Hipsteriai renkasi čia

Hipsteriai renkasi čia

Latvijos sostinė drąsiai kuria savo tapatybę, matuojasi įvairius titulus ir tiesiog džiazuoja. Ievai Rekštytei tai patinka taip, kad net kirbteli kaimyniškas pavydas.

 

Interneto svetainėje liveriga.com pateikiama dešimt priežasčių, kodėl artimiausiai kelionei turėtumėte pasirinkti šį miestą. Kaip teigiama sąraše, Latvijos sostinėje jūs, mieli keliautojai, iš esmės rasite viską. Pirmiausia, tai – šiųmetė Europos kultūros sostinė, tikras architektūros perlas, Rygos restoranai pranoksta kitus Baltijos šalyse, jos įdomi istorija, daug galimybių aktyviai leisti laisvalaikį, siaubti parduotuves, taisyti sveikatą ir kurti verslą. Ko daugiau galima norėti? Klausiu be ironijos.

Rygos turizmo plėtros ambicingumu darsyk įsitikinu su kolegomis žurnalistais dalyvaudama vieno „Ryga – Europos kultūros sostinė 2014“ projekto pristatyme. Sumanymas, kaip kas nors pasakytų, popsinis, bet patrauklus: šeši svečiai iš įvairių Europos šalių turi galimybę praleisti savaitgalį su viena Rygos įžymybių, kuri kelioms dienoms taps asmeniniu gidu po miestą. „Celebrity Couch“ projekte dalyvauja virtuvės šefas Martinis Sirmaisas, mados žurnalistė ir tinklaraštininkė Agnesė Kleina, buvęs Latvijos ministras pirmininkas ir keliautojas Maris Gailis, muzikos grupės „Instrumenti“ nariai, dviratininkas, mažojo velodromo čempionas Tomas Alsbergas ir didžėjus, socialinių medijų specialistas Arturas Mednis. Šie vardai galbūt jums daug (ar net nieko) nesako, tačiau Latvijoje tuos žmones pažįsta ir atpažįsta visi.

„Stay on my couch!“ (angl. „Pernakvok ant mano sofos!“) – estetiškuose vaizdo filmukuose plačiai besišypsodamos kviečia Rygos žvaigždės. Tačiau šis svetingumas turi alternatyvą. „LIVE RīGA“ ir „Air Baltic“ oro linijų bendrovės vykdomas projektas siūlo nemokamą savaitgalį Rygoje su nakvyne viešbutyje. A. Kleina juokauja, kad kitu atveju jos svečias turėtų išsitekti nedideliame bute su ja, jos draugu ir daugybe garderobo. T. Alsbergo namuose – nubusti vos pravirkus jo kelių mėnesių dukrelei.

„Tą dieną veiksiu kasdienius dalykus, bet neabejoju, kad kitam žmogui tai bus neįprasti užsiėmimai“, – šypteli Tomas, paklaustas, kokią programą yra numatęs atvykėliui. A. Kleina, be abejo, siūlo nueiti į žymiausias Rygos dizainerių parduotuves. O M. Sirmaisas savaitgalį pradės pasivaikščiojimu po Rygos centrinį turgų. Bandomojoje viešnagėje dalyvaujame ir mes. M. Sirmaisas didžiulio turgaus erdvėje nardo it žuvis, glėbesčiuojasi su prekybininkais ir duoda mums paragauti jų siūlomų produktų. Žmonės dirsčioja į šį viešųjų ryšių spektaklį, bet, rodos, per daug nesistebi – susitikti čia Latvijos kulinarijos žvaigždę ne naujiena.

Martinis labiau primena bohemos atstovą, o ne virėją. Jis gerokai liesesnis, nei pagal tipinį įsivaizdavimą galėtų būti restorano šefas, šneka greitai ir daug gestikuliuoja, vis nubraukdamas nuo veido į visas puses stirksančią garbanotų plaukų kupetą. Tik peilio tatuiruotė ant vieno dilbio ir šakutės ant kito neleidžia apsirikti, kas yra didžiausia jo gyvenimo aistra. Vis dėlto nenustebina ir faktas, kad žymiojo Latvijos kulinaro tėvai – menininkai. Bohemiški polinkiai kurį laiką buvo nesvetimi ir jam. M. Sirmaisas lyg tarp kito papasakoja istoriją, kaip vos šešiolikos pradėjo gaminti. „Paauglystėje vartojau marihuaną, o nuo jos labai padidėdavo apetitas. Tėvai mane nusiuntė mokytis į kulinarijos mokyklą, kad neužknisčiau jų reikalaudamas maisto ir pats amžinai netūnočiau prie šaldytuvo“, – juokiasi jis.

Martiniui būdinga eiti prieš vėją. Vieną žymiausių Rygos „3 pavaru“ (latv. „3 virėjų“) restoranų, į kurį vėliau visi kartu nueiname, jis su dar dviem kolegomis atidarė 2008-aisiais, per pačią ekonomikos krizę. „Iki tol turėjau labai mažą bistro. Visur nuosmukis, depresija dėl sunkmečio… Susiėjome trys šefai ir pagalvojome – velniop krizę, atidarykime naują restoraną!“ Pasiųsti krizę velniop pasirodė vykęs sprendimas. Buvusioje ambasadorių rezidencijoje įkurtas restoranas šiandien vilioja pačią įvairiausią publiką. M. Sirmaisas džiaugiasi pamatęs gana įprastą šiai vietai vaizdelį: prie vieno staliuko alų siurbčioja pankas, o prie gretimo pietauja Latvijos Saeimos pirmininkas. „Mūsų idėja tokia ir buvo – ši vieta turi būti nepretenzinga. Žmonės čia turi jaustis laisvai, restoranas neturi varžyti.“
Esminė „3 pavaru“ idėja – moderniausių virtuvės technologijų ir nacionalinių patiekalų sinergija. Ant sušiuolaikintos tradicinės virtuvės bangos šiuo metu plaukia nemažai Rygos restoranų. Jų šefai renkasi sezoninius vietos ūkininkų užaugintus produktus („3 pavaru“ net turi savo ūkį), o senus receptus prikelia pasitelkdami meistriškumą ir išmonę. Anot M. Sirmaiso, šis bumas prasidėjo prieš gerus penketą metų. Latvijoje gyvuojantis Šefų klubas sumanė gastronominį projektą „Delightfully Delicious Destination – RīGA“ (angl. „Nuostabiai skanus kelionės tikslas – Ryga“) ir miesto svečiams ėmė siūlyti turą po Rygos bei Latvijos restoranus.

„Wow“ efekto nesiekiame, bet skonis jums tikrai patiks“, – valiūkiškai mirkteli M. Sirmaisas, o mes ginčijamės: „wow“ vis dėlto norisi sakyti jau vien dėl iš pirmo žvilgsnio paprastų, bet iki smulkmenų apgalvotų originalių idėjų. Pavyzdžiui, kad ir užkandžių performanso. Juodųjų serbentų, morkų, rabarbarų ir bazilikų padažai lengvais potėpiais nugula ant kepimo popieriumi nutiesto stalo. Martinis paragina į juos dažyti restorane keptą duoną su moliūgų sėklomis. Stebėdami profesionalius, greitus jo mostus ir ant stalo atsirandantį maisto piešinį, traukiame savo fotoaparatus ir mobiliuosius telefonus. Šefas pradeda juoktis. Ar jis mano, kad maisto fotografavimas sumažina jo patyrimą? „Žinoma, – šūktelėja. – Bet tai padeda restorano rinkodarai!“

Būtent rinkodara yra tai, ko mokosi unikalumo ieškantys rygiečiai. Tai pastebi ir A. Kleina, kalbėdama apie Latvijos dizainerių veiklos pokyčius pastarąjį dešimtmetį. Savito braižo ryškėjimas žengia koja kojon su verslo įgūdžių tobulinimu. „Tai neatėjo iš karto, – sako Agnesė, pati baigusi verslo studijas. – Iš pat pradžių mados kūrėjai į savo darbą žiūrėjo kaip į meną, kurį patys žmonės gali susirasti. Tačiau latviai, kaip ir, neabejoju, lietuviai, mokosi labai greitai ir dabar toks manymas jau praeitis.“ Latvių dizainerius ji giria už darbštumą, kuris susiliejęs su talentu įskelia puikių kūrybinių atradimų. „Juokauju, kad Latvijos dizaineriai mane tiek išlepino, jog net užsienyje lankydamasi prestižinėse mados parduotuvėse ne visuomet randu ko nors sau įdomaus ir net pagaunu save galvojant: „Tai niekis, juk apsipirksiu grįžusi į Rygą“, – pasakoja originalų stilių puoselėjanti moteris.

Nusivedusi žurnalistų grupę į Latvijos dizainerių butiką „Paviljons“ ji aprodo drabužius, čiauška apie savo mėgstamiausius ir demonstruoja neseniai itin išpopuliarėjusius minimalistinio stiliaus marškinėlius su užrašu „RIGA“. Juos šluoja ne tik turistai, bet ir patys rygiečiai. Apibūdindama latvišką estetiką Agnesė pirmiausia įvardija kontrastus: tamsius tonus ir šviesias spalvas, minimalizmą ir eklektiką, atsainumą ir griežtumą. „Taip tik įdomiau, – sako A. Kleina. „Kontrastai kuria dramą?“ – pakartoju vieno lietuvių fotografo mintį. „Būtent! Šis pasakymas labai tinka kalbant apie latviškas madas“, – pliaukšteli rankomis Agnesė.

Įdomiausia tai, kas sava. Atrodo, ši idėja Rygą pamažu užvaldo. Net naujosios Latvijos nacionalinės bibliotekos pastato projektas buvo įkvėptas liaudies pasakos apie stiklo kalną. Į ką tik duris atvėrusią biblioteką, poetiškai pavadintą „Gaismas pils“ (latv. „Šviesos pilis“) nuvykstame su didžėjumi A. Medniu. Linksmo būdo vyrukas juokais pasiūlo įsigyti skaitytojų pažymėjimus. Taip ir padarome. Čia pat esame nufotografuojami ir po kelių minučių rankose vartome latvišką dokumentą. „Tapote beveik latviais“, – krizena Arturas. Jis vedžioja po didžiules bibliotekos erdves ir rodo į lentynas už stiklo sienos. Jos per visus aukštus užpildytos knygomis, kurios čia atkeliavo iš senojo pastato. Praėjusį sausį buvo sugalvota, kaip įtraukti skaitytojus į naujos bibliotekos kūrimą ir kažkam dingtelėjo mintis, kuri itin pasiteisino. Rygiečiai, sustoję į gyvą grandinę nuo senosios iki naujosios bibliotekų, knygas perdavė iš rankų į rankas.

Paskutinį vakarą Rygoje atsiduriame viename senamiesčio kieme, iš kurio laiptinės skamba muzika, o pro langus plūsta spalvingos šviesos. „Kur mes papuolėme? – pašnibždomis manęs klausia kolegė iš Nyderlandų. – Sakė, kad einame į koncertą, o čia panašiau į privatų vakarėlį.“ Atsakymą sužinome pakilusios laiptais į iš tiesų privatų butą, ant kurio durų užrašas skelbia, kad šį vakarą čia vyksta koncertas. Svetainėje skamba neseniai susibūrusios, bet jau populiarumą pelniusios grupės „Carnival Youth“ muzika. Joje groja legendinės latvių grupės „Prāta Vētra“ (buvusi „Brainstorm“) vokalisto sūnūs dvyniai, o tai neabejotinai prideda muzikantų ketvertui papildomo dėmesio. Kambario grindys, laiptai, kėdės, palangės nusėsti jaunų rygiečių, kurių stilių galima apibūdinti vienu žodžiu – hipsteriai. Šią miestui būdingą subkultūrinę kryptį netruko pastebėti Rygos įvaizdžio kūrėjai ir jau spėjo paskelbti Latvijos sostinę hipsterių centru.

Dauguma susirinkusių moka dainų žodžius, murma juos panosėje, o pasibaigus kiekvienam kūriniui negaili nuoširdžių plojimų. Negailime ir mes, atvykėliai, nes muzika iš tiesų skamba kokybiškai. Po koncerto dviese su norvegų žurnalistu prieiname pakalbinti muzikantų. Norvegas įsijungia filmavimo kamerą ir man ženklais rodo, kad bendraučiau su jais „freestyle“ (angl. „laisvai“). „Ką reiškia būti jaunam Rygoje?“ – nuskamba paskutinis klausimas. Vaikinai susižvalgę gūžtelėja pečiais: „Naaa, čia juk labai smagu. Pats tas miestas jaunimui.“ Vienas per kitą jie vardija pirmiausia į galvą šaunančius pranašumus: daug vakarėlių, kultūrinių renginių, spektaklių, geras alus, pačios gražiausios merginos, netoli paplūdimys, švari gamta… „Čia ir gražu, ir gerai“, – galop apibendrina vienas iš dvynių ir nudžiunga, kad rado tiksliausią atsakymą. – Na, argi ne smagus buvo šio vakaro koncertas kažkieno svetainėje?“ Negalime nesutikti. Ir gražu, ir gerai.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų