K. Olsenas: padedame išlaisvinti talentus

K. Olsenas: padedame išlaisvinti talentus

Internetinės darbo samdos platformos „Elance“ atstovas Kjetilas J. Olsenas sako, kad toks modelis jau artimiausioje ateityje gerokai pakeis nusistovėjusias darbo rinkos taisykles. Nors tai gali būti priimtina ne visiems, pašnekovo teigimu, iš to naudos turės ir verslas, ir specialistai. Apie būsimus darbo rinkos pokyčius su į progreso konferenciją „Login 2014“ atvykstančiu pranešėju kalbėjosi IQ ekonomikos redaktorius Andrius Matuliauskas.

 

– Darbo portalas „Elance“ pristatytas dar 1999 m., tačiau atrodo, kad ši idėja išpopuliarėjo tik per pastaruosius metus. Kokie veiksniai tai nulėmė? Kas ateityje turėtų skatinti sparčią internetinių darbo platformų plėtrą?

Įkūrus šią įmonę, pagrindinis tikslas buvo tapti vieta, kurioje galėtų bendrauti verslas ir laisvai samdomi viso pasaulio specialistai. Tikroji mūsų plėtra prasidėjo tada, kai pasiūlėme atitinkamus programinės įrangos sprendimus, didesnėms tarptautinėms bendrovėms leidžiančius valdyti darbo jėgos išteklius. Tiesa, šią verslo dalį pardavėme 2006 m. ir grįžome prie ištakų – virtualiosios erdvės, kurioje susitinka užsakovai ir specialistai. Tad tuo, kas dabar yra, „Elance“ tapo 2007-aisiais. Pastaruosius kelerius metus augome po 30–50 proc. Šis procesas itin paspartėjo tada, kai skyrėme daugiau dėmesio geriausiems specialistams pritraukti.

Šiandien „Elance“ paslaugomis naudojasi daugiau kaip 800 tūkst. įmonių ir per 3 mln. specialistų 170 pasaulio šalių. Per metus mums tarpininkaujant sudaroma apie 1,3 mln. užsakymų, o specialistų uždirbta pinigų suma siekia daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių.

Kaip internetinė prekyba ėmė keisti įprastą apsipirkimą prekybos centre, tokį patį poveikį tradiciniam darbuotojų samdos modeliui artimiausioje ateityje padarys internetinės darbų platformos. Aišku, žmogiškųjų išteklių sritis gerokai sudėtingesnė už mažmeninę prekybą, nes reikia didžiulio darbų užsakovo ir jų vykdytojo tarpusavio pasitikėjimo. Be to, šiandien prekyba internetu sudaro vos 6 proc. visos mažmeninės prekybos pasaulyje, todėl didelių pokyčių nebus akimirksniu.

Tačiau sudarydami galimybes darbo jėgą samdyti internetu tikime galį pakeisti 422 mlrd. JAV dolerių vertės pasaulinės darbo rinkos taisykles. Tikime, kad toks darbo modelis turėtų būti itin patrauklus šiame tūkstantmetyje gimusiems žmonėms, kurie itin gerai išmano moderniąsias technologijas.

Priežasčių, kodėl mūsų siūlomas modelis turėtų sparčiai populiarėti, yra daugybė. Laisvai samdomiems profesionalams tai yra galimybė realizuoti savo pomėgius ir gebėjimus, dirbti, kaip jie nori, kur nori ir su kuo nori. Verslui tai proga lanksčiau augti, galimybė nebūti apribotam talentingų žmonių trūkumo tam tikroje vietovėje, tenkinantis kainos ir kokybės santykis. Tokio tipo darbui palankios ir šiuolaikinių technologijų tendencijos, leidžiančios be apribojimų dirbti nuotoliniu būdu.

 

– Dėl interneto pinga daug dalykų. Ar panašius pokyčius gali nulemti ir įsigalėjęs internetinės samdos modelis? Ar mažesnė darbo kaina yra vienintelis tokio modelio pranašumas? Kaip per jūsų platformą užtikrinama darbų atlikimo kontrolė?

Nuolat susiduriame su nuogąstavimu, kad internetinė samda mažina realią darbo jėgos kainą. Tai turi pagrindo, nes verslas gali naudotis talentingų žmonių paslaugomis už mažesnę kainą, negu siūloma vietos rinkoje. Pigumas yra priežastis, kodėl verslas iš pradžių susidomi „Elance“ galimybėmis, bet toliau jomis naudojasi tikrai ne dėl to. Per mus bendrovės gali pasiekti daugybę talentingų žmonių, dirbančių technologijų, dizaino, kūrybinio rašymo ir kitose srityse.

Taip pat pastebime, kad tose šalyse, kur darbo jėga brangi, daugybė pradedančių verslininkų naudojasi laisvai samdomais profesionalais siekdami sumažinti sąnaudas ir augti sparčiau. Kai jiems pavyksta įtvirtinti savo verslo modelį, tada jie imasi samdyti žmones įprastai ir kartu naudojasi nuotoliniu būdu dirbančių specialistų paslaugomis. Galima sakyti, kad „Elance“ ir laisvai samdomi profesionalai suteikia galimybę paprasčiau pradėti verslą, o tai skatina augti vietos ekonomiką.

Beveik pusės trilijono JAV dolerių vertės rinka yra neabejotinai subrendusi pokyčiams, nes naujos technologijos suteikė laisvę dirbti lanksčiau ir galimybę susisiekti su bet kuo realiuoju laiku. Judėjimas prie internetinės samdos kuria naują vertę ir leidžia versle padaryti daugiau negu anksčiau – daugelis klientų teigia, kad nesant galimybių samdyti internetu jiems reikalingi darbai apskritai nebūtų atlikti.

Problemų dėl kontrolės neiškyla. Kai konkrečiam projektui pasirenkamas profesionalas, sukuriama bendra darbo erdvė, kurioje užsakovas ir vykdytojas gali komunikuoti ir bendradarbiauti. Joje taip pat nustatomi projekto įgyvendinimo terminai ir atsiskaitoma už darbą. Nemažai nuveikėme, kad „Elance“ taptų saugia ir patikima užsakomųjų darbų rinka. Be šių dalykų nebūtume pasiekę tokios sėkmės.

 

– Iš jūsų pateikiamų statistinių duomenų galima matyti, kad darbų užsakovai dažnai yra iš išsivysčiusių šalių, o juos atliekantys žmonės – iš besivystančių. Tai gera žinia programuotojui iš Ukrainos ar Pakistano, bet ne tokia džiugi amerikiečiui ar skandinavui. Kaip manote, kokią įtaką internetinė darbo samdos rinka gali daryti vietos darbo rinkai?

Tai dar vienas stereotipas. Visiška tiesa, kad yra daugybė talentingų specialistų iš besivystančių šalių. Bet tokių netrūksta ir išsivysčiusiose. Pavyzdžiui, matome, kad JAV ir Jungtinės Karalystės profesionalų poreikis auga taip pat sparčiai kaip ir specialistų iš besivystančių valstybių. Laisvai samdomų žmonių iš tokių šalių kaip Ukraina ar Pakistanas mūsų platformoje yra daugiau dėl įvairių vietos darbo rinkos apribojimų.

Kaip yra pasakiusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, talentų yra visur, bet galimybių – ne. Didžiuojamės, kad galime suteikti darbo žmonėms nepriklausomai nuo to, jie įsikūrę Rumunijoje, Kenijoje, Vokietijoje ar JAV. Sėkmė interneto amžiuje neturi būti susijusi su tuo, kur tu gyveni ar ką pažįsti, ji turi priklausyti nuo tuo, ką tu darai ir kaip gerai tai atlieki.

Be to, mūsų duomenys rodo, kad, kai tai įmanoma, bendrovės pirmenybę teikia vietos specialistams, ir manome, kad ši tendencija ateityje turėtų dar labiau stiprėti. Esame tikri, kad internetinė darbo rinka paveiks vietos darbo rinką realiame pasaulyje. Yra šalių, pavyzdžiui, Bangladešas ar Nigerija, kur pačios vyriausybės aktyviai skatina piliečius ieškoti darbo internete, jos dažnai tai daro bendradarbiaudamos su tokiomis organizacijomis kaip Pasaulio bankas ar „Elance“.

 

– Kaip manote, ar ateityje bus sunkiau išlaikyti rinkoje svarbius ir paklausius darbo įgūdžius? „Elance“ vadovas Fabio Rosati yra pasakęs, kad šiandien mūsų visų prioritetas yra kaip visada išlikti įdarbinamam, o ne kuo ilgiau įdarbintam. Ar turite konkretų patarimą, kaip tai pasiekti?

F. Rosati yra absoliučiai teisus pabrėždamas įsidarbinamumo svarbą. Technologijoms radikaliai keičiant mūsų darbą ir sampratą apie jį, turime galvoti ir apie tai, kaip šie pokyčiai gali paveikti kiekvieną mūsų. Lygiai taip pat, kaip finansų analitikas bando nuspėti, kokie veiksniai ateityje turės įtakos akcijos kainai, taip dabar kiekvienas turėtų susimąstyti, kaip technologija ir kitos tendencijos paveiks jo profesiją.

Paprastas pavyzdys – išmaniųjų telefonų programėlių kūrėjas visą laiką turėtų prisitaikyti prie kintančio „Android“, „iOS“ ir „Windows“ sistemų populiarumo. Jeigu jis pastebi, kad „iOS“ telefonų pardavimas drastiškai krinta, jam reikia labai greitai persiorientuoti prie kitų populiarių sistemų. O pagrindinis patarimas yra nuolat atnaujinti savo įgūdžius ir niekada nenustoti mokytis naujų dalykų. Juk nenorėtum įstrigti su „Blackberry“ reikalingais įgūdžiais, kai telefonų rinkoje dominuoja „Apple“ ir „Android“ įrenginiai.

 

– Populiariausios užduotys „Elance“ platformoje susijusios su programavimu ir kūrybiniais rašymo ar dizaino darbais. Tai sudaro daugiau kaip 80 proc. visų darbų. Kaip manote, ar įvairovė ateityje gali didėti? Kas ją riboja?

Nors kūrybinio tipo ir IT užduotys sudaro didesnę dalį visų šiandien per „Elance“ atliekamų darbų, tai toli gražu ne viskas. Jau dabar verslui padedame pasiekti pasaulinius talentų išteklius, kuriuos sudaro inžinieriai, programėlių kūrėjai, grafikos dizaineriai, reklamų kūrėjai, rinkos tyrėjai, duomenų mokslininkai, socialinių medijų žinovai, ryšių su klientais specialistai, administracijos asistentai ir panašiai. Dažnai sakome, kad, jei darbą galima atlikti nuotoliniu būdu, mūsų platformoje tikrai bus galima rasti atitinkamos srities specialistų.

Šiuo metu juntame sparčiai augantį mokslo, technologijos inžinerijos ir matematikos įgūdžių turinčių žmonių poreikį. Taip pat reikia teisės, buhalterijos ar klientų aptarnavimo specialistų.

Nemanyčiau, kad yra daug tokį darbą varžančių praktinių aspektų, tai veikiau suvokiami apribojimai. Tiek žmonės, tiek verslas turi geriau susipažinti su platformos pranašumais, galimybėmis ir patikimumu. Mums yra ką nuveikti: mokyti, siūlyti pabandyti ir parodyti, kaip išvengti didžiausių klaidų.

 

– Prieš gerus metus Lietuvoje veiklą pradėjo „LingJob“, kurio veiklos modelis panašus į jūsiškį, tik jis pagrindinį dėmesį skiria vertimams ir kūrybiniams rašto darbams. Kaip manote, ar rinkoje yra vietos daugiau panašias paslaugas siūlančių platformų? Ar išgyvens tik stipriausi tarptautiniai žaidėjai?

Rinka, kuri taip sparčiai auga ir kurioje per artimiausius metus pinigų srautai sieks milijardines sumas, visada pritrauks naujų žaidėjų. Mano asmenine nuomone, čia erdvės yra ne vienam, dviem ar trim, bet kur kas didesniam skaičiui tiek vietos, tiek tarptautinių paslaugų teikėjų. Tiems, kurie galvoja apie verslą šioje srityje, mano patarimas būtų būtinai ieškoti savo nišos, išskirtinumo, o ne bandyti atkartoti tai, kas jau yra. Plagijuojantys retai laimi. Reikia galvoti apie šį tą daugiau nei geras funkcionalumas, jei norite išsiskirti ir sulaukti sėkmės.

 

Kjetilas J. Olsenas

Nuo 2011 m. internetinės darbų platformos „Elance“ viceprezidentas Europai.

Ėjo vadovaujamas pareigas įvairiose bendrovėse, kurios dirbo internetinės samdos, nuotolinio projektų, talentų ir procesų valdymo srityse.

BI Norvegijos verslo mokykloje yra įgijęs verslo ir ekonomikos magistro laipsnį.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų