Jokių principų, tik interesai

Jokių principų, tik interesai

Kovą sukanka metai, kai Rusijai dėl Krymo aneksijos įvestos pirmosios ES, JAV ir kitų Vakarų šalių sankcijos. Nuo rugpjūčio 1 d. pradėti taikyti apribojimai atskiruose sektoriuose, kaip manoma, Maskvai daug skausmingesni. Tačiau ar jos išliks ilgai?

Įvairių ES šalių nepasitenkinimas Rusijai taikomais draudimais ypač ėmė ryškėti po to, kai, atsakydamas į sankcijas atskiruose sektoriuose, Kremlius apribojo nemažos dalies produkcijos iš Bendrijos importą.

Nuo tada tai iš vienos, tai iš kitos ES šalies lyderio lūpų pasigirsta teiginių, kad sankcijomis Europa tik kenkia sau. Tačiau, pernai rugsėjį žlugus vadinamiesiems Minsko susitarimams ir nesiliaujant Rusijos kurstomam bei remiamam karui Ukrainoje, apie galimą draudimų atšaukimą viešai kalbėta nedaug. Užkulisiuose senokai tapo akivaizdu, jog didžioji dalis Vakarų šalių tik ir laukia, kada Maskva bus bent minimaliai pasirengusi nutraukti karo kurstymą ir paramą jam, kad vėl būtų galima grįžti prie vadinamųjų įprastų santykių.

F. Mogherini planas

Sausio viduryje žiniasklaidoje pasirodė nutekintas ES užsienio reikalų vadovės Federicos Mogherini parengtas keturių puslapių idėjų sąvadas, kuriame siūloma ES apribojimus Rusijai išskaidyti į du paketus.

Sankcijos dėl Krymo aneksijos esą turi galioti, kol truks aneksija. Bet kitos – daug rimtesnės, kurių imtasi nerimstant agresijai Rytų Ukrainoje, esą gali būti švelninamos, jei Maskva laikysis Minsko susitarimų dėl paliaubų. Be to, F. Mogherini tuomet siūlė gaivinti politinius kontaktus su Rusija dėl kovos su islamo radikalais, Artimųjų Rytų taikos proceso, Šiaurės Korėjos ir kitų pasaulinių problemų. Tokia taktika, kažkodėl pavadinta „meduolio ir botago“ vardu, esą galėtų padėti užbaigti karą Ukrainoje.

Šis dokumentas, nors ir neoficialus, vos pasirodęs sukėlė didelę audrą. Netrūko svarstymų, kas yra tikrieji jo autoriai. Vieni teigė, esą F. Mogherini pasiūlymai labiausiai atspindi Italijos ir Prancūzijos nuomonę, kiti tvirtino, kad toks dokumentas bent jau į viešumą negalėjo pakliūti be mažų mažiausiai nebylaus Vokietijos pritarimo.

Praėjo vos mėnuo ir paaiškėjo, kad F. Mogherini skelbė toli gražu ne vien savo požiūrį. Kone tuos pačius žodžius dabar kartoja net JAV atstovai, ką ir kalbėti apie įvairių Europos šalių lyderius. Visų mintis – ta pati: gali būti švelninamos labiausiai Rusiją žeidžiančios sankcijos, jei bus laikomasi vasario 12 d. pasiektų „Minsko-2“ susitarimų.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry iš karto po to, kai buvo paskelbti „Minsko-2“ rezultatai, pareiškė, kad jei jų bus laikomasi, draudimai Rusijai gali būti panaikinti. Jis išvardijo ir sąlygas – pirmiausia turi būti visiškai įgyvendinti visi susitarimo punktai, o tai gali užtrukti.

Panašiai apie sankcijų atšaukimą kalbėjo ir Europos šalių vadovai. Išskyrus Lietuvos ir Lenkijos atstovus, Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas buvo bene vienintelis viešai pareiškęs, kad net įsigaliojus „Minsko-2“ susitarimams būtų klaida panaikinti apribojimus.

Iki taikos – nors ir kraujo tvanas

Vakarų lyderiai tarsi staiga pamiršo, kad Ukraina po to, kai F. Mogherini viešai paskelbė pasiūlymą, išgyveno dar vieną mažų mažiausiai ginklais Rusijos remiamos agresijos etapą. Vadinamieji Donbaso separatistai gerokai išplėtė savo teritoriją.

Net vasario 15 d. oficialiai įsigaliojus „Minsko-2“ susitarimų numatytoms paliauboms, dėl kurių sąlygų šį kartą sulygo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas François Hollandas, Ukrainos vadovas Petro Porošenka ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, separatistai toliau puolė Debalcevės miestą ir vasario 18 d. galutinai jį užėmė, o Ukrainos pajėgos iš ten pasitraukė.

Vykstant šiems mūšiams nei iš A. Merkel, nei iš F. Hollando lūpų taip ir nepasigirdo kokių nors griežtesnių žodžių. Tiesa, F. Mogherini vasario 18 d. vis dėlto paskelbė pareiškimą, grasinantį neįvardijamais „atitinkamais ES veiksmais“, jeigu paliaubos neįvyks, o padėtis toliau bus eskaluojama. Tačiau griežta reakcija tai pavadinti išties sunku.

Nemaža dalis ES valstybių per daug nesiafišuodamos nekantriai laukia, kada bus atšauktos sankcijos.

Įtakingi JAV senatoriai Johnas McCainas ir Lindsey Grahamas dėl įvykių Debalcevėje ir Vakarų lyderių nuolaidžiavimo V. Putinui Minske vasario 17 d. rėžė nedviprasmiškai: „Vokietijos kanclerė ir Prancūzijos prezidentas, remiant Jungtinių Valstijų prezidentui, legitimuoja suverenios valstybės padalijimą Europoje pirmą kartą per septynis dešimtmečius.“

Šie senatoriai dar kartą paragino tiekti Ukrainai ginklus, o ne kalbėti apie sankcijų Rusijai atšaukimą, tačiau, kaip minėta, net Baracko Obamos administracijos pozicija kitokia.

Ar Kremlius šaus sau į koją?

Diplomatiniai šaltiniai teigia, esą Rusijai pasiekti, kad jos ekonomiką labiausiai žeidžiančios sankcijos būtų atšauktos, gali sutrukdyti tik pats V. Putinas.

Jei šalies lyderis nenorės arba nesugebės užtikrinti, kad bent jau užėmus Debalcevę paliaubų sąlygų būtų pagaliau imta laikytis, Rusijos gali laukti nauji ir galbūt net dar skausmingesni draudimai. Pavyzdžiui, JAV jau senokai diskutuojama ne tik dėl galimybės Ukrainai tiekti ginklus, bet ir dėl Rusijos atjungimo nuo bankinių pervedimų sistemos SWIFT.

Pasak diplomatų, V. Putinas žino, kad naujo karo eskalavimo atveju sankcijos būtų griežtinamos.

Nauji seni Rusijos draugai

Tiesa, V. Putinas gali bandyti ne tik formaliai žengti taikos keliu ir stengtis įtaką tiek Rytų, tiek likusioje Ukrainos dalyje išlaikyti kitais būdais, bet ir pasikliauti draugų Europoje parama.

Kai praėjusių metų gruodį pasirodė pirmieji pranešimai apie Rusijos pastangas, kad sankcijos jai būtų atšauktos arba bent jau sušvelnintos, daugiausia kalbėta apie Kremliaus diplomatinį aktyvumą Budapešte, Nikosijoje ir Romoje.

Šiame kontekste verta paminėti vasario 17 d. per V. Putino vizitą Budapešte atnaujintą ilgalaikį rusiškų dujų tiekimo Vengrijai susitarimą ir vasario 25 d. Kipro prezidento kelionę į Maskvą, kuri taip pat neapsiėjo be reikšmingų sutarčių, o prieš tai net pasklido gandų, kad Kipras priims Rusijos karines bazes.

Nors reikšmingesnių valstybinių susitarimų Maskva su Roma pastaruoju metu nesudarė, dujų monopolininkė „Gazprom“, kuri neįtraukta į ES sankcijų sąrašą, sausį būtent su Italijos bankų grupe „Intesa Sanpaolo“ pasirašė 350 mln. eurų vertės paskolų sutartį, o gruodį dar 390 mln. eurų kredito liniją šiai Rusijos bendrovei atvėrė kitas Italijos bankas „UniCredit“.

Verta paminėti, kad visos šios šalys ir taip nuo seno yra Maskvos draugų sąraše, tačiau diplomatines pastangas ji paremia ir palankiomis sutartimis.

Dar vienos valstybių, kurios nuo pat pradžių, švelniai tariant, nebuvo itin palankiai nusiteikusios dėl sankcijų Rusijai, yra Austrija, Čekijos Respublika ir Slovakija. Apie Kremliaus įtaką naujajai Graikijos vyriausybei plačiai rašome prieš šį esančiame straipsnyje „Dinamitas po ES ir NATO pamatais“.

Į sankcijų priešininkų gretas grįžta Ispanija. Jos užsienio reikalų ministras José Manuelis García-Margallo, likus kelioms dienoms iki „Minsko-2“ susitarimų ir Ukrainoje vykstant kruvinoms kovoms, labiausiai rūpinosi, kad dėl draudimų Rusijai Bendrija esą jau prarado 21 mlrd. eurų. Nemaža dalis ES valstybių per daug nesiafišuodamos nekantriai laukia, kada bus atšauktos sankcijos.

Daugiau ar mažiau griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu laikosi vos kelios Bendrijos narės – pirmiausia Baltijos valstybės ir Lenkija, taip pat Švedija ir Jungtinė Karalystė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų