Įtampa (Pixabay nuotr.)

Įtampa – darbo dienų palydovė

Įtampa – darbo dienų palydovė

Dideli informacijos srautai, įtempti santykiai su kolegomis – tai tik kelios priežastys, lemiančios darbe augančią įtampą, kuri gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų pradžia.

Pernelyg didelis darbo krūvis, įtemptas užduočių atlikimo grafikas, nesutarimai su kolegomis, reiklus ir nejautrus viršininkas – veiksniai, kurie dažnai lemia aukštą įtampos lygį darbe. Nemažą įtampą gali kelti ir aiškus atsakomybių nebuvimas, nesklandus procesų organizavimas ar neadekvatūs reikalavimai. „Stresą gali paskatinti ir pernelyg mažas darbo krūvis, dideli apribojimai, kai nėra galimybės atsiskleisti ar inicijuoti pokyčius“, – sakė „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė. Jos teigimu, įtampos priežasčių yra gerokai daugiau, nei dažnai manoma.

Kristina Staivė

Įprasta galvoti, kad įtampą kelia nepažįstamos situacijos, nauji iššūkiai, tačiau, kaip teigė vaistininkė, vienas dažnesnių įtampos šaltinių darbe gali būti ir pasikartojanti monotoniška veikla, kuri ilgainiui ima kelti nuobodulį, apatiškumą, skatina beprasmybės jausmo atsiradimą. K. Staivė pabrėžė, kad esant tokiai situacijai kasdienybė darbe gali imti slėgti, pareigos nebeteikti pasitenkinimo.

Norint išvengti įtampos arba ją kaip įmanoma sumažinti, svarbu atkreipti dėmesį į darbe tvyrančią atmosferą, ypač santykius su kolegomis. „Didelę įtaką tam, kaip jaučiamės darbe, turi ir psichologinė kolektyvo atmosfera, kuri gali būti palaikanti, draugiška arba, priešingai – skatinanti pernelyg didelę konkurenciją, kurianti nepasitikėjimo, nuvertinimo atmosferą“, – teigė vaistininkė. Pasak jos, visa tai bėgant laikui gali išprovokuoti ir sunkias depresines būsenas.

Rimtų ligų pradžia

Kad ir kaip norėtųsi save raminti, įtampa nėra tik nekalta kasdienybės palydovė. Ilgalaikė įtampa darbe gali sukelti psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimus: depresiją, nerimą, nuovargį, nervingumą, širdies ligas. „Eurovaistinės“ vaistininkė K. Staivė taip pat pridūrė, kad dėl stiprios nuolatinės įtampos gali kilti arba tęstis kai kurios kraujotakos ligos, imti kamuoti aukštas kraujospūdis, skrandžio opa, dirgliosios žarnos sindromas ir kiti sveikatos sutrikimai.

Nors įtampa dažnai siejama su sėkmingais, daug atsakomybių turinčiais žmonėmis, ji trukdo pasiekti gerus darbo rezultatus. Vaistininkė atkreipė dėmesį, kad dėl įtampos kenčia našumas, kūrybingumas, mažėja konkurencingumas.

Ilgai įtampos kamuojami žmonės pervargsta, jiems sutrinka dėmesys, atmintis, tampa sunkiau susikaupti. Pasak specialistės, pervargus gali nukentėti miego kokybė, atsirasti baimės jausmas, isterija ar galvos skausmai. Taip pat kai kurie žmonės gali skųstis apatija, prastu apetitu ir sumažėjusiu bendru organizmo atsparumu. Pastebėjus šiuos požymius svarbu skirti laiko poilsiui, o tais atvejais, kai atostogos dar toli, organizmą stiprinti maisto papildais: vartoti L-triptofano, L-karnitino, kofermento Q10, magnio, B grupės vitaminų kompleksų, maisto papildų su ženšeniu.

Dėl pervargimo netgi po visos darbo dienos gali kankinti nemiga, daug laiko praleidžiama galvojant apie tai, ko nespėta padaryti per dieną. Kovojant su įtampa svarbu nepamiršti poilsio ir darbo režimo, nepraleisti atostogų. Tiesa, ilsėtis taip pat reikia išmokti. Kaip sakė K. Staivė, svarbu prieš atostogas baigti kiek galima daugiau darbų ir ilsintis pasistengti atsiriboti nuo darbo reikalų.

Siekiant saugoti gerą savijautą svarbu stengtis kaip galima sumažinti stresinių situacijų. Vaistininkė K. Staivė patikino, kad efektyvi priemonė – laiko planavimas, tačiau taip pat reikia palikti laiko spontaniškiems sprendimams ar nenumatytoms užduotims, nes tai neleis kilti įtampai, kai dėl nenumatytų aplinkybių pasikeis planai.

Tiesa, išvengti įtampos darbe šiandien ypač sunku, tačiau, kaip pabrėžė K. Staivė, reikia atrasti priemonių, kurios padėtų atsipalaiduoti po sunkios dienos, taip pat padidintų organizmo atsparumą įtampai.

Kaip kovoti su įtampa?

  • Daugiau judėkite. Raumenų tempimas ir judėjimas atpalaiduoja įtemptus raumenis. Mankštinantis suvartojamas perteklius hormonų, cukraus ir riebalų rūgščių, išmestų į kraują per stresinę reakciją. Mankštinantis organizmas gamina endorfinus – neuroinhibitorius, kurie slopina stresinę reakciją ir veikia raminamai.
  • Sveikai maitinkitės. Valgykite reguliariai ir saikingai, venkite greitojo maisto, užkandžių. Mėgaukitės skaniu maistu ir malonia kompanija. Venkite gyvulinių riebalų, alkoholio ir kofeino, daugiau vartokite vaisių ir daržovių, kuriose gausu vitaminų ir ląstelienos.
  • Ilsėkitės. Palaikykite kuo pastovesnį dienos ritmą, nesutrumpinkite miego laiko, nes jis be galo svarbus tiek psichinės, tiek fizinės sveikatos sergėtojas. Turiningai ilsėkitės, užsiimkite sau malonia veikla.
  • Kuo daugiau būkite gryname ore. Tai padeda nurimti, nukreipti mintis nuo kasdienių rūpesčių.
  • Išmokite atsipalaiduoti.Pamėginkite kelias minutes dienos metu skirti kvėpavimo pratimams, raumenims atpalaiduoti ar autogeninei treniruotei.
  • Bendraukite su žmonėmis, kurie jus palaiko. Pasidalykite savo sunkumais su žmonėmis, kurie jus palaiko. Kitų parama leidžia pasijusti suprastiems, mylimiems, reikalingiems, suteikia vilties ir nuramina. Įsivaizdavimas, kad viską turite sugebėti padaryti patys, – klaidingas.
  • Pamėginkite į situaciją pažvelgti iš šalies. Vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurių vienas ar kitas įvykis gali sukelti įtampą, – situacijos vertinimas. Jei ji atrodo negatyvi, kelianti grėsmę savęs vertinimui, saugumui, tai sukels įtampą. Tačiau situaciją vertinant kitaip įtampa gali sumažėti. Psichologinę įtampą galima valdyti keičiant kognityvinius vertinimus bei įsitikinimus. Nepamirškite, kad kiekviena stresinė situacija turi mažiausiai vieną teigiamą bruožą.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų