkti temą ir išblaškyti kritikų dėmesį. Tai, kas žeidžia apžvalgininkus ir akademikus, visiškai netrikdo jo rėmėjų. Bet pereinamuoju laikotarpiu tarp egocentriškos rinkimų kampanijos ir bandymo valdyti šalį tviteris tampa dviašmeniu kalaviju, atbaidančiu sąjungininkus, o be šių bus itin sunku.

Trečia, draugams patariu nedėti vilčių, kad JAV vadovas ims elgtis normaliai. Mažiau visuomenės balsų surinkęs prezidentas paprastai pereina prie centristinės politikos, kad sulauktų papildomos paramos. 2001 m. toks sprendimas atnešė sėkmę George’ui W. Bushui. Bet D. Trumpas tvirtina užsitikrinęs visuotinį žmonių pasitikėjimą, elgiasi, tarsi taip ir būtų nutikę, ir toliau bando įtikti tik savo elektoratui.

Į Gynybos, Valstybės ir Nacionalinio saugumo departamentus D. Trumpas paskyrė rimtus centristus, bet Aplinkosaugos agentūrai bei Sveikatos ir socialinių paslaugų departamentams vadovauja kraštutinių pažiūrų respublikonai. Baltuosiuose rūmuose prezidentas bando įtikti ir pragmatikams, ir ideologams.

Ketvirta, niekas neturėtų nuvertinti JAV institucijų. Kartais mano draugai kalba taip, lyg griūtų dangus, ir klausinėja, ar D. Trumpas yra toks pat pavojingas savimyla kaip Benito Mussolini. Aš atsakau, kad panikuoti neverta. JAV gausu trūkumų, bet esamos padėties tikrai negalima lyginti su 1922-ųjų Italija. Mūsų politikai dažnai susiskaldę, kita vertus, tokie patys buvo ir JAV įkūrėjai.

Rašydami konstituciją valstybės steigėjai siekė ne užtikrinti darnią valdžią, o apriboti politinę įtaką įstatymų leidžiamosios, vykdomosios valdžios ir teismo savitarpio priklausomybės principais. Kaip kartais juokais sakoma, steigėjai sukūrė politinę sistemą, kad mūsų negalėtų valdyti ne tik karalius Jurgis, bet ir joks kitas asmuo. Dėl laisvės įteisinome neefektyvumą.

D. Trumpo kadencija dar tik prasideda, tad negalime užtikrintai prognozuoti, kas nutiktų, tarkime, po didelio teroro išpuolio. Tačiau kol kas teismai, Kongresas ir valstijos sėkmingai atsveria prezidento administraciją, kaip ir numatė JAV konstitucijos tėvu pramintas Jamesas Madisonas. Pastovumo suteikia ir ilgalaikiai valstybės tarnautojai vykdomuosiuose departamentuose.

Galiausiai, draugai klausia, kokią įtaką visa tai padarys JAV užsienio politikai ir liberaliajai tarptautinei tvarkai, kurią šalis prižiūri nuo 1945 m. Atvirai pasakius, atsakymo į šį klausimą neturiu, bet dėl galimo Kinijos pakilimo nerimauju mažiau nei dėl D. Trumpo.

Šalies vadovai, tarp jų ir B. Obama, ne kartą skundėsi dėl tam tikrų valstybių polinkio veltėdžiauti, bet JAV jau seniai teikia svarbias pasaulines paslaugas: saugumą, stabilią tarptautinę rezervinę valiutą, palyginti atviras rinkas ir bendrųjų gėrybių valdymą. Nors JAV prižiūrima tarptautinė tvarka turi trūkumų, pasaulis klesti, o skurdas mažėja. Vis dėlto negalima užtikrintai teigti, kad reikalai ir toliau klostysis taip pat. Spręsdamos tarptautines problemas JAV privalo bendradarbiauti su Kinija, Europa, Japonija ir kitais regionais.

2016 m. rinkimų kampanijoje D. Trumpas tapo pirmuoju stambios partijos kandidatu per pastaruosius 70 metų, suabejojusiu JAV sąjungininkų sistema. Bet sausį jam pradėjus eiti šalies vadovo pareigas, D. Trumpo ir jo paskirtų valdžios atstovų teiginiai leidžia manyti, jog nusistovėjusi tvarka išliks. Juk kietąją ir švelniąją JAV įtaką daugiausia lemia tai, kad ši šalis turi 60 sąjungininkų (Kinija – vos kelis).

Juk kietąją ir švelniąją JAV įtaką daugiausia lemia tai, kad ši šalis turi 60 sąjungininkų (Kinija – vos kelis).

Vis dėlto šis daugiašalių institucijų, padedančių tvarkyti pasaulio ekonomiką ir pasaulines gėrybes, stabilumas kelia daugiau abejonių. D. Trumpo Iždo departamento vadovas kalba apie kietosios įtakos biudžetą, kuriame numatyta mažinti lėšas Valstybės departamentui ir Jungtinių Tautų sistemai. Kiti pareigūnai norėtų pakeisti daugiašales prekybos sutartis „sąžiningais ir subalansuotais“ dvišaliais susitarimais. Draugams vis kartoju, kad norėčiau juos nuraminti ir šiais klausimais. Bet negaliu.

Josephas S. Nye yra Harvardo universiteto lektorius ir knygos „Ar JAV amžius baigėsi?“ („Is the American Century Over?“) autorius

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų