Ir viena moteris viską keičia

Ir viena moteris viską keičia

Amerikietė Ann Senn ilgus metus ėjo vadovaujamas pareigas tarptautinėje konsultacijų įmonėje „Deloitte“. Dabar ji įgyvendina visuomenines iniciatyvas ir agituoja už lygias moterų ir vyrų galimybes profesinėje srityje. Apie iššūkius, su kuriais moterys susiduria darbo rinkoje, pašnekovė pasakojo Andriui Matuliauskui.

Per pastaruosius keletą dešimtmečių situacija dėl lyčių lygybės išsivysčiusiose šalyse itin pagerėjo. Kaip manote, kodėl sustiprėjo karjeros siekiančių moterų padėtis?

– Atsakysiu šiek tiek plačiau. Dirbau daugiau kaip 40 metų, pastarąjį dvidešimtmetį teko darbuotis su tarptautinėmis bendrovėmis. Mačiau daug pokyčių ir iš tiesų pastebimai pagerėjo situacija, apie kurią kalbėjote. Šiandien kur kas daugiau moterų įsitraukusios į darbo rinką negu prieš ketvirtį amžiaus. Dabar joms lengviau dirbti nei anksčiau. Tačiau dar yra iššūkių.

Šiems pokyčiams didelę įtaką turėjo švietimas. Jeigu pažiūrėtumėte į universitetų absolventų skaičių, kai kuriose šalyse pusė jų ar net didesnė dalis yra moterys. Todėl šiandien pagal išsilavinimo lygį šios prilygsta vyrams ar net juos lenkia. Daug gabių moterų yra darbo rinkoje, tik jos dažniausiai užima žemesnes pozicijas.

Tad vadovų srityje pokyčiai ne tokie spartūs. Jei pažiūrėsite į sąrašą „Fortune 500“, vadovaujamas pozicijas užimančių moterų dalis šiose įmonėse sudaro mažiau negu 15 proc., moterų direktorių dalis siekia 5 proc. Tad žemesnėse pozicijose lygybės pakanka, bet aukštesnėse jos trūksta. Aišku, vadovių po truputį daugėja, bet didysis pokytis dar turi įvykti. Ir tai milžiniška galimybė.

Kiek viešosios politikos iniciatyvos prisidėjo prie permainų?

– Ligšiolinius pokyčius nulėmė pats verslas. Suvokta, kad jei moterys ateina dirbti į žemesnes pareigas ir vėliau nematydamos karjeros galimybių palieka bendrovę, tai verslui kainuoja pinigus. Tad ne vienus metus dedamos pastangos, kad kuo daugiau moterų pakiltų į vidurinę ar aukštesniąją grandį.

Kalbant apie viešosios politikos iniciatyvas, didžiausią pokytį nulėmė lygiavertės galimybės švietimo srityje, taip pat sporte. Pavyzdžiui, JAV prieš kelis dešimtmečius priimtas švietimo įstatymas „Title IX“ nustatė, kad universitetinės moterų sporto komandos gautų tokį patį finansavimą kaip ir vyrų. Tai padėjo išugdyti ne tik protingų, bet ir savimi pasitikinčių, tvirtą laikyseną turinčių moterų kartą.

Moterims trūksta pasitikėjimo savimi. Tyrimai atskleidžia, kad jos mažiau pasikliauna savo jėgomis, ne taip užtikrintai pretenduoja į naujas darbo vietas.

Kai kurios dabartinės viešosios politikos iniciatyvos skamba kontroversiškai, pavyzdžiui, reikalavimas numatyti kvotas moterims bendrovių valdybose. Tai gali turėti ir pranašumų, ir trūkumų. Šis nurodymas kyla iš to, kad abiejų lyčių atstovų lygybės nepavyksta pasiekti kitomis priemonėmis. Ir įstatymai tokį pokytį gali paspartinti.

Svarbiausią dalyką, kuris padėjo pasiekti didesnę lygybę, jau paminėjote. O kokia pagrindinė kliūtis? Galbūt vyrai?

– Nemanau, kad jie per se yra didžiausia kliūtis. Įsitikinimas, kad tokia yra pasaulio tvarka ir taip turi būti, šiuo metu yra esminis pokyčių stabdys.

Kodėl moterys taip greitai nekyla karjeros laiptais versle? Anksčiau teigta, kad joms trūksta gebėjimų. Bet jei tai ir buvo tiesa, švietimas šią spragą pašalino ir šiandien kai kurios net labiau išsilavinusios už vyrus, jų įgūdžiai geresni. Taip pat sakoma, kad moterys nelinkusios bendradarbiauti, joms trūksta komandinės dvasios. Tai netiesa, jos gali puikiai dirbti grupėje. Dar teigiama, esą šios lyties atstovės ne tokios motyvuotos kaip vyrai ir neparodo didesnio noro gauti aukštesnes pareigas. Bet tyrimai patvirtina, kad moterys neką mažiau motyvuotos ir kad joms lygiai taip pat rūpi karjera.

Kokios tikrosios kliūtys? Gana nauji tyrimai rodo, kad viena jų yra ribotas pažinčių ratas, t. y. žmonės, kuriuos tu pažįsti ir kurie tau gali padėti įvairiais atvejais. Nors moterys geba bendrauti ir palaikyti santykius, jų pažinčių ratas dažniausiai ne toks galingas kaip vyrų.

Kitas veiksnys, kuris man iš tikrųjų nepatinka, – moterims trūksta pasitikėjimo savimi. Tyrimai atskleidžia, kad jos mažiau pasikliauna savo jėgomis, ne taip užtikrintai pretenduoja į naujas darbo vietas. Pavyzdžiui, vyrai pabandys pasinaudoti nauju darbo pasiūlymu, jei turės tik 50–60 proc. reikiamos kvalifikacijos. Moterys teiks paraišką tik tuomet, jei jų kvalifikacija reikalavimus atitiks beveik 100 proc. Svarbi ir visuomenė, kurioje vyrauja tam tikros išankstinės nuostatos, kaip turi elgtis ir vienos, ir kitos lyties atstovai. Štai dar vienas pavyzdys. Kartą atliktas tyrimas, kurio dalyviams reikėjo įsivaizduoti save einančius aukščiausias pareigas ir papasakoti, kaip elgsis būdami tarp kitų žmonių. Vyrai sakė, jog tokiu atveju kalbėtų truputį garsiau ir pasirūpintų, kad jų buvimas būtų pastebėtas. Moterys teigė būsiančios tylesnės ir kalbėsiančios mažiau. Tokį skirtumą lemia visuomenėje vyraujančios nuostatos, nes tikimės, kad moterys turi būti tylesnės, labiau linkusios išklausyti, o vyrams būdingas iniciatyvumas. Bet kuris iš jų tinkamesnis kandidatas į aukštesnį postą?

Vadinasi, visa tai tėra suvokiami, o ne realūs apribojimai?

– Žinoma, taip mano ne tik vyrai, bet ir pačios moterys. Jeigu visuomenėje egzistuoja tipinio direktoriaus ar tipinio valdybos pirmininko įvaizdis, tai iš karto tampa kliūtimi tiems, kurie tokios nuostatos neatitinka.

Kaip padėtį pakeisti? Užsiminėte apie įstatymais numatytas moterų kvotas bendrovių valdybose. Ar tai vienintelis būdas?

– Savaime suprantama, kad nevienintelis, diskutuotina, ar jis apskritai pats veiksmingiausias. Iniciatyvų gali imtis ir pačios organizacijos. Aišku, jokia atskira bendrovė visuomenės nuostatų nepakeis, bet kiekvienos indėlis taip pat svarbus.
Įdomią iniciatyvą įgyvendino Harvardo verslo mokykla. Pastebėta, kad moterys į ją įstoja turėdamos tokius pačius gerus įvertinimus kaip ir vyrai, tačiau studijas baigia ne taip sėkmingai. Paaiškėjo, kad viena priežasčių buvo mažesnis moterų aktyvumas per paskaitas. Pavyzdžiui, pastebėta, jog jos net taip dažnai kaip vyrai kalbėjo, ne taip aktyviai dalyvavo diskusijose. Todėl šios mokyklos vadovybė inicijavo specialius kursus, kuriais siekta paskatinti jų aktyvumą, kuriuose mokyta, kaip pakelti ranką per paskaitas, kad pateikiant savo požiūrį reikia kalbėti tvirčiau, o ne laikytis gynybinės taktikos. Šie mokymai davė rezultatų ir moterys pradėjo gauti geresnius pažymius. Šis pavyzdys parodo, kaip iš pirmo žvilgsnio paprasti dalykai, kaip mokėjimas pakelti ranką ir išsakyti savo požiūrį, gali turėti nemažą poveikį.

Mano patarimas moterims – būkite gerai pasirengusios, nebijokite eiti į priekį ir siekti daug, nes gyvenime yra puikių galimybių.

Kiek seniau „Deloitte“ atliktas tyrimas atskleidė, kad karjeros laiptais siekiančioms kopti moterims reikia ne vien mentorių, bet ir rėmėjų. Todėl aukštas pareigas einantys asmenys pavaldiniams turėtų ne vien padėti tobulinti profesinius įgūdžius, bet, kai to prireiks, būti pasirengę už juos laiduoti, suteikti jiems galimybę. Tai reikšmingas veiksnys.

Kokia „Deloitte“ lyčių lygybės politika? Ar ji taikoma visame pasaulyje?

– „Deloitte“ veikia daugiau kaip 150 šalių ir jurisdikcijų. Biurų kultūra skirtinga, tačiau bendrovė vadovaujasi keliomis pamatinėmis vertybėmis, kurios galioja visame pasaulyje ir padeda išlaikyti bendrumą. Viena jų yra lygybės principas, kuris taikomas ne tik kalbant apie abiejų lyčių atstovus, tai ir rasinė ar kultūrinė lygybė – visiems siekiama suteikti vienodas galimybes.

„Deloitte“ iškėlė tikslą, kad daugiau vadovaujamų postų užimtų moterys, ir įgyvendino tam skirtas programas. Kai tapau bendrovės partnere, tokias pareigas einančių moterų buvo itin mažai. Dabar mūsų gretos visame pasaulyje smarkiai išaugo, bet to dar nepakanka. Partnerių ar vadovių dalis visuose „Deloitte“ biuruose sudaro 21 proc. Tai neblogas rezultatas, bet galime daugiau.

Ką svarbiausio išmokote per savo karjerą? Ką patartumėte didesnių karjeros galimybių ieškančioms moterims?

– Leiskite pagalvoti. Dalykas, kurio išmokau kaip daug laiko versle praleidusi moteris, – svarbu būti savimi ir pasitikėti savo jėgomis, kad iškeltas tikslas tikrai tau pasiekiamas. Pasitikėjimas taip pat svarbus kaip ir žinojimas, ko tu iš tiesų nori.
Mano patarimas moterims – būkite gerai pasirengusios, nebijokite eiti į priekį ir siekti daug, nes gyvenime yra puikių galimybių. Niekada nepasiduokite minčiai, kad tai jums gali būti per sudėtinga, nes nepasitikite savo gebėjimais. Jeigu jums iš tiesų ko nors trūksta, nebijokite paprašyti pagalbos, nes aplink yra daug padėti pasirengusių žmonių.

Ką pasakytumėte vyrams, kodėl jie į savo gretas turėtų įsileisti daugiau moterų?

– Man ne kartą teko privilegija būti vienintele moterimi kambaryje. Supratau, kad net vienos buvimas tarp daugelio vyrų gali daug ką pakeisti. Kartais tai pakeičia kambario atmosferą ar pokalbio nuotaiką, leidžia pateikti klausimą, apie kurį niekas kitas nepagalvojo, sykiais paskatina į situaciją pažvelgti kitu kampu. Kitokia patirtis vertinga.

 

A. Senn

Gimė JAV, garsaus istoriko prof. Alfredo Ericho Senno šeimoje.
Viskonsino-Madisono universiteto verslo mokykloje įgijo verslo administravimo magistro laipsnį.
Kelis dešimtmečius dirbo konsultacijų įmonėje „Deloitte“, buvo vyresnioji partnerė ir ėjo įvairias vadovaujamas pareigas JAV ir tarptautiniu mastu.
Parašė dvi knygas, straipsnių verslo administravimo ir verslo procesų valdymo temomis.
Šiuo metu savo laiką skiria visuomeninėms ir švietimo iniciatyvoms.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų