GS1

Išmaniosios technologijos tampa savarankišku verslu

Išmaniosios technologijos tampa savarankišku verslu

Dirbtinis intelektas, blokų grandinės (blockchain), išmanieji duomenys keičia ankstesnius verslo modelius ir patį požiūrį į verslą bei pramonę

Sparčiau pritaikyti naujoves padeda GS1 standartai

Išmaniosios technologijos iš esmės keičia gamybą: robotizacija ir automatizavimas didina efektyvumą, suteikia naujų galimybių lanksčiau valdyti procesus ir prižiūrėti įrenginius.
Tiekimo grandinėje jutiklius naudojančios sistemos padeda stebėti keliaujančius krovinius ir užtikrinti gabenamų produktų temperatūros ir drėgmės kontrolę.

Tačiau išmaniosios technologijos šiandien kuriamos greičiau, nei dauguma įmonių gali spėti jas įsidiegti. Lengviau įveikti sunkumus padeda pasaulyje pripažinti GS1 standartai.

Šiuolaikinis verslas generuoja begalę duomenų, o tai sudaro galimybes sukurti naujus grįžtamojo ryšio su vartotojais kanalus. Įmonės ieško naujų būdų, kaip geriau valdyti informaciją, ją diegti savo sistemose, užtikrinti įrenginių tarpusavio sąveiką ir taip sumažinti sąnaudas, geriau planuoti veiklą ir generuoti pajamas.

Siekiant pasinaudoti naujųjų technologijų, tokių kaip daiktų internetas, teikiama nauda, būtina užtikrinti ne mažiau nei 40 proc., o kai kuriais atvejais net iki 60 proc. tarpusavio sąveikos, o bendrai naudojami pasauliniai standartai yra viena priemonių, padedančių tokią sąveiką užtikrinti.

Jei duomenys yra prastos kokybės, neteisingi ar neišsamūs, blokų grandinės nesukurs norimos pridėtinės vertės. Dalytis duomenimis tiekimo grandinėje (ir net įmonės viduje) taip pat būtinas bendras, standartais pagrįstas duomenų keitimosi modelis.

GS1 standartai praverčia ir finansų sektoriuje. Čia jie plačiausiai naudojami grynųjų pinigų srautui valdyti. Pavyzdžiui, pasaulinis lokacijos numeris GLN priskiriamas grynųjų pinigų cikle dalyvaujantiems subjektams: bankams, inkasavimo įmonėms. Kai Lietuva tapo euro zonos nare, asociacija „GS1 Lithuania“ tokį GLN numerį suteikė Lietuvos bankui.

GLN taip pat gali būti priskiriami bankomatams, grynųjų pinigų kasoms ar grynųjų pinigų tvarkymo sistemoms. Grynųjų pinigų siuntos identifikuojamos pervežamo krovinio serijiniu numeriu SSCC. Tai padeda kiekvieną siuntą atsekti visos kelionės iš banko į bankomatą ar prekybos vietą metu. GS1 elektroninių pranešimų schemos, tokios kaip grynųjų pinigų užsakymas, užsakymo patvirtinimas, išsiuntimo bei gavimo patvirtinimas, taip pat plačiai naudojamos grynųjų pinigų apyvartos cikle.

Pasaulį užkariauja daiktų internetas

Juokaujama, kad artimiausiu metu viskas, ką tik įmanoma sujungti tarpusavyje, bus sujungta. Išmanieji miestai, išmaniosios gamyklos – atrodo, kad viskas šiuolaikiniame pasaulyje tampa išmanu ir pagrįsta interneto ryšiu.

Tradicines technologijas keisti išmaniosiomis labai padeda sparčiai pingantis ir daugeliui vartotojų vis labiau prieinamas didelės spartos belaidis ryšys ir duomenų perdavimas.

Daiktų internetui būtinas tikslus prietaisų ir įrangos, lokacijų, subjektų, paslaugų ir įvykių identifikavimas, lokacijos ar būsenos fiksavimas bei duomenų mainai. Jei kiekvienas rinkos dalyvis šiuos tarpusavyje susijusius dalykus identifikuos savaip, geometrine progresija augs laiko ir pinigų sąnaudos įvairiems duomenims valdyti.

Tarpusavio sąveikai gali trukdyti įmonėse naudojama skirtinga programinė bei techninė įranga, skirtingi duomenų formatai ir ryšio protokolai. Vienas būdų įveikti šias kliūtis yra bendrų standartų naudojimas.

GS1 standartų identifikatoriai, skirti produktams, lokacijoms, įrangai, pasauliniu mastu naudojami jau daugiau nei 45 metus. Per šį laikotarpį jie tapo bendra, tarptautine kalba, technologijų ir verslo bei pramonės jungtimi. Dėl to informacija perduodama ir kita komunikacija vyksta efektyviau, išvengiama galimų klaidų dėl skirtingo duomenų interpretavimo.

GS1 standartai padeda identifikuoti atskirus įrenginius specialiais GIAI ar GLN identifikatoriais su plėtiniais. Pavyzdžiui, jais galima žymėti skirtingas lokacijas išmaniojoje gamykloje, įvykių atsekamumo informaciją fiksuoti GS1 EPCIS sistemose, informacijai nuskaityti naudoti brūkšninius kodus, jutiklius, radijo dažnių žymenas, o duomenims perduoti – „WiFi“ ar „Bluetooth“ ryšį ir taip sujungti fizinį ir skaitmeninį pasaulius.

Daiktų interneto sektorius – vienas sparčiausiai augančių pasaulyje. „Statistos“ duomenimis, 2015 m. pasaulyje prie daiktų interneto tinklo buvo prijungta 15,41 mlrd. prietaisų, 2018 m. – 23,14 mlrd., o 2025 m. prognozuojamas net 75,44 mlrd. prietaisų apimantis tinklas. Šie duomenys rodo, kad tiek vartotojams, tiek ir verslininkams bei mokslininkams ši sritis labai įdomi.

Prancūzijos bendrovė „Traxys“ kartu su UN/CEFACT organizacija ir Tarptautine GS1 organizacija nuo 2017 m. vykdo „Išmaniųjų konteinerių“ projektą, skirtą integruoti bei standartizuoti daiktų internetui reikalingus duomenų modelius, API bei transakcijų pranešimus. Išmaniuosiuose gabenimo konteineriuose sumontuoti jutikliai realiuoju laiku fiksuoja konteinerio geografinę vietą, jo judėjimą, netikėtus sustojimus ar nukrypimus nuo maršruto, kritines situacijas (pavyzdžiui, per didelį konteinerį gabenančio transporto greitį), konteinerio durų būseną, išorinę bei vidinę temperatūrą ir drėgmės lygį. Šie duomenys ypač svarbūs saugumui bei efektyviam konteinerių ir juose gabenamų krovinių valdymui jiems keliaujant visame pasaulyje.

Mokslininkai padeda kurti produktus verslui

Daiktų internetu pagrįstas technologijas pasaulyje diegia ir Lietuvos verslininkai, pritaikantys ir sėkmingai parduodantys Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų ir inžinierių sukurtus modernius prietaisus. Antai Lietuvos išmaniųjų vandens ir šilumos skaitiklių kūrėja ir gamintoja „Axioma Metering“ tieks lietuviškus vandens apskaitos prietaisus Omano Sultonatui.

Naujos kartos ultragarsiniai lietuviški vandens skaitikliai „Qalcosonic W1“ gaminami šiemet Kauno laisvojoje zonoje atidarytoje gamykloje, į kurią „Axioma Metering“ investavo 15 mln. eurų. „Axioma Metering“ ne tik tieks modernius vandens apskaitos prietaisus Omanui, bet ir prisidės prie šios valstybės nacionalinės vandens apskaitos technologinės reformos – atgyvenusi technologija bus keičiama daiktų interneto sprendimais. Įgyvendinant šį projektą seni skaitikliai Omane bus masiškai keičiami lietuviškais išmaniaisiais vandens skaitikliais „Qalcosonic W1“.

Lietuviai verslininkai su partneriais Omane planuoja statyti analogišką skaitiklių gamyklą ir daiktų interneto sprendimu paremtą technologiją parduoti kitoms Persų įlankos šalims.

Su daiktų internetu kasdienybėje vis dažniau susiduria ir paprasti vartotojai. Šiandien buityje plačiai naudojami robotai siurbliai, išmanieji šaldytuvai, gebantys užsakyti pasibaigusius produktus, išmaniosiomis programėlėmis valdomi elektros jungikliai ir kitos technologijos.

KTU mokslininkai jau prieš 14 metų kartu su šaldymo įrangą gaminančia įmone „Snaigė“ sukūrė ir pirmąjį išmanųjį šaldytuvą. Įrenginys atliko tuomet jam nebūdingas funkcijas: „bendravo“ su kitais buitiniais prietaisais namuose, jo kompiuteris rodė įvairių pasaulio šalių virtuvių receptus, kiek ir kokių produktų yra viduje, įspėdavo, kada baigiasi jų galiojimo laikas, netgi skaičiavo suvartotas kalorijas.

Nors šaldytuvas beveik 10 metų liko stovėti mokslininkų darbo kabinete, vėliau šio šaldytuvo pagrindu mokslininkai biotechnologijų įmonei sukūrė šaldytuvą temperatūrai itin jautriems produktams.

Maždaug 10 tūkst. šaldytuvų-pardavimo kioskų sumontuoti jutikliai suteikia informaciją gamyklai, kokie produktai baigiasi, kiek jų reikia pagaminti, kiek, ko ir kur reikia nuvežti, taip pat stebi įvairius kitus parametrus, pavyzdžiui, atidarytas šaldytuvo duris, nes vos puse laipsnio pasikeitusi temperatūra gali sugadinti produkciją. Tai leidžia apsisaugoti nuo avarinių situacijų.

Ant kiekvieno produkto yra brūkšninis kodas, pagal kurį jie ir fiksuojami. Taip pat šaldytuvas atpažįsta žmogų, kuris ruošiasi paimti produktus, dėl to durys atsidaro automatiškai.

Pirminio mokslininkų sukurto išmaniojo šaldytuvo kompiuterio veikimo principas buvo pritaikytas ir kuriant įmonei „LLoptic“ kompiuterį paštomatams, taip pat bendrovei „Freor“ – išmaniajai šaldymo lentynai ir šaldymo įrangos kompiuterinei įrangai, galinčiai nustatyti, kokie produktai yra lentynoje, stebėti jų parametrus ir valdyti patį baldą.

KTU mokslininkai sukūrė maistomatą, iš kurio, kaip iš paštomato, žmonės galėtų atsiimti produktus. Maistomate sudėtos skirtingos kameros. Tie produktai, kurie turi būti šaldomi, dedami į vienas kameras, o tie, kurie turi išlikti šilti – į kitas. Žmogus tik atvažiuoja prie maistomato ir pasiima savo užsakytus produktus sau patogiu metu. Tai populiaru Azijos šalyse, Lietuva kol kas atsilieka.

GS1 standartai ir ateities technologijos

Išmaniąsias technologijas pritaikyti vis naujesniems verslo poreikiams padeda 2015 m. įkurtas tarptautinės GS1 organizacijos inovacijų tinklas, kuriame dirba daugiau kaip 400 ekspertų iš 80 šalių. Į skirtingas grupes susibūrę ekspertai renka informaciją iš pagrindinių ūkio sektorių, įskaitant mažmeninę prekybą, sveikatos apsaugą, transportą ir logistiką bei technikos pramonę.

GS1 inovacijų tinklas analizavo svarbiausias verslo tendencijas skirtinguose pramonės sektoriuose, vertino galimybes kurti naujus standartus ir pritaikyti jau naudojamus rinkoje.

Ekspertų atliktas tyrimas parodė, kad ateityje verslas ypač daug dėmesio skirs duomenų saugumui ir privatumui. Pavyzdžiui, vis daugiau sistemų skaitmenizuojant tiekimo grandinėje, naujausios saugos strategijos ir praktikos taps gyvybiškai svarbios siekiant apsaugoti įmonių duomenis. Be to, reikės užtikrinti, kad falsifikuoti gaminiai nepatektų į tiekimo grandinę ir nepasiektų vartotojų.

Įmonės ieško naujų galimybių pagerinti automatizuotą tiekimo grandinės stebėjimą. Antai, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug kas dešimtas žmogus kasmet suserga suvalgęs užterštą maisto produktą. O maisto saugos priežiūros institucijos atšaukia iš rinkos maždaug dvigubai daugiau produktų nei prieš dešimtmetį. Didėjant atšaukimų skaičiui, kyla vis daugiau klausimų ir apie kitų produktų saugą.

Duomenų atsekamumas ne tik leidžia optimizuoti turimus išteklius, palengvinti pakartotinį medžiagų panaudojimą, identifikuoti gaminius ir užtikrinti sąžiningą bei tvarią prekybą, bet ir suteikia galimybę kontroliuoti savo gaminių anglies dioksido (CO2) pėdsakus aplinkoje. GS1 standartais grįstos technologijos ateityje galėtų atsekti kelią nuo žaliavos iki vartotojo, suprasti ir kontroliuoti bet kokio tipo produkto poveikį aplinkai ir visuomenei.

Tvarumas yra vienas didžiausių dabarties iššūkių. Klimato kaita ir finansų krizė parodė, kad greito pelno ir trumpalaikių tikslų siekimas gali turėti itin neigiamų padarinių. O tvarumas, priešingai, užtikrina, kad ateitis būtų kuriama atsakingai ir ilgam. Todėl taupiai, sąžiningai ir gerbdami kitus naudojame vertingus ekonominius išteklius ir taip tausojame bei puoselėjame aplinką.

Tvarumo ypač siekiama planuojant ir įgyvendinant įvairius aplinkosaugos projektus. Manoma, kad GS1 standartais paremtos naujosios technologijos padėtų efektyviai sumažinti atliekų laidojimą ir plėsti galimybes panaudotus gaminius perdirbti ir pakartotiniai naudoti, užtikrinti sąžiningą prekybą.

Prognozuojama, kad iki 2050 m. beveik du trečdaliai pasaulio žmonių gyvens didmiesčiuose, todėl vartotojams teks teikti paslaugas ir pristatyti prekes jų pasirinktu būdu ir jų pasirinktoje vietoje.

Didmiesčiuose dirbančios įmonės sieks mažinti atsargas sandėliuose ir supaprastinti veiklą, o visa tai reikalaus dar labiau automatizuoti transporto ir logistikos procesus, kad prekės klientams būtų pristatomos ypač efektyviai.

Šiandienos technologijos padeda automatizuoti daugelį procesų, kuriuos anksčiau atliko žmonės. Skaičiuojama, kad dėl to verslas per metus sutaupys daugiau nei 1 trln. JAV dolerių. Robotizacija ir jutikliais papildytos sistemos pagerins gamybos efektyvumą, suteiks naujų galimybių lanksčiau valdyti procesus ir atlikti einamąją įrangos priežiūrą.

Prekybininkai visame pasaulyje atnaujina parduotuvės sąvoką – daugėja parduotuvių be pirkėjus aptarnaujančio personalo, pavyzdžiui, „Amazon“ (JAV), „Tesco“ (JK), „Wheelys“ (Švedija ir Kinija), „7-Eleven“ (JAV ir Pietų Korėja) bei „Alibaba“ (Kinija). Naujiems procesams valdyti dažnai pasirenkami GS1 standartais pagrįsti sprendimai.

Naujos technologijos padės gaminti ne masinio vartojimo, o individualizuotus produktus daugelyje pramonės sričių. Pavyzdžiui, konkrečiam žmogui skirtus drabužius, maistą, buitinę elektroniką, grožio priemones bei automobilius. Sveikatos apsaugos srityje atsiras individualizuoti vaistai ir specialus, tik konkrečiam pacientui pritaikytas gydymas.

Šiandien daugeliui vartotojų įprastus mobiliuosius įrenginius keičia daiktų internetas, papildytoji ir virtualioji realybė bei savavaldė logistika. Gali būti, kad šios technologijos į mūsų gyvenimą atneš ne mažiau radikalių pokyčių nei internetas ir išmanieji telefonai.

Parengta bendradarbiaujant su asociacija „GS1 Lithuania“

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų