Pasak E. Kuchalskio, kol kas ministro įsakymas dar labai šviežias ir laukiama daugiau dokumentų ir paaiškinamų. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Įkurtos penkios naujos laisvosios ekonominės zonos

Įkurtos penkios naujos laisvosios ekonominės zonos

(Klaipėdos LEZ archyvo nuotr.)

Į 2002 m. įsteigtą Klaipėdos LEZ iki šiol investuota per 46 milijonus litų.

Seimas leido kurti laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) Akmenėje, Kėdainiuose, Marijampolėje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Šios LEZ, kaip ir analogiškos Kaune bei Klaipėdoje, bus steigiamos 49 metams. Jose turės būti plėtojama prekybos, gamybos ir paslaugų teikimo veikla.

Iniciatyva dėl LEZ steigimo kilo iš Ūkio ministerijos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investicijoms, technologijų vystymuisi ir darbo vietų kūrimui.

Vyriausybė turės paskelbti tarptautinius konkursus geriausiam kiekvienos atskiros zonos verslo planui bei zonos statutui parengti ir steigėjų grupei parinkti. Tarptautinį konkursą organizuos Vyriausybės įgaliota institucija, o konkurso komisiją ir nuostatus tvirtina Vyriausybė. Į komisiją turės būti įtrauktas ne mažiau kaip vienas rajono, kuriame yra LEZ, savivaldybės tarybos skiriamas narys.

Akmenės, Marijampolės ir Šiaulių LEZ valdymo bendrovėmis galės būti akcinės arba uždarosios akcinės bendrovės.

Kėdainių ir Panevėžio LEZ – kitokios

Tačiau priėmus Dainiaus Budrio ir Kęstučio Daukšio pataisas Kėdainių ir Panevėžio LEZ valdymo bendrovėmis galės būti valstybės arba savivaldybės institucijos ar įmonės, arba viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“.

Tuo itin pasipiktino konservatorių-krikdemų parlamentaras Vitas Matuzas. Jo teigimu, Panevėžio LEZ „tapo nesveikų ambicijų įkaite ir gali mirti taip ir nepradėjusi gyventi“. V. Matuzas teigia, kad D. Budrio ir K. Daukšio pataisos neatitinka šiuo metu galiojančio LEZ pagrindų įstatymo, o Vyriausybės teikti įstatymai pilnai jį atitiko.

„Pagal jų pateiktą pataisą, Vyriausybė negalėtų nustatyti zonos valdymo bendrovės, nei skelbti tarptautinio konkurso zonos steigėjų grupei atrinkti, nes tokiame konkurse galintys dalyvauti ir privatūs juridiniai asmenys, laimėję konkursą negalėtų įkurti zonos valdymo bendrovės, kuri pagal D. Budrio ir K. Daukšio pataisas gali būti tik valstybės ar savivaldybės institucija, ar jos įmonės ar jau veikianti viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“, kurios savaime aišku, antrą kartą kurti neišeitų“, – teigiama V. Matuzo pranešime.

Įstatymuose įtvirtinta, kad atskirų zonų veikimo pagrindų sutartyse turės būti nustatyta numatomų investicijų dydis, jų dalis zonos infrastruktūrai plėtoti ir kita informacija. Akmenės laisvosios ekonominės zonos teritorija užims 98,6 ha, Kėdainių – 130,55 ha, Marijampolės  – 77,73 ha, Panevėžio – 46,95 ha, Šiaulių – 218 ha.

Kartu priimtu Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisų projektu numatyta, kad mokesčių lengvatos ir kiti valstybės pagalbos būdai zonos įmonėms taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės pagalbos teikimą, ir Vyriausybės patvirtintai valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarkai.

Seimas priėmė įstatymų projektus dėl laisvųjų ekonominių zonų (toliau LEZ) įkūrimo Akmenėje, Kėdainiuose, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose.

Iniciatyva dėl LEZ steigimo kilo iš Ūkio ministerijos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investicijoms, technologijų vystymuisi ir darbo vietų kūrimui.

Nustatyta, kad šios LEZ, kaip ir analogiškos Kaune bei Klaipėdoje, bus steigiamos 49 metams. Jose turės būti plėtojama prekybos, gamybos ir paslaugų teikimo veiklos.

Nustatyta, kad Seimui priėmus įstatymus dėl zonų steigimo, Vyriausybė turės paskelbti tarptautinį konkursus geriausiam kiekvienos atskiros zonos verslo planui bei zonos statutui parengti ir steigėjų grupei parinkti. Tarptautinį konkursą organizuos Vyriausybės įgaliota institucija, o konkurso komisiją ir nuostatus tvirtina Vyriausybė. Į komisiją turės būti įtrauktas ne mažiau kaip vienas rajono, kuriame yra LEZ savivaldybės tarybos skiriamas narys.

Įstatymuose įtvirtinta, kad atskirų zonų veikimo pagrindų sutartyse turės būti nustatyta: numatomų investicijų dydis, jų dalis zonos infrastruktūrai plėtoti; investuotojų pritraukimo etapai; zonos infrastruktūros pritaikymo etapai ir terminai; zonos valdymo bendrovės įsipareigojimų vykdymo vertinimo ir informacijos teikimo tvarka.

Kėdainių, Panevėžio, LEZ valdymo bendrovėmis galės būti valstybės arba savivaldybės institucijos ar įmonės, arba viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“. Akmenės, Marijampolės ir Šiaulių LEZ valdymo bendrovėmis galės būti akcinės arba uždarosios akcinės bendrovės.

Akmenės laisvosios ekonominės zonos teritorija užims 98,6 ha, Kėdainių – 130,55 ha, Marijampolės  – 77,73 ha, Panevėžio – 46,95 ha, Šiaulių – 218 ha.

Kartu priimtu Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisų projektu į įstatymą įtrauktos nuostatos, reguliuojančios mokesčių lengvatas ir kitus valstybės pagalbos būdus zonoje, numatant, kad nustatytos mokesčių lengvatos ir kiti valstybės pagalbos būdai zonos įmonėms taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės pagalbos teikimą, ir Vyriausybės patvirtintai valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarkai.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų