Konferencija Šiauliuose (G. Vaitiekutės nuotr.)

Gyventojai, verslas, regionai – prie žiedinės ekonomikos įgyvendinimo turės prisidėti visi

Gyventojai, verslas, regionai – prie žiedinės ekonomikos įgyvendinimo turės prisidėti visi

Šiandienos būtinybę prisitaikyti prie aplinkos kaitos turi lydėti politinių sprendimų ir įpročių kaita. Vystant ūkinę, pramoninę ir buitinę veiklą teks vis labiau atsižvelgti į mažėjančius išteklius ir keliamą taršą, o ateityje klestės tie, kurie prie pokyčių prisitaikys geriausiai.

Apie aplinką tausojančios žiedinės ekonomikos temas ir naujas jos suteikiamas galimybes kalbėta Šiauliuose vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kurią organizavo Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių universitetas, Šiaulių savivaldybė ir žurnalas IQ.

Žiedinė ekonomika yra alternatyva „tiesinei“ ekonomikai, kuri paima gamtinius išteklius, pagamina produktą ir išmeta atliekas. O žiedinė ekonomika tarsi sujungia procesą ir leidžia panaudoti atliekas dar kartą, taip spręsdama vis aktualesne tampančią taršos problemą. Štai Europoje šiandien išmetama 88 mln. tonų gero maisto, apskritai perdirbama tik septintadalis visų panaudojamų žaliavų, o plastikas, viena sunkiausiai suyrančių medžiagų, jūrose ir vandenynuose sudaro apie 85 proc. atliekų.

ES ketina dar labiau koncentruotis į ekologiją ir tvarius vartojimo sprendimus, kurie palies visus – nuo individualaus vartotojo iki didelių korporacijų. Nuo 2021-ųjų gamintojai atsisakys dešimties vienkartinio plastiko produktų.

„Žiedinė ekonomika prikelia žaliavas ir grąžina jas atgal į ekonomiką. Europos žaliasis kursas bus vienas svarbiausių pokyčių variklių naujojoje Europos Komisijoje. Siekiame tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu“, – sakė konferencijoje naująsias ES ateities gaires pristatęs Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Naujajame ES finansavimo cikle daugiau lėšų bus skiriama būtent aplinkosaugos problemoms spręsti, tačiau akivaizdu, kad vien pinigų neužtenka – norint pasiekti trokštamus pokyčius reikia visų vartojimo grandinės dalyvių įsitraukimo.

Apie 4 mln. žmonių ES jau yra įtraukti į žiedinę ekonomiką, o pats sektorius sugeneruoja papildomą 147 mlrd. eurų vertę. Šis sektorius auga, tačiau Lietuvoje žiedinės ekonomikos „rodiklis“ siekia tik 4,5 proc.

Vokietijos verslo atstovybės Briuselyje, Pramonės įmonių federacijos, Europos reikalų skyriaus konsultantas Dittmannas Berndas atkreipė dėmesį į tai, kad žiedinės ekonomikos praktikos pasaulyje buvo naudojamos šimtmečius, tačiau tik dėl ES institucijų dėmesio tapo aplinkosauginiu projektu.

„Žiedinė ekonomika vyksta keliais lygiais – įmonėje, tarp įmonių, tarp įmonių ir vartotojų ir tarp vartotojų. Į ją būtina įtraukti ir viešąjį sektorių. Skaitmenizacija, automatizacija, daiktų internetas padidins šios koncepcijos patrauklumą“, – prognozavo jis.

Ne ateitis, o dabartis

Tai, kad verslas gamybos grandinėje gali taikyti įvairius žalius sprendimus, praktiniais pavyzdžiais įrodė antroje konferencijos dalyje kalbėję pranešėjai.

„Mars Lietuvos“ korporacinių reikalų vadovas regionui Mindaugas Rupšys sakė, kad net nedidelis pokytis procese gali būti matomas, jei produkcijos apimtis yra didelė. „Per parą pagaminame apie 300 tonų produkcijos. Kai pradėjome investuoti į energijos mažinimą, per dešimtmetį vienai tonai maisto pagaminti sunaudojamos energijos kiekį sumažinome 20 proc. Nuo 2012 m. visai gamybai naudojame tik Lietuvoje pagamintą atsinaujinančią energiją. Sumažinome ir sunaudojamo vandens kiekį, o nuo 2013 m. nebeturime į sąvartyną išvežamų atliekų“, – sakė jis.

Konferencija Šiauliuose (G. Vaitiekutės nuotr.)

Tiek ši bendrovė, tiek daug gamintojų pasaulyje susiduria su kita problema – naudojamos pakuotės pagamintos iš sudėtinių medžiagų, todėl yra labai sunkiai išrūšiuojamos. Sprendžiant šį iššūkį gimė ir naujas bendrovės tikslas – iki 2025 m. įgyvendinti tvarios pakuotės modelį. „Norime kurti pakuotes tokiu būdu, kad vartotojui būtų aišku, kaip jas rūšiuoti. Kai kurias plastikines dalis jau pakeitėme“, – pasakojo M. Rupšys.

Saulės energetikos sprendimais užsiimančios „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius atkreipė dėmesį, kad ekologiškesni sprendimai nėra vien tik gražus, nors ir daug kainuojantis žingsnis aplinkosaugos link. Pirmiausia tai – sutaupytos lėšos. Nors ES šalyse yra įvairių gamtinių išteklių, apskritai ji šiuo atžvilgiu nėra turtinga.

„Kiekvieną darbo dieną sumokame apie 1,4 mlrd. eurų trečiosioms šalims už iškasenas kurui ir kitokiam vartojimui. Nedarbo dienomis ši suma viršija 1 mlrd. eurų. Atsinaujinančių išteklių naudojimas yra neatsiejamas nuo žiedinės ekonomikos ir jis leistų sumažinti šį skaičių. Jei patys gamintume reikalingą energiją, visi šie milijardai liktų pas mus“, – sakė jis.

Pranešėjas taip pat išreiškė viltį, kad skatindama platesnį žaliųjų technologijų pritaikymą valstybė paseks Prancūzijos pavyzdžiu ir į viešuosius pirkimus įves CO2 pėdsako kriterijų. Toks rodiklis atskleistų, kiek produkcijos pagaminimui naudojama perdirbamų medžiagų, kokios rūšies energija naudota.

Gerąsias verslo ir aplinkosaugos praktikas pristatė ir kiti konferencijoje dalyvavę pranešėjai. UAB „Metal production“ direktorius Gediminas Tamošaitis kalbėjo apie akvakultūros pritaikymą, UAB „VAATC“ direktorius Tomas Vaitkevičius aptarė šiuolaikiškas atliekų tvarkymo gaires. Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto doktorantė Valdonė Daugėlaitė pristatė savo įkurtą startuolį „CupCup“. Ši įmonė surenka kavinėse naudojamus puodelius, juos dezinfekuoja ir atiduoda tolesniam naudojimui.

UAB „Insectum“ direktorius Domantas Tracevičius priminė konferencijos dalyviams, kokių pokyčių ateityje sulauksime maisto rinkoje. Jis pristatė vabzdžių auginimo privalumus ir atskleidė būdus, kaip juos galima panaudoti gamyboje. Pavyzdžiui, vabzdžių miltai gali būti kombinuotų pašarų gamyboje naudojamų žuvų miltų pakaitalas, o šie daug baltymų turintys gyviai ir patys gali tapti kasdienio žmonių raciono dalimi.

Viskas mūsų rankose

Konferencijos svečias iš Škotijos, įmonės „Burns Burns & Burns“ direktorius ir vyresnysis partneris, „Burns-Scotland“ direktorius ir savininkas Brendanas Burnsas susirinkusiems kalbėjo apie miško išteklių panaudojimą ir paragino lietuvius domėtis ir naudotis savo miškais.

„Jei šis regionas – kalbu apie Baltijos šalis – nori tiekti medieną, reikia investuoti į procesą, kurti pridėtinę vertę, auginti tam tikros paskirties medžius savo reikmėms. Medžių kirtimo mašinos taip pat gaminamos Skandinavijoje, bet ne Lietuvoje, ne Latvijoje – ši sritis irgi galėtų būti galimybė“, – sakė jis.

B. Burnsas atskleidė pats daug informacijos apie Lietuvos miškus gavęs iš Kanadoje įsikūrusių analitikų – tai, jo teigimu, puikiai iliustruoja faktą, kad užsienio bendrovės labai domisi Lietuvos miškų ištekliais.

„Jei jūs nenaudosite savo resursų, panaudosiu aš, o jeigu ne aš, tai kažkas kitas. Bet kol kas šie ištekliai yra jūsų rankose, ir tik jūs nuspręsite, kaip juos panaudoti“, – priminė B. Burnsas.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų