Įspūdžiai apie mokesčių pakeitimus: į reformą nepanašu. (Pixabay nuotr.)

Įspūdžiai apie mokesčių pakeitimus: į reformą nepanašu

Įspūdžiai apie mokesčių pakeitimus: į reformą nepanašu

Vyriausybės pristatytų mokesčių pakeitimų negalima vadinti esmine mokesčių reforma, teigia analitikai. Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad lūkesčiai buvo gerokai didesni.

„Esminių pokyčių nėra, šiek tiek galbūt geriau bus tiems mažiau uždirbantiems, bet tai nėra ilgalaikė, ar Lietuvos problemas sprendžianti reforma. Kita vertus, galima pasveikinti už santūrumą. Pasižiūrint, kaip neapgalvotai alkoholio klausimai svarstyti, čia galima sveikinti už santūrumą ir skubotų sprendimų nepriėmimą. Aš tos reformos dėl jos polėkio nekritikuoju, susitarkime, kad tai ne reforma, o mažas pakaitaliojimas, bet geriau toks, negu radikalūs pakeitimai ir dar ne į tą pusę“, – BNS teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Pasak SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko, Vyriausybės pasiūlymus galima pavadinti „aktualių problemų sprendimu ir tam tikru higieniniu apsivalymu“.

Tai nėra reforma, tai yra pasiūlymai dabartinės sistemos pagerinimui.

„Tai nėra reforma, tai yra pasiūlymai dabartinės sistemos pagerinimui. Tai daugiau technokratiniai svarstymai, nukreipti į smulkųjį verslą ir mažas pajamas gaunančius gyventojus. Pavyzdžiui, labai aktualus pasiskirstymo tarp darbo ir kapitalo pajamų klausimas, nesikeičia. Vidutinį ir didesnį darbo užmokestį gaunantiems žmonėms, kurie suneša didžiąją dalį GPM ir „Sodros“ įmokų, apmokestinimas iš esmės visai nemažėja. Tas galioja pajamoms iki dešimties vidutinių darbo užmokesčių, kuomet jau atsiras tos vadinamosios „Sodros“ lubos“, – BNS tvirtino T.Povilauskas.

„Tačiau, kaip suprantu, tikslas buvo mažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę ir taip, tas yra daroma“, – pridūrė jis.

Klausimas dėl NPD

Pasak Ž. Šilėno, reikėtų svarstyti, ar neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) neturėtų būti taikomas ir daugiau uždirbantiems. „Tiems mažiausiai uždirbantiems ir apskritai visiems buvo galima padėti mažinant „Sodros“ įmokas, kaip tai buvo numatyta anksčiau socialiniame modelyje. Lygiai taip pat su NPD galima kelti klausimą, ar tik minimalų atlygį gaunantys žmonės nusipelnė jo? Ar vidurinioji klasė nenusipelnė NPD?“, – klausė LLRI vadovas.

Jis taip pat svarstė, kodėl siūloma diferencijuoti individualių veiklų mokesčius. Pasak Ž. Šilėno, jei tuo siekiama padėti mažiau uždirbantiems, tai būtų galima daryti, tačiau jei taip bandoma kovoti su šešėliu, to gali nepavykti padaryti.

Klausimas, dėl ko tai yra daroma? Ar tai daroma dėl teisingesnio apmokestinimo, ar dėl noro padėti mažiau uždirbantiems?

„Klausimas, dėl ko tai yra daroma? Ar tai daroma dėl teisingesnio apmokestinimo, ar dėl noro padėti mažiau uždirbantiems? Galbūt tai galima daryti, bet jeigu norima kovoti su šešėliu, ar manoma, kad daug įmonių uždirba daug pelno, tai gali tą pelną kitaip pavadinti“, – sakė Ž.Šilėnas.

Tuo metu T.Povilauskas teigiamai vertino individualios veiklos apmokestinimo pakeitimus. „Aš visai pritariu siūlymui taikyti progresinį individualios veiklos apmokestinimą, nebevertinant atskirų specialybių. Tai tikrai įneš daugiau aiškumo“, – tvirtino T.Povilauskas.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, siūlomi pakeitimai gerokai mažina mažas pajamas gaunančiųjų mokestinę naštą.

„Planuojama NPD sulyginti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu, o nuo pirmojo uždirbto 100 eurų per mėnesį nereikės mokėti socialinio draudimo įmokų. Tai reikšmingas mokestinės naštos sumažėjimas, tačiau kol kas ji aktuali tik pačias mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, todėl ateityje reikėtų ieškoti galimybių mažinti naštą ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms“, – komentare žiniasklaidai sakė N.Mačiulis.

Pasak jo, papildomos mokestinės paskatos mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir investuojančioms įmonėms nemažai kainuos, o prarastas pajamas valstybės biudžete reikės kažkuo kompensuoti.

Kalibruojant mokesčių sistemą retai būna ir vilkas sotus, ir avis sveika.

„Siekiant skurdo mažinimo ir mokesčių sistemos efektyvumo didinimo, neišbalansuojant valstybės finansų, kai kurias lengvatas teko paaukoti kaip neprioritetines. Kalibruojant mokesčių sistemą retai būna ir vilkas sotus, ir avis sveika. Galima pasidžiaugti, kad neatsirado naujų mokesčių ir tikėtis, kad jie nebus svarstomi tol, kol nepadidės valdžios sektoriaus išlaidų efektyvumas“, – pabrėžė „Swedbank“ ekonomistas.

Rudenį bus koreguojama

T.Povilauskas sakė neabejojantis, kad siūlomus pakeitimus įvairios interesų grupės dar bandys koreguoti.

„Aš neabejoju, kad rudenį vaizdas gali būti visai kitas. Manau, vien dėl siūlymo atsisakyti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo viešbučių paslaugoms matysime nemažą šaršalą. Tai yra pakankamai sparčiai augantis sektorius ir didžioji dalis Europos Sąjungos turi lengvatą apgyvendinimo paslaugoms. Manau, kad daug dar čia bus diskusijų ir klausimų, išlys daug skirtingų nuomonių. Darbas su šitais pasiūlymais dar tik prasideda“, – BNS teigė T.Povilauskas.

Jis prognozavo, kad daugiausiai diskusijų taip pat gali kilti dėl siūlomo individualios veiklos progresyvaus apmokestinimo, žemdirbiams taikomų lengvatų susiaurinimo.

Tuo metu N.Mačiulis sakė, kad daugiausiai kritikos Vyriausybės pasiūlymai turbūt sulauks ne dėl lengvatų naikinimo, o dėl nepakankamai ambicingų tikslų ir pokyčių.

Svarbiausia tai, kad nors pokyčiai ir nėra dideli, jų kryptis yra teisinga, o naudą pirmiausiai pajus labiausiai pažeidžiami visuomenės sluoksniai.

„Vis tik vertinant neigiamą visuomenės nuomonę daugelio esminių reformų klausimu bei dažną pasirinkimą išlaikyti status quo, tokio nuosaikaus pokyčio buvo galima tikėtis. Svarbiausia tai, kad nors pokyčiai ir nėra dideli, jų kryptis yra teisinga, o naudą pirmiausiai pajus labiausiai pažeidžiami visuomenės sluoksniai“, – komentare teigė N.Mačiulis.

Kritika iš socialdemokratų

Kritikos Vyriausybės penktadienį pristatytai mokesčių pertvarkai turėjo ir partijos lyderis Gintautas Paluckas, ir frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis. Socialdemokratai teigia nepritariantys Vyriausybės siūlymams įvesti „Sodros“ įmokų lubas, papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) atsisakymui, lengvatoms stambiam kapitalui.

G.Paluckas „Facebook“ paskyroje sako, kad plane yra ir gerų dalykų, pavyzdžiui, NPD prilyginimas minimaliai mėnesinei algai (MMA) – 380 eurų, tačiau pasigenda didesnio kapitalo apmokestinimo, mažesnių mokesčių vartojimui bei siūlo bent triskart didesnes vaiko išmokas, pradedant nuo pirmojo.

Jie taip pat siūlo įvesti progresinių mokesčių tarifą didelėms pajamoms. „Mokesčiai vartojimui nemažėja, o per didinamą akcizą dyzelinui net didėja“, – priekaištus Vyriausybei išsako G.Paluckas. Jis sako pritariantis tik siaurinimui asmenų rato, kurie gali įsigyti kuro su lengvatiniu akcizu.

A.Palionis socialiai neteisingu vadina ir siūlymą įvesti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus „Sodros“ įmokų lubas – jo manymu, tai naudinga ne darbuotojams, o tik darbdaviams: „Tai tikrai ne smulkiam verslui“.

Jis sveikina iniciatyvą įvesti „Sodros“ įmokų atostogas savarankišką veiklą pradedantiems asmenims, tačiau siūlo nustatyti ne metams, o ilgesniam terminui, pavyzdžiui, 2-aisiais metais leidžiant nemokėti 50 proc., 3-iaisiais- 25 proc. priskaičiuotų „Sodros“ įmokų.

Manau, kad tikrai nepritarsime. Tuo labiau, kad šis planas ir yra pristatytas diskusijoms.

„Manau, kad tikrai nepritarsime. Tuo labiau, kad šis planas ir yra pristatytas diskusijoms. Manau, kad taip“, – sakė A.Palionis, paklaustas, ar sieks įtikinti koalicijos partnerius atsižvelgti į visus socialdemokratų siūlymus.

Mokesčių sistemos pakeitimus Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje. Dėl jų turėtų būti balsuojama kartu su 2018 metų biudžeto projektu, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2018-ųjų pradžios.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų