Gyventi su vartotoju

Gyventi su vartotoju

Sujungę nešiojamąjį kompiuterį ir išmanųjį telefoną, nieko nenustebinsime. Tačiau automobilio valdymas mobiliuoju dar netapo kasdieniu įpročiu. Apie tai ir konkurenciją technologijų pramonėje su „Samsung“ mobiliųjų technologijų strategijos direktoriumi Rory O’Riley Monake kalbėjosi IQ ekonomikos apžvalgininkas Vilius Petkauskas.

Prieš kelis mėnesius Kinijos elektronikos gamintoja „Lenovo“ įsigijo mobiliųjų telefonų įmonę „Motorola“. Bendrovės atstovai patvirtino, kad taip siekiama atsiriekti didesnį kąsnį išmaniųjų telefonų rinkos Azijoje, o vėliau ir Europoje. Kaip „Samsung“ reaguoja į aštrėjančią konkurenciją?

– Išmaniųjų telefonų rinka, ko gero, greičiausiai augantis IT sektoriaus segmentas, teikiantis didžiausią finansinę grąžą technologijų istorijoje. Konkurencija – beprotiška. Tačiau naujų rinkos žaidėjų atsiradimas liudija, kad rinka patraukli. Milijardinės investicijos šiaip sau neatsiranda.

Dinamiškame segmente turime du esminius tikslus, skiriančius mus nuo kitų bendrovių. Visų pirma, vartotojai turi gauti būtent tai, ko jiems reikia. Antra, privalome tinkamai išnaudoti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai (MTTP) skiriamas lėšas. Ketvirtadalis visų mūsų žmonių dirba šioje srityje. Tyrimams kasdien išleidžiame 40 mln. JAV dolerių.

Dėl to nesvarbu, gamintume išmaniuosius telefonus, planšetes ar skalbimo mašinas, galime konkuruoti bet kurioje augančioje rinkoje.

Norite pasakyti, kad konkurencija neslegia „Samsung“ vadovų pečių?

– Pripažinsiu, skiriame daug dėmesio konkurencinei žvalgybai ir su tuo susijusiems tyrimams. Tačiau tai tėra viena strategijos dalis. Turime galvoti apie vartotojus, produktų plėtrą, pelną ir investicijas. Nedrįsčiau sakyti, kad „Samsung“ nekreipia dėmesio į konkurentų veiksmus. Tačiau stengiamės įrodyti, kad mums tai nėra svarbiausia. Daugiausia jėgų ir energijos skiriame siekdami išlikti kuo arčiau savo vartotojų.

Frazę „arčiau vartotojo“ kartoja visi. Kuo jūs kitokie?

– Tiesa (juokiasi). Šią frazę rasite daugelio įmonių metinėse ataskaitose. Tačiau pasakyti kur kas lengviau, nei padaryti. Galiu pateikti porą pavyzdžių, kodėl manome esą kitokie.

Pirma, mūsų MTTP padalinių komandos turi atskirų darbuotojų Europoje, kurie kelias savaites gyvena su vartotojais. Stebime jų elgesį ir vertiname, kaip gerai mūsų produktai pritampa kasdieniame gyvenime. Produktų vystymo laboratorijose atliekame magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo metodu grįstus bandymus. Taip galime stebėti emocines reakcijas į vieną ar kitą gaminį. Tokių tyrimų rezultatai galiausiai pateikiami kartu su produkto sėkmės įvertinimu.

Visi rinkos žaidėjai daugiau dėmesio privalės skirti daiktų internetui. O jau vien šio apibrėžtis nurodo, kad prietaisai turės veikti su skirtingomis platformomis.

Antra, stebime, kaip mūsų produkciją vertina klientai. Kai kitos bendrovės delsė gaminti išmaniuosius laikrodžius, mes į rinką paleidome keturis penkis modelius. Tai suteikia galimybę realiuoju laiku stebėti, kaip produktas vertinamas. Žmonių atsiliepimai leidžia tobulinti produkciją. Ir tai kur kas efektyviau nei bet kokios focus grupės. Vartotojo elgsenos atkartoti laboratorijoje neįmanoma.

Viena įmonių, nuolat pabrėžiančių dėmesį vartotojui, yra „Apple“. Ji – viena pagrindinių jūsų konkurenčių išmaniųjų telefonų rinkoje. Neseniai „Samsung“ ir „Apple“ dalyvavo teisiniame patentų kare. Ar perdėm didelis technologijų patentų savinimasis nekenkia bendrai IT plėtrai?

– Galiu pasakyti tiek, kad nuo to laiko, kai vyko minėti procesai, smarkiai pasikeitė patys vartotojai. Ypač elektronikos prekių įsigyjanti žmonių dalis. Anksčiau televizorių pirkdavome tik senajam sugedus, šaldytuvą – keisdami gyvenamąją vietą, o išmanųjį telefoną – stojus galioti sutarčiai su ryšio tiekėju. Dabar šie pirkiniai tapo labiau kasdieniai. Negana to, norima, kad viskas tarpusavyje veiktų tobulai. Keičiantis vartotojui, keičiamės ir mes.

Tokioje aplinkoje labai svarbu, kaip suderinama skirtingų gamintojų elektronika. Negalime su šiandienos vartotoju elgtis remdamiesi praeities taisyklėmis. Praėjo laikai, kai galėjome gaminti produktus užsirakinę laboratorijose.

Uždarose ekosistemose sukurta uždaro turinio produkcija išnyks. Visi rinkos žaidėjai daugiau dėmesio privalės skirti daiktų internetui. O jau vien šio apibrėžtis nurodo, kad prietaisai turės veikti su skirtingomis platformomis. Kad tai pasiektume, visi turėsime bendradarbiauti. Ir ne tik elektronikos gamintojai. Būtent todėl minėti įvykiai netenka reikšmės – inovacijas atvirame pasaulyje kursime kartu.

Užsiminėte apie daiktų internetą. Apie prietaisų tarpusavio sąveikos galimybes kalbama jau kurį laiką. Vis dėlto kada ši technologija taps kasdienė?

– Pirmiausia, manau, kad daiktų internetas taps sėkmingas tuomet, kai vartotojams nereikės žinoti šio termino. Lygiai kaip nemąstome apie internetą kompiuteriuose, tiesiog juo naudojamės, taip turėtume elgtis ir su daiktų internetu.
Ko gero, niekam neteko girdėti apie „daiktų elektrą“. Kalbame apie elektros energiją. Labai abejoju, ar praeityje kas nors svajojo, „kaip būtų gerai, jei vieną dieną visi daiktai veiktų naudodami elektrą“.

Daiktų internetas tampa realybe mūsų akyse. Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad vidutinis britas naudoja tris tarpusavyje susietus elektronikos prietaisus. Laikau save vidutiniu vartotoju, o mano namuose – gal 40 kompiuterių. Televizorius, automobilis, planšetė, išmanusis telefonas – visa tai yra kompiuterio pagrindu veikiantys prietaisai. Ir visus juos galima tarpusavyje sujungti naudojant internetą. Manau, didelio masto prietaisų sąsajos tendencijos išryškės per artimiausius penkerius metus.

Tačiau tam, kad tai taptų tiesa, reikia sparčiai plėsti 4G tinklą. Tai bus tokio paties masto revoliucija, kokią matėme išpopuliarėjus belaidžiam (Wi-Fi) ryšiui. 4G – tarsi mobilusis daiktų internetas. Mūsų žiniomis, ryšio tiekėjai Europoje šiai technologijai skiria milijardus eurų. Vis daugiau miestų ir kiek atokesnių vietų gali džiaugtis sparčiuoju mobiliuoju internetu, o 4G yra paskutinė didelio masto plėtrai reikalinga priemonė.

Daiktų interneto plėtra „Samsung“ turėtų būti itin svarbi – gaminate tiek namų apyvokos prietaisus, tiek kompiuterius. Vis dėlto tai prieštarauja moderniai verslo logikai, siūlančiai siaurinti produkcijos liniją ir susitelkti į saują gaminių. Kodėl „Samsung“ renkasi tokią strategiją?

– Norėčiau tikėti, kad visa šio reiškinio paslaptis – atradimo džiaugsmas. Bendrovėje dažnai vartojame frazę „nenuilstamas atradimo siekis“. Tuo gyvena visi departamentai ir skyriai. Prisiminkite, kokią didelę dalį darbo jėgos skiriame tyrimams. Dėl jų visuomet esame žingsniu priekyje – gebame išlaikyti konkurenciją visuose segmentuose.

Techninės įrangos, televizorių ar mobiliųjų telefonų rinkose atsiradome, kai šios jau augo. Investicijos į tyrimus suteikia progą neprisileisti konkurentų per arti.

Pernai daug žiniasklaidos dėmesio sulaukė iš atskirų detalių surenkamas išmanusis telefonas. Šio pagrindinis tikslas – suteikti galimybę vartotojams keisti pasenusias dalis, užuot pirkus naują įrenginį. Gal ši technologija patraukė ir „Samsung“ akį?

– Teko girdėti apie šią koncepciją. Mano manymu, tam, kad ji taptų populiari, reikia naujos technologijos. Kol kas tai neatrodo visiškai įmanoma.

Tai labiau susiję ne tiek su pačia koncepcija, kiek su vartotojų požiūriu į mobiliuosius įrenginius. Sėdėdamas prie stalo galiu laukti, kol mano naršyklė atsivers ir turėsiu galimybę paskaityti naujienas ar šį tą panašaus. O jei tinklalapis mano išmaniajame telefone neatidaromas per pirmas tris sekundes, galiu daryti ką nors kita.

Tai nebūtinai susiję su daugiafunkciškumu. Būdamas mobilus galiu imtis kitos veiklos. Mobiliosios technologijos potyris susijęs su „čia ir dabar“. Tad jei prietaisas su keičiamomis dalimis įžengs į rinką, šios tarpusavyje turės veikti tobulai. Kitu atveju – tai bevertė technologija.

Niekas greičiau neatsiduria šiukšliadėžės dugne, nei neveikiantis telefonas. Mes, kaip visuomenė, neturime tam laiko. Be to, esame nekantrūs. Žinoma, tokio telefono idėja atrodo itin patraukli. Tačiau svarbiausia, kad technologija atitiktų vartotojo poreikius.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų