Hannesas Sjöbladas (Asmeninio archyvo nuotr.)

H. Sjöbladas: „Genų inžineriją reikėtų pasitelkti daug dažniau“

H. Sjöbladas: „Genų inžineriją reikėtų pasitelkti daug dažniau“

Aplink biotechnologijas auganti rinka tik plėsis, įsitikinęs biohakeris Hannesas Sjöbladas. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis pasakojo, kaip mikroschemos keičia žmonių gyvenimą.

– Ne kartą esate teigęs, kad siekiate radikaliai demokratizuoti visuomenės priėjimą prie biotechnologijų. Kokius procesus turite galvoje?

– Tai, kas šiandien vyksta pasaulyje, turi daug bendro su procesais, vykusiais kompiuterių naudojimo srityje devintajame dešimtmetyje. Iki tol būdami prieinami tik biuruose ar institucijose, staiga jie pradėti naudoti namuose. Šį procesą vadinu demokratizacija – smarkiai atpigus kompiuteriams, kuriais galima konstruoti reikalingas technologijas, žmonėms tapo lengviau juos įsigyti.

Šiuo metu tai vyksta su biotechnologijomis. Kasdien joms pingant, atsiranda vis įvairesnių ir visuomenei lengviau prieinamų jų panaudojimo būdų. Pavyzdžiui, DNR testai. Juos šiandien galima užsisakyti internetu, apsilankius tokiose svetainėse kaip 23andme.com arba Ancestry.com. Viskas labai paprasta: tereikia atsisiųsti reikalingas priemones, savarankiškai paimtą seilių mėginį įdėti į tam skirtą voką, užklijuoti ir išsiųsti į laboratoriją. Po dviejų savaičių į pašto dėžutę ateina laiškas su rezultatais. Iš jų galima sužinoti, kokiomis ligomis rizikuoju sirgti, kam esu alergiškas, ar gali būti taip, kad tam tikru lygmeniu mano organizmas netoleruoja laktozės, gliuteno ir panašiai. Žmonės tokius DNR testus naudoja ir tam, kad surastų giminaičius.

Tačiau demokratizacija nėra tik galimybės naudotis biotechnologijų siūlomais produktais ar paslaugomis. Kiekvieną dieną stengiuosi aiškinti žmonėms ne tik apie jų siūlomas galimybes, bet ir grėsmes bei rizikas. Dėl šios priežasties įvairiose erdvėse rengiu dirbtuves, į kurias žmonės gali ateiti ir išbandyti šias technologijas. Viena jų vyksta mums kalbantis – Stokholmo bendradarbystės erdvėje „Epicenter“ žmonės susipažįsta su DNR testais.

– Žmonės turi daug ir įvairių baimių. Kas labiausiai visuomenei kelia nerimą dėl biotechnologijų?

– Mano patirtis rodo, kad žmonės nusiteikę skeptiškai, jei ko nors nesupranta. Jie to baiminasi ir nenori turėti jokių reikalų. Tačiau jei jiems paaiškinama, kaip tai veikia, jei jie gali išbandyti, visa drama išnyksta. To mus moko istorija: kai buvo sukurti pirmieji automobiliai ar traukiniai, žmonės jų bijojo. Net buvo sakoma, kad nuo taip greitai judančio traukinio galima apakti. Tačiau žmonės priprato prie automobilių, savo gyvenimo neįsivaizduoja be tokių dalykų kaip šaldytuvas ir laiko tai savaime suprantamais dalykais.

Vienas svarbiausių, daugiausia klausimų keliančių iššūkių dėl, pavyzdžiui, DNR testų, yra duomenų saugojimas. Tarkime, jei darbdavys atliktų jūsų DNR testą, galėtų sužinoti dalykų, kurių net pati apie save nenumanote. Pavyzdžiui, apie tokių ligų kaip depresija arba apie priklausomybių nuo alkoholio, vaistų riziką. Tai jautrus klausimas. Šiandien apie duomenų saugumą, privatumą diskutuojame itin daug. Kai naršome internete, registruojamės socialiniuose tinkluose, suvokiame, kad visi duomenys yra kažkur fiksuojami ir naudojami daugybės veikėjų. Tačiau kas būtų, jei jiems į rankas patektų mūsų sveikatos istorija arba DNR? Ką iš to apie mus galima sužinoti ir kaip panaudoti? Manau, kad žmonės dar nesupranta, kokių padarinių gali sulaukti pasidaliję informacija apie savo kūną.

– Tačiau kalbant apie genų inžineriją aktualu ne tik duomenų saugumo, bet ir moraliniai klausimai. Vienas tokių – galimybė susikonstruoti kūdikį.

– Iš tiesų manau, kad tokie klausimai, kaip dar negimusių kūdikių DNR keitimas, ateityje taps tik svarbesni. Technologijos šiandien ne tik leidžia tai daryti, bet ir jos yra pigios. Todėl labai svarbu, kad apie tai visuomenėje būtų diskutuojama kuo daugiau.

(dsruptive.com nuotr.)

Nemažai žmonių man nepritartų, tačiau keisti DNR leidžiančias technologijas turėtume naudoti vis dažniau. Nebūtinai tam, kad pakeistume būsimų vaikų išvaizdą, bet tam, kad išvengtume kai kurių genetiškai užprogramuotų ligų. Aš manau, kad gydytojai tam tikrais atvejais yra pernelyg sustabarėję. Jie vis kartoja, kad negalima daryti to, negalima daryti ano: atlikti tyrimų su žmonėmis, keisti jų genų struktūros ir panašiai. Tačiau kai kurie juk gimsta sirgdami siaubingomis ligomis. Kodėl negalime to išvengti? Aš laikausi pozicijos, kad šioje srityje turėtume atlikti dar daugiau tyrimų, dar daugiau analizių nei šiandien.

– Mikroschemų implantavimas – sena, tačiau vis dar plėtojama technologija. Kur šiuo metu jos plačiausiai naudojamos ir kokios jų ateities perspektyvos?

– Tokios mikroschemos turi daug potencialo ateityje pagerinti milijonų žmonių gyvenimo kokybę ir, žinoma, sveikatą. Šiandien daug kas naudoja išmaniuosius laikrodžius, kurie tai jau daro, tačiau daviklius implantavus po oda, duomenys galėtų būti gerokai tikslesni. Mes geriau suprastume, kas vyksta mūsų organizme. Mano tikslas – sukurti tokį implantą, kurio kaina nesiektų dolerio. Tai padarytų jį prieinamą beveik visiems pasaulio gyventojams, ypač tiems, kurie patiria didelę socialinę atskirtį, pavyzdžiui, juos ir artimiausią gydytoją skiria kelios dienos kelio. Tai leistų jiems efektyviau užtikrinti skirtingo lygio sveikatos priežiūrą.

Kalbėdami apie mikroschemų naudojimą, vartokime „kartos“ sąvoką. Pirmoji karta – tai implantai, kurie gali būti naudojami kaip magnetukai, pavyzdžiui, durims atidaryti ar patekti į biblioteką, baseiną. Tai pats paprasčiausias būdas. Antroji karta pakeičia ne tik raktą, bet ir piniginę – tai įrenginiai, leidžiantys atlikti įvairius mokėjimus. Šiuo metu jų jau galima įsigyti, esu tikras, kad per kelerius ateinančius metus vis daugiau žmonių naudos tokius įrenginius.

Man įdomiausia trečioji karta, kurianti tikrąjį pokytį, tai yra savo sveikatą leidžianti stebėti iš po odos. Juk nėra itin didelio skirtumo, ar piniginę laikau rankoje, ar ji į ją įmontuota. Vis tiek galiu atlikti mokėjimus. Bet jei iš tiesų turiu virtualų asistentą, galbūt sujungtą su dirbtinio intelekto technologijomis, kuris gali man teikti rekomendacijas sveikatos klausimais ar įspėti apie pokyčius organizme – per smarkų širdies plakimą, staigų cukraus kiekio kraujyje padidėjimą, – tai leidžia užtikrinti sveikatos priežiūros prevenciją. Štai dar vienas biotechnologijų demokratizacijos pavyzdys.

– Prieš trejus metus dalyvaudamas LOGIN konferencijoje teigėte, kad gyvename kiborgų eroje. Kokie esminiai jos bruožai?

– Kai kiborgus matome filmuose, galvojame, kad realybėje jie egzistuos tik tolimoje ateityje. Bet iš tiesų pasaulyje yra šimtai tūkstančių žmonių, kurių kūnas naudoja išmaniuosius įrenginius. Tačiau dažniausiai dėl sveikatos, pavyzdžiui, sergant diabetu ar kitomis ligomis. Šiandien vis labiau ryškėja tendencija, kad žmonės tokius įrenginius ima naudoti ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad nori. Mikroschemų implantavimas yra geriausias pavyzdys – jos naudojamos ne dėl ligų, bet siekiant pasilengvinti gyvenimą.

 

H. Sjöbladas

Dirba Stokholmo bendradarbystės erdvėje „Epicenter“, konsultuoja įmones ir organizacijas technologinės transformacijos klausimais.

Vienas iš Švedijos biohakerių asociacijos „BioNyfiken“ įkūrėjų, veiklos sritis – biotechnologijų demokratizacija.

Stokholmo ekonomikos mokykloje įgijo finansų valdymo magistro laipsnį.

Žmogaus kūno technologijų temomis skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, konsultuoja verslą, jo įžvalgomis dalijasi portalai „Bloomberg“, „Business Insider“, „Wired“, taip pat CNN, BBC, dienraščiai „Daily Mail“, „Le Figaro“.

Dalyvauja birželio 6 ir 7 d. vykstančiame inovacijų festivalyje „Login 2019“ Vilniuje.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų