Investuotojų beieškant

Investuotojų beieškant

Mažeikiečiai norėtų, kad jų miesto gerovė priklausytų ne tik nuo naftos produktų kainų pasaulinėje rinkoje. Po regioną jau dairosi medienos pramonės atstovai su Vakarų medienos grupe priešakyje.

Mažeikių verslo statistikoje užtektų dviejų grafų: „Orlen Lietuva“ ir „visi kiti“. Vertinant Telšių apskrities įmones, naftos perdirbimo bendrovės pajamos sudaro tris ketvirtadalius visos šių metų apyvartos. Skaičiuojant tik Mažeikių įmones, „Orlen Lietuvos“ svoris būtų gerokai didesnis. Dar reikėtų pridėti apyvartą tų, kurie teikia paslaugas naftos perdirbėjai.

Taigi, kitas verslas, net jei veikia sėkmingai, miesto gyvenimui daro menką įtaką. Patys gyventojai tokios padėties nelaiko bloga. Tik dėl šventos ramybės norėtų turėti daugiau alternatyvų.

Įvaizdis netrukdo

Mažeikiams pagrįstai tekęs naftininkų miesto titulas vietiniams pernelyg netrukdo. Dauguma (51 proc.) apklaustų regiono gyventojų tokį įvaizdį vertina gerai arba greičiau gerai. Šiemet kovą „Spinter“ atliktoje apklausoje kaip neigiamą jį įvardijo dešimtadalis respondentų. Visi kiti liko neutralūs.

Vertindami priklausomybę nuo „Orlen Lietuvos“ regiono žmonės pasiskirstė į dvi beveik lygias optimistų ir pesimistų stovyklas. 51 proc. mano, kad tai yra stiprybė, nes užtikrinamos darbo vietos ir geri atlyginimai, sukuriama galimybių kitam verslui. 45 proc. apklaustųjų didelę priklausomybę nuo naftos perdirbimo įmonės laiko grėsme: uždarius ją smarkiai suprastėtų viso rajono ekonominė situacija.

Ir vieni, ir kiti teisūs. „Orlen Lietuva“ užtikrina gerai mokamas darbo vietas ir duoda veiklos kitoms įmonėms. Tačiau blogesnė jos padėtis atsilieptų visam rajonui. Ši rizika sumažėtų, jeigu Mažeikiuose ar aplink juos įsikurtų daugiau bendrovių, kurių veikla nebūtų tiesiogiai susijusi su naftos perdirbėja.

Tokių esama ir dabar, tik jos savo įtaka nė iš tolo negali lygintis su didžiausia krašto įmone. Pavyzdžiui, „Pieno žvaigždžių“ filiale Mažeikių pieninėje dirba 379 žmonės, „Unilever“ ledų gamykloje – 223. Baldus gaminanti „Lyra group“ turi 382 darbuotojus. Prekybos tinkle „Grūstė“ ir bendrovėje „Grūstė logistic“ yra apie 600 žmonių. Tiesa, prekybos tinklas veikia ne tik Mažeikių rajone.

Kai kurių įmonių darbuotojų skaičių apkarpė krizė. Pavyzdžiui, „Mažeikių varduva“, prekiaujanti statybos ir apdailos prekėmis bei teikianti statybos paslaugas, prieš krizę turėjo daugiau nei 200 žmonių. Dabar jų perpus mažiau.

Taip pat kaip ir kitur

Tuo, kad Mažeikiuose yra daugiau nei viena gamykla, galima įsitikinti nuvažiavus į šiaurės vakarinį miesto pakraštį, kur sutelktos pramonės įmonės. Kita vertus, akis bado apleistos teritorijos ir pastatai, įsispraudę tarp veikiančių bendrovių ir gamyklų.

„Nematau veiksnių, kodėl investuotojas turėtų rinktis būtent Mažeikius. Nesame strategiškai patogioje vietoje“, – padėtį vertino Giedrius Štelmokas, įmonės „Lyra group“ generalinis direktorius.

Panašiai mąsto daugelis vietos gyventojų. „Spinter“ apklausoje 56 proc. respondentų atsakė manantys, kad Mažeikiuose yra tokios pat galimybės įsidarbinti ar plėtoti verslą, kaip ir daugumoje kitų Lietuvos miestų ar rajonų. 11 proc. teigė, jog Mažeikiuose sąlygos geresnės, 30 proc. – kad prastesnės.

„Čia nėra didelių bėdų. Gyventojams atrodo nemenka problema, kad geležinkelis miestą dalija pusiau ir jiems reikia palaukti 10 minučių prie pervažos“, – sakė „Mažeikių varduvos“ generalinė direktorė Gražina Bartkevičienė.

G. Štelmokas taip pat tvirtino, kad mieste didelių minusų nesama. Pavyzdžiui, „Lyra group“ nekilo sunkumų rasti darbuotojų. Beveik visi – vietiniai.

Apskritai lietuviška darbo jėga vis dar pigesnė. Tad, pavyzdžiui, Skandinavijos ir kitos šalys, kuriose atlyginimai – aukštesni, baldų gamybą perkelia į tokias valstybes kaip Lietuva. Nuo 1992 m. veikianti „Lyra group“ eksportuoja visą produkciją. Minkšti baldai parduodami Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje.

Pigios darbo jėgos investuotojams gali pasiūlyti ne tik Mažeikiai, bet ir beveik bet kuris šalies miestas. Be to, reikia rasti, kur parduoti produkciją. Pasak G. Štelmoko, artimiausiu metu didinti darbo vietų skaičiaus neplanuojama, nes pirmiausia reikėtų įsitvirtinti naujose rinkose. Tai paprastai užtrunka kelerius metus.

Darbo jėga išvažiuoja

Šiandien darbdaviai nesiskundžia pavaldinių trūkumu. Pasitaiko skun­dų, kad kai kurie žmonės mieliau gyvena iš pašalpų ar dirba nelegaliai, nei sutinka pasirašyti darbo sutartį, tačiau nebuvo taip, kad kuris nors didelis investuotojas būtų pasprukęs dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo. Nedarbo lygis Mažeikiuose yra didesnis už šalies vidurkį. Spalio pradžioje jis rajone siekė 12,9 proc. (šalies vidurkis buvo 8,4 proc.) – potencialiems darbdaviams siūlyta rinktis iš pus­penkto tūkstančio kandidatų.

Kadangi naujų darbo vietų sukuriama palyginti nedaug, neužimtų asmenų skaičius mažėja lėtai. Kita problema – neturėdami galimybių įsidarbinti, gyventojai emigruoja, ypač jaunimas. Tai gali įsukti uždarą ratą: verslininkai nekurs darbo vietų, nes trūks specialistų. O šie negrįš, nes nebus darbo.

„Migracijos problema akivaizdi. Mažėja gyventojų, tad ir kvalifikuotos darbo jėgos. Juntamas jos trūkumas. Jaunimas išvažiuoja mokytis, vėliau susiranda darbo kitur. Didžioji dalis kvalifikuotų specialistų vyksta į kitus miestus, pavyzdžiui, į Klaipėdą, Vilnių“, – kalbėjo Mažeikių verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Poliakaitė.

Pastaruoju laiku šio miesto gyventojų per metus sumažėja 400–500. Mirusiųjų skaičius didesnis už gimusiųjų, tačiau didžiąją dalį žmonių pasiglemžia emigracija.

Neketina grįžti

Emigracijos žalą pabrėžė ir „Mažeikių varduvos“ vadovė G. Bartkevičienė, nes grįžtančių – vienetai, tad į darbo rinką įliejama mažai šviežio kraujo. Vis dėlto yra vienas kitas geras pavyzdys. Pačios G. Bartkevičienės sūnus, baigęs mokslus Vilniuje, parvyko dirbti į gimtinę.

Edigijus Ruškys, „Astrum Palace“ viešbučio direktorius, taip pat grįžo iš sostinės, kur dirbo banke. Kai pasitaikė proga Mažeikiuose imtis apgyvendinimo verslo bankrutavus viešbučiui, vyras ilgai nedvejojo.
„Tuo metu kaina atrodė didžiulė – reikėjo grįžti į Mažeikius. Bet šiandien, praėjus ketveriems metams, galiu pasakyti, kad mano sprendimas pasiteisino. Nors prieš tai neturėjau jokios patirties viešbučių versle. Įsivaizdavau, kad esu jo gyventojas, ir pagal tai viską dariau“, – pasakojo E. Ruškys.

Jo verslas itin priklausomas nuo Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ valdomos gamyklos – viešbutyje dažnai galima išgirsti kalbant lenkiškai. Atsiradus kitų stambių investuotojų, viešbučiui taip pat būtų naudos. Iš poilsinio turizmo daug nesitikima – miestas turi daugiau ko pasiūlyti pramonei, o ne turistams.

2012 m. Mažeikiuose įkurta „Hot­rema“ – dar vienas pavyzdys, kad šiame krašte galima sėkmingai plėtoti verslą. Techninės izoliacijos ir pastolių montavimo paslaugas teikianti bendrovė įdarbino 70 žmonių.

„Padaryta klaida, visą dėmesį sutelkus į naftos perdirbimo įmonę. Politikai pilsto iš tuščio į kiaurą, bet jie turi prisiimti didžiausią kaltę, kad nesirūpino verslo plėtra ir jo galimybėmis“, – vietos laikraščiui „Santarvė“ šiemet kalbėjo „Hotremos“ komercijos direktorius Marius Lazdauskas.

Buvo pamiršti iš naftos bendrovės atleisti darbuotojai. Kvalifikuoti specialistai nerado darbo Mažeikiuose, todėl išvažiavo.

D. Poliakaitė taip pat dūrė pirštu į politikus: savivaldybė turėtų labiau reklamuoti regiono pranašumus, pradedant logistika ir baigiant visa kita infrastruktūra: „Smulkusis verslas sukurs dvi tris darbo vietas. Bet tų įmonėlių nebus tūkstantis.“

Savivaldybė palaiko visas verslininkų iniciatyvas, bet sako pati neturinti kaip kurti darbo vietų. Smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms siūloma 1000 litų parama už kiekvieną naują darbo vietą. Per pusmetį tokia suma skirta 40 atvejų. Tai – maloni, bet vis dėlto smulkmena.

Norėtų medienos „klasterio“

Daugiausia vilčių Mažeikiai deda į planuojamą medienos pramonės telkinį. Asociacijos „Lietuvos mediena“ suburta iniciatyvinė grupė planuoja statyti naujas medienos plokščių ir baldų gamyklas. Viena pagrindinių investuotojų būtų Vakarų medienos grupė, tačiau iniciatoriams priklauso ir daugiau Lietuvos bei užsienio įmonių. Artimiausiu metu iniciatyvinė grupė planuoja pasirašyti jungtinės veiklos sutartį, kuri detalizuos kiekvieno dalyvio, kurių iš viso turėtų būti aštuoni, įsipareigojimus.

Planuojama, kad investicijos siektų 250 mln. eurų (863 mln. litų), būtų sukurta daugiau nei tūkstantis darbo vietų (dabar „Orlen Lietuvoje“ yra apie 1,4 tūkst. darbuotojų).

Dėl šio projekto Mažeikiai konkuruoja su Akmene ir Plunge. Kol kas Mažeikiai laikomi realiausiu kandidatu. Skaičiuojama, kad darbuotojų taip pat užteks. „Tai pagyvintų darbo jėgos judėjimą“, – apie pramonės milžino, su kuriuo tektų konkuruoti dėl specialistų, atsiradimą aptakiai kalbėjo bendrovės „Lyra group“ vadovas G. Štelmokas.

„Geografinė padėtis, geležinkelio, elektros ir dujų trasos yra patogios žaliavai tiekti. Projekto dalyviai įvertina ir tai, kad nauja pramonės šaka regione gerokai sumažins nedarbo grėsmę ir paskatins investuoti kitus“, – sakė asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas.

Kad 2016 m. investicinis projektas realiai būtų pradėtas, reikia išspręsti vieną potencialių investuotojų keliamą problemą. Ir tai ne klausimas dėl žemės sklypo – šį tikriausiai pavyks išspręsti sklandžiai. Investuotojai norėtų, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos įsigyti žaliavos.

„Projektui sėkmingai įgyvendinti reikia užtikrinti pakankamą žaliavos tiekimą. Ypač svarbu suteikti pirmumo teisę Lietuvos pramonės įmonėms įsigyti žaliavos iš valstybės nuosavybėje esančių miškų pagal aiškias ir skaidrias taisykles. Tikimės, kad tokio dydžio investicinis projektas paskatins institucijas sparčiau spręsti ne pirmus metus verslo asociacijų keliamą problemą, kai šalies bendrovėms žaliavą tenka pirkti iš tarpininkų, o ne iš valstybės tiesiogiai“, – teigė R. Beinortas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų