Interesų laukas: nuo JAV iki Afrikos

Interesų laukas: nuo JAV iki Afrikos

Verslas visais laikais ieško saugių užutekių, tačiau ir nevengia rizikuoti. Vis dėlto rizika kai kuriose šalyse gali būti labai didelė, o žaidimo taisyklės – visiškai skirtingos. Apie tai diplomatai, verslininkai ir politikos ekspertai aptarė žurnalo IQ ir Šiaulių pramonininkų asociacijos surengtoje konferencijoje Šiauliuose.

Žurnalas IQ, tęsdamas tradiciją rengti išvažiuojamąsias konferencijas įvairiuose šalies regionuose, balandžio 21-ąją subūrė Šiaulių verslininkus, su kuriais drauge diskutuota apie Lietuvos ekonomikos aktualijas, naujus iššūkius ir grėsmes.

Konferencijoje dalyvavęs Užsienio reikalų ministerijos (URM) Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius Simonas Šatūnas kalbėjo apie ES prekybos politiką ir akcentavo Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės galimybes.

„ES stengiasi sudaryti laisvosios prekybos sutartis su įvairiomis šalimis ir įtvirtinti savo taisykles, kurios būtų palankios Bendrijos šalių verslininkams. Keliami tikslai, kad apie du trečdalius prekybos būtų vykdoma laisvosios prekybos sutarčių pagrindu“, – sakė URM atstovas.

Tokių sutarčių nauda akivaizdi ne tik dėl panaikintų muitų, bet ir dėl suvienodintų bei supaprastintų teisinių ir kontrolės reglamentų, sumažintos administracinės naštos. ES baigus derybas su Pietų Korėja, Lietuvos įmonių eksportas į šią Azijos šalį išaugo 3 kartus. Tikimasi, kad mūsų verslas atkreips dėmesį į Kanadą, Singapūrą, Peru, Kolumbiją, nes su šiomis valstybėmis taip pat bus pasirašytos laisvosios prekybos sutartys. Prognozuojama, kad ratifikavus šiuos dokumentus, vien ES prekyba su Kanada turėtų išaugti 25 proc., o su Japonija, su kuria tebesiderama, apie 32 proc.

Šiuo metu bene daugiausia aistrų kelia ES ir JAV vystančios derybos. Kai kuriose Europos šalyse net įsiplieskė protestai nuogąstaujant, kad Senąjį žemyną užplūs prastesnės kokybės maisto produktai, be to, pablogės aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartai, bus suvaržytos darbuotojų teisės. Tačiau S. Šatūnas akcentavo, kad sėkmingai baigus derėtis abipusės prekybos apimtys sudarytų trečdalį visos pasaulio prekybos ir 45 proc. pasaulyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto. Be to, sutartimi siekiama atverti JAV paslaugų rinką eksportuotojams ir kad europiečiai galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kurie sudaro 11 proc. JAV BVP.

Tokius pokyčius Lietuvoje labiausiai įvertintų maisto produktų gamintojai, o saugumo reikalavimų, licencijų supaprastinimas palengvintų smulkioms ir vidutinėms įmonėms eksportuoti produkciją į JAV. Skaičiuojama, kad vieno Lietuvos gyventojo pajamos per metus padidėtų apie 5 proc. – tai vienas didžiausių rodiklių tarp Bendrijos šalių. Tikimasi, kad ES ir JAV dėl laisvosios prekybos sąlygų baigs derėtis 2016 m. rudenį. Nors dar kurį laiką užtruks sutarties ratifikavimas, diplomatai verslui rekomenduojama jau dabar ieškoti verslo partnerių už Atlanto.

Norvegiška lietuvių įmonė

Kad lietuviai sėkmingai galima dirbti net tik civilizuotame Vakarų pasaulyje, įrodinėjo buvęs ūkio ministras Rimantas Žylius. Jau daugiau kaip metus jis eina vadybos konsultavimo bendrovės „Norway Registers Development AS“ (NRD AS) vykdomojo direktoriaus pareigas. Ši Norvegijos įmonė, priklausanti lietuviško kapitalo BAIP grupei, dirba Pietryčių Azijos ir Rytų Afrikos valstybėse, kur vykdo verslo klimato gerinimo projektus: padeda diegti mokesčių surinkimo sistemas (eFilling), pertvarkyti verslo priežiūros institucijas, supaprastinti verslo taisykles, taip pat reformuoti valstybės valdomas įmones, kurti saugią skaitmeninę erdvę.

„Aplinkui girdime daug entuziazmo, kad pasirodys balti veidai, ir verslas eisis kaip per sviestą. Bet rizikos tose šalyse labai didžiulės, o žaidimo taisyklės – visiškai skirtingos. Pavyzdžiui, Rytų Afrikos valstybėse įprasta paskelbti viešųjų pirkimų konkursą, tačiau neinformuoti apie rezultatus. Ir mūsų įmonė dar prieš dvejus metus pateikė pasiūlymus, bet jų likimo nežinome. Ten įprasta į laiškus neatsakyti po kelis mėnesius“, – patirtimi dalijosi R. Žylius.

Tačiau NRD AS planuoja ilgalaikius projektus ir ketina prisidėti modernizuojat šių regionų valstybių viešąsias paslaugas. „Bandome tapti pokyčių katalizatoriais, svarbu, kad apie permainas kalbėtų ir jas inicijuotų vietos valdžia ir gyventojai“, – teigė įmonės atstovas.

Tiesa, verslas pageidautų, kad į šiuos regionus dėmesį kreiptų ir Lietuvos diplomatai. Kadangi mūsų šalis su Afrikos valstybėmis nėra pasirašiusi nė vienos dvigubo apmokestinimo sutarties, tai yra viena priežasčių, kodėl kitame pasaulio krašte veiklai pasirinkta Norvegijos, o ne Lietuvos įmonė.

Baltijos šalys – silpnoji grandis

Vis dėlto dauguma mūsų šalies verslininkų norėtų atsigręžti į kitą pusę – Rusijon, kur ilgai puoselėti verslo santykiai baigia nutrūkti dėl užsitęsusios geopolitinės sumaišties. Dažnai įmonių vadovai pageidauja, kad politikai švelnintų toną ir pagalvotų, jog už kritiką pirmiausia tenka atsakyti verslui.

Tačiau IQ užsienio apžvalgininkas, Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius remia aštrius šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pasisakymus, nes jie esą tik didina Lietuvos saugumą. Konferencijoje pranešimą skaitęs ekspertas susirinkusių Šiaulių verslo atstovų dėl ateities perspektyvų nepaguodė: „Optimizmo Rusijoje yra mažai, o grėsmių daugiau, nei galima įsivaizduoti“.

Jis paneigė viešumoje sklandančius pasvarstymus esą rekordiškai nukritusios naftos kainos ir rublio kursas labai susilpnino Rusiją ir ši žlugs. „Mes norėtume, kad taip būtų, tačiau Rusijos ekonomika vėl auga, rublis stiprėja. Maisto eksporto embargas, kurį įvedė Maskva, buvo sąmoningas veiksmas išjudinti vietos rinką, o ne kerštas Europai. Turėtume pripažinti, kad rusai didelių nepatogumų dėl to nepatyrė, na, bent jau tokių, kad priverstų kritiškai vertinti aukščiausią valdžią.“

M. Laurinavičiaus nuomone, Rusija ruošiasi karui, nes vietos gyventojai yra įsitikinę esą užpulti ir turinys gintis. Todėl neseniai ir paskelbtas pranešimas apie „prevencinį karą“, kurį Rusija pradėtų prieš Baltijos valstybes, kad „apsaugotų“ Kaliningrado regioną.

„Mes galvojame, kad Rusijos tikslas atkurti imperiją, rusų pasaulį, bet, mano nuomone, Maskva neturi vieno plano. Jos galutinis tikslas – sugriauti ES ir NATO. Jis tūkstantį kartų svarbesnis, nei užimti Ukrainą ir Baltijos šalis. Lengviausia tai padaryti užpuolus Baltijos valstybes. Jeigu NATO negins bent vienos šalies, organizacija iš karto nustos egzistuoti, nes neliks jos esminio pagrindo – pasitikėjimo. O rusai įsitikinę, kad Vakarai „tokių nesvarbių šalių“ negins“, – savo nuomonę dėstė ekspertas ir pabrėžė, kad turime įtikinti Vakarų partnerius, kad Baltijos šalių gynyba yra svarbiausias klausimas, kurį reikia spręsti dabar.

Jo teigimu, tokios grėsmės neliktų, jeigu Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse būtų dislokuota pakankamai NATO ir JAV pajėgų. Estija jau paprašė suformuoti brigadą (iki 5000 karių), tačiau Rusiją, M. Laurinavičiaus teigimu, galėtų atgrasyti dar gausesnis pajėgų ir ginkluotės skaičius.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų