Europos Parlamento narė Julia Reda (Europos Parlamento nuotr.)

Interneto gynėja: saugant autorius, svarbu nekenkti vartotojams

Interneto gynėja: saugant autorius, svarbu nekenkti vartotojams

Šūkis „Išsaugokite savo internetą!“ rugpjūčio pabaigoje aidėjo 27 Europos miestuose, kai Europos Parlamente (EP) svarstoma autorių teisių reforma nepatenkinti interneto vartotojai išėjo į gatves. Viena iš protestų organizatorių, vokiečių europarlamentarė Julia Reda, mano, kad siūloma nauja EP ir ES Tarybos direktyva bandoma įvesti cenzūrą internete.

Vokietijos Piratų partijos narė ir EP Žaliųjų/Europos laisvės aljanso politinės grupės vicepirmininkė interviu Kotrynai Tamkutei sakė, kad mintį palaiko ir ES piliečiai: peticiją prieš direktyvą dėl autorių teisių pasirašė jau beveik milijonas žmonių.

– Kodėl prireikė pertvarkyti autorių teises bendrojoje skaitmeninėje rinkoje?

– Iš pradžių autorių teisių reforma turėjo supaprastinti autorių teises reguliuojančias taisykles ir pašalinti skirtumus skirtingose valstybėse. Siekta suderinti autorių ir gretutinėms teisėms vidaus rinkoje taikomą ES teisę, atsižvelgiant į saugomo turinio skaitmeninio ir tarpvalstybinio naudojimo būdus, bei palengvinti tarpvalstybinį keitimąsi kultūriniais produktais.

Tačiau reformos procesas nepraslydo pro privataus pramogų sektoriaus atstovų akis. Į pagalbą pasitelkę lobistus, jie kovojo dėl pakeitimų. Šie numato, kad reformos rezultatai apsunkins ES veikiančias verslo įmones ir organizacijas bei kenks pagrindinėms vartotojų teisėms internete.

– Kokie numatomi pokyčiai labiausiai palies ES visuomenę ir kokiais būdais?

– Du daugiausia nesutarimų sukėlę direktyvos straipsniai – 11-asis, žinomas kaip įtvirtinantis nuorodų mokestį, ir 13-asis, dar vadinamas įkėlimo filtru. Pirmasis reikalaus, kad interneto svetainės, kurios dalijasi nuorodomis į naujienų straipsnius, gautų leidėjo sutikimą. Tai labai stipriai paveiks informacijos sklaidos laisvę internete, nes bus mažiau dalijamasi nuorodomis.

Tai reiškia, kad interneto vartotojai turės prieigą prie mažesnės naujienų šaltinių įvairovės, o leidėjai, autoriai praras savo skaitytojus – juos pasiekti taps sudėtingiau. Tai – niekam nenaudinga situacija.

Direktyvos 13 straipsnis reikalauja, kad interneto platformos, kuriose vartotojai gali įkelti dokumentus, vaizdo įrašus ir kita, įdiegtų automatinius filtrus. Jais būtų galima iš anksto numatyti ir aptikti, o tada pašalinti autorių teisių pažeidimus. Šiuo metu šių technologijų nėra daugeliui autorių teisių saugomo turinio tipų. O jei jos ir gali būti taikomos, yra labai brangios, tad gali būti prieinamos tik didžiausioms technologijų bendrovėms, tokioms kaip „Google“ ar „Facebook“.

Šie filtrai neapmokestins autorių, tačiau jiems, ypač kuriantiems nedidelėms kompanijoms ar dirbantiems savarankiškai, bus sudėtingiau konkuruoti su verslo gigantėmis. Svarbu ir tai, kad ši technologija reguliariai trintų tam tikrą teisėtą turinį, pavyzdžiui, satyrą, vienokias ar kitokias citatas ir panašiai. Tai reiškia, kad didelė dalis interneto kultūros, kaip pavyzdžiui, vadinamieji memai (angl. memes) ar judantys paveiksliukai (angl. gifs), išnyks iš interneto, nes bus automatiškai išfiltruojama.

Dėl šios priežasties daugelyje Europos valstybių kyla masiniai protestai prieš šiuos pokyčius. Žmonės kreipiasi į jų rinktus EP narius ir bando juos įtikinti atmesti minėtų straipsnių įsigaliojimą.

– Viešojoje erdvėje ne kartą buvo pasirodę pranešimai apie tai, kad ši direktyva dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje palanki tam tikroms verslo grupėms. Kaip, jūsų požiūriu, galima vertinti tokias mintis?

– Pasiūlymas dėl „nuorodų mokesčio“ buvo suformuotas vokiečių leidėjo „Axel Springer“, kuris turi artimų ryšių su tam tikrais politiniais lyderiais. Tarp jų – buvęs Europos Komisijos narys Güntheris Oettingeris, atsakingas už bendrąją skaitmeninę erdvę. Jis buvo pirmasis, pristatęs autorių teisių pasiūlymą, kuriame buvo ir svarstymas įvesti „nuorodų mokestį“ visos Europos mastu.

Panašus įstatymas 2013 m. buvo pristatytas Vokietijoje. Reikia pripažinti, jis buvo labai nesėkmingas: jis nepadidino spaudos leidėjų pelno. Priešingai, buvo prarasti milijonai teisme aiškinantis, kas buvo teisus.

– Šių metų rugsėjo 12 d. EP numatytas antrasis balsavimas dėl direktyvos. Pirmasis, kaip žinoma, nebuvo palankus įstatymo teikėjams ir grįžo į svarstymus komitetuose. Koks tolesnis reformos kelias?

– Rugsėjo 12 d. numatytas balsavimas EP bus labai įdomus ir akylai stebimas, tačiau apie jo baigtį dar sunku spręsti. Viskas priklausys nuo to, ar įstatymo teikėjai įsiklausys į kritiką ir imsis pakeitimų. Jais siekiama užtikrinti balansą tarp autorių, kūrėjų teisių ir vartotojų teisių taip, kad niekas nenukentėtų.

Po šio balsavimo prasidės derybos su Europos Komisija, o galutinio balsavimo dėl direktyvos tikimasi kitų metų pavasarį.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų