G. Piqué ir S. Ramosas – katalonas ir ispanas, Ispanijos rinktinės centro gynėjų pora. Kai už referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės agitavęs G. Piqué sulaukė kritikos, S. Ramosas jį gynė.

Ispanija be „tiki-takos“

Ispanija be „tiki-takos“

Katalonijos vyriausybei laimėjus kovą dėl regiono nepriklausomybės, didelės permainos gali sudrebinti ir sporto pasaulį

Nacionalinės Ispanijos rinktinės prarastų dalį kertinių savo žaidėjų, o kovoje dėl titulų atsirastų dar vienas stiprus konkurentas. Cescas Fàbregasas, Sergio Busquetsas, Gerard’as Piqué, Jordi Alba – futbolininkai, kurie svariai prisidėtų prie bet kurios rinktinės, Ispanijos komandos ramsčiai taptų konkurentais. Panaši padėtis ir krepšinio rinktinėje – Katalonijos ekipos marškinėlius užsivilktų tokie grandai kaip broliai Pau ir Marcas Gasoliai, Ricky Rubio ar Juanas Carlosas Navarro.

Jei Katalonija artimiausiu metu taptų nepriklausoma, į sudėtingą padėtį patektų ir Ispanijos sporto lygos.

Jei Katalonija taptų nepriklausoma artimiausiu metu, į sudėtingą padėtį patektų ir Ispanijos sporto lygos. Reikėtų greitai nuspręsti, katalonų komandas šalinti iš čempionatų ar palikti. Pirmu atveju subyrėtų tvarkaraščiai ir tektų anuliuoti daugybės rungtynių rezultatus. Antru atveju reikėtų keisti net šalies įstatymus, bet bent jau nebūtų sujauktos varžybos.

Visi stebi „Barceloną“

Katalonijos sostinėje įsikūrusi viena didžiausių sporto organizacijų pasaulyje – „FC Barcelona“, turinti savo komandas stipriausiuose Ispanijos futbolo, krepšinio, rankinio ir žolės riedulio divizionuose. „Daugiau nei klubas“ – tai „FC Barcelonos“ šūkis, ir patriotiškai nusiteikusiems katalonams tai yra ne vien mėgstama komanda, o reiškinys, ugdantis jų tautiškumą ir bendrystę, taip pat kovos su Madrido valdžia simbolis. Daugelis šio klubo sportininkų, net ir atstovaudami įvairioms Ispanijos nacionalinėms rinktinėms, save vis tiek identifikuoja kaip katalonus, o ne ispanus.

„Daugiau nei klubas“ – tai „FC Barcelonos“ šūkis, ir patriotiškai nusiteikusiems katalonams tai yra ne vien mėgstama komanda, o reiškinys, ugdantis jų tautiškumą ir bendrystę, taip pat kovos su Madrido valdžia simbolis.

Taigi būtent šią organizaciją labiausiai paveiktų nepriklausomybės paskelbimas. Ir nors oficialūs klubo atstovai referendumo klausimu užėmę neutralią poziciją, ši laikysena, ko gero, yra iš išskaičiavimo. Kol neaiškus regiono likimas, klubo valdžia stengiasi kuo mažiau konfrontuoti su oficialiuoju Madridu, o regionui tapus nepriklausomam, tikėtina, sieks išlaikyti galimybę ir toliau žaisti Ispanijos čempionatuose. Atvirai savo poziciją reiškia tik futbolininkas G. Piqué, agituojantis už atsiskyrimą nuo Ispanijos.

Atskalūnus grasina pašalinti

Kokia situacija futbolo užkulisiuose? Šiuo metu stipriausioje Ispanijos lygoje „La Liga“ rungtyniauja trys katalonų komandos: „FC Barcelona“, Barselonos „Espanyol“ ir „Girona“. Dar kelios rungtyniauja antrame pagal pajėgumą „Segunda Division“. Abiejų lygų rungtynes organizuoja Nacionalinė profesionalų futbolo lyga, kuriai vadovauja atvirai Madrido „Real“ palaikantis Javieras Tebasas. Paklaustas dėl Katalonijos klubų ateities regionui atsiskyrus, jis iškart kirto, jog visos komandos būtų nedelsiant pašalintos iš čempionatų. Tam J. Tebasas turi pagrindą: pagal Ispanijos įstatymus šalies lygose gali žaisti tik šios valstybės komandos, išimtis tenumatyta nykštukinei Andorai.

Be abejo, įstatymus būtų galima skubos tvarka pakoreguoti ir tokią pačią išimtį pritaikyti Katalonijai, bet kliūtimi gali tapti minėtasis J. Tebasas. Jis jau pareiškė, kad jokių išimčių nereikia, lyga išgyvens ir be Katalonijos klubų, ir be „El Clasico“ – bene didžiausio pasaulyje derbio. Tiesa, neaišku, ar ši pozicija nepasikeistų, kai reikėtų priimti realius sprendimus. Pasak futbolo ekspertų, Madrido „Real“ ir „FC Barcelona“ kartu sudaro 70 proc. visos „La Ligos“ vertės. Tai patvirtina ir televizijos transliacijų duomenys – pastarąjį komandų tarpusavio mačą visame pasaulyje tiesiogiai stebėjo net 650 mln. žiūrovų.

Sumažėtų ir intriga, ir uždarbis

Kokie galimi sprendimai, jei katalonų komandos būtų pašalintos iš čempionatų? Paprasčiausias – suburti stipriausias regiono ekipas ir įkurti Katalonijos futbolo lygą. Tačiau prasidėtų problemos – vien už televizijos transliacijų teises „La Liga“ praeitą sezoną „FC Barcelonai“ atseikėjo 150 mln. eurų. Dar 94 mln. eurų gavo „Espanyol“. Naujos lygos, kurioje dominuotų viena komanda, transliacijų teisės tikrai nebūtų tokios patrauklios ir panašių sumų klubai neuždirbtų.

Kita bėda – naujoje lygoje „FC Barcelonai“ nebūtų didelės konkurencijos. Vargu ar lygiaverčiai priešininkai tokio rango komandai būtų ta pati „Espanyol“ ir dar pernai antrojoje lygoje rungtyniavusi „Girona“. Ką ir kalbėti apie tokias ekipas kaip Taragonos „Gimnastic“ ar „Reus“. Varžytis su tokio lygio priešininkais nelabai norėtų ir Blaugranos, kaip dar vadinama „FC Barcelona“, žvaigždės, tad būtų sudėtinga klube tiek išlaikyti geriausius futbolininkus, tiek pritraukti aukščiausio kalibro naujokų. Rėmėjams tokia komanda irgi būtų ne tokia patraukli. Nors reikia paminėti, kad prieš šį sezoną įsigaliojo iki 2021 m. pasirašyta japonų korporacijos „Rakuten“ ir „FC Barcelonos“ sutartis, leisianti klubui kasmet savo iždą papildyti 55 mln. eurų.

Alternatyva – žaisti svetur

Įdomi situacija susiklostytų ir Europos turnyrų fronte. UEFA turėtų spręsti klausimą, kiek ir kokias vietas skirti Katalonijai Čempionų lygos ir Europos lygos varžybose. Šios vietos dalijamos pagal šaliai atstovaujančių klubų rezultatus minėtuose turnyruose per pastaruosius penkerius metus, tad visai realu, kad katalonams į prestižiškiausią Europos klubinio futbolo turnyrą tektų brautis nuo pirmojo etapo. Tokio lygio ekipai galimi varžovai neturėtų sudaryti sunkumų, tačiau ruoštis sezonui tektų pradėti anksčiau, ir tai galėtų neigiamai paveikti žaidėjų sportinę formą vėlesniuose varžybų etapuose.

Regiono politikai, reaguodami į galimas problemas, siūlo Blaugranai pasidomėti teise žaisti užsienio šalių čempionatuose. Geriausias variantas tiek konkurenciniu, tiek finansiniu atžvilgiu būtų Anglijos „Premier“ lyga. Pačiai lygai tokio grando atėjimas pritrauktų dar daugiau dėmesio, o joje ir šiuo metu žaidžiantys Velso atstovai „Swansea City“ įrodo, kad toks scenarijus nėra neįmanomas. Tiesa, reikėtų padidinti dalyvaujančių komandų skaičių, o lygos ekipos ir taip skundžiasi perkrautu tvarkaraščiu.

Kaip viena alternatyvų minima kaimynės Prancūzijos lyga, taip pat turinti precedentą – joje ilgą laiką varžosi Monako kunigaikštystės reprezentacinė ekipa. Toks variantas būtų labai patogus geografiniu požiūriu, o dvikovos su tuo pačiu „Monaco“ ar turtinguoju Paryžiaus „Saint-Germain“ sukeltų nemažą ažiotažą. Į visas spekuliacijas „FC Barcelonos“ prezidentas Josepas Maria Bartomeu kol kas atsako, kad prireikus organizacijos vadovai ramiai apsvarstys visus variantus ir priims geriausią klubui sprendimą.

Eurolyga – ne bėda

Katalonijos krepšinio komandų likimas eskaluojamas kur kas mažiau. Šiuo metu aukščiausiojoje Ispanijos lygoje „Liga Endesa“ žaidžia tik dvi katalonų ekipos – Badalonos „Joventud“ ir „FC Barcelona Lassa“. Pastaroji, nors yra viena lygos favoričių, visgi neturi tokios didelės svarbos kaip futbole. Krepšinio gerbėjai pripratę ir prie čempionate žaidžiančios komandos iš Andoros.

Eurolygoje padėtis nesikeistų, nes, skirtingai nei futbole, čia šalies klubų reitingas nesvarbus, o Barselonos miesto komanda neseniai su Eurolyga pasirašė naują 10 metų sutartį. Stabilumo suteikia ir jos vadovas – grynakraujis katalonas Jordi Bertomeu.

Taigi, kol klausimas dėl Katalonijos nepriklausomybės lieka neišspręstas, sportas, ypač futbolas, svariai prisidės prie galimos situacijos baigties. Vietos komandos sportą mylinčius katalonus sutelkia ir padeda puoselėti tautiškumą. O Ispanijos atstovai galimybę pašalinti katalonus iš visų šalies čempionatų naudoja kaip svertą neiti atsiskyrimo keliu.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų