(Vida Press nuotr.)

Gyvenimas po Bernie

Gyvenimas po Bernie

Kaip „Formulė-1“ atrodys pasitraukus jos įkūrėjui?

Bernie Ecclestone’o (86 metų, nuotraukoje) banko sąskaitoje yra 3 mlrd. dolerių, parankėje – keturiasdešimtmetė žmona. Tačiau „Formulės-1“ (F-1) įkūrėjo era baigėsi. Komercinės teisės parduotos, ir nuo šiol čempionato ateitį lems du žiniasklaidos magnatai – Johnas Malone’as, pagrindinis „Liberty Media Group“ akcininkas, ir veikiausiai Rupertas Murdochas, nes į B. Ecclestone’o kėdę sėdo Chase’as Carey, einantis aukštas pareigas jo imperijoje.

„Formula One Group“ pardavimo sandorio vertė siekė 6,4 mlrd. svarų sterlingų (7,3 mlrd. eurų). Reikia nepamiršti, kad naujieji šeimininkai nebus visagaliai – taisykles nustato Tarptautinė automobilių sporto federacija (FIA), bet galios centras priklausys komercinių teisių savininkams.

Pardavimo suma didelė, tačiau F-1 apskritai yra itin brangus sportas. Kaip suskaičiavo „Forbes“, metinės etapo surengimo išlaidos vidutiniškai siekia beveik 52 mln. eurų, jeigu tai yra gatvių lenktynės. Papildomai kasmet reikia mokėti 28–45 mln. eurų už teisę organizuoti etapą. Įrengti nuolatinę trasą atsieina 250 mln. eurų.
Didžiosios komandos taip pat neskursta. Keturių turtingiausių ekipų biudžetai viršija 400 mln. eurų. 2012 m. čempione tapusi „Red Bull Racing“ kiekvienam lenktynių savaitgaliui išleisdavo 12 mln. eurų. Autsaiderė „Marussia“ skirdavo 4,9 mln. eurų.

Čia nebėra vietos mažiukams?

Viena dažniausiai linksniuojamų problemų skamba lyg nužengusi iš Lietuvos ekonominio peizažo – pajamų nelygybė. Dabartinė pinigų dalijimosi schema itin naudinga didiesiems žaidėjams. Kai kurios komandos daugiau išmokų iš organizatorių gauna vien už vardą. Pavyzdžiui, „Ferrari“ nuolat atsiriekia 2,5 proc. F-1 pajamų, likusi dalis skirstoma priklausomai nuo rezultatų. Visgi, tinklaraščio af1.lt autorius Arūnas Baratinskas atkreipia dėmesį, kad šioje srityje permainų dar teks palaukti: „Tikrai nekalbu apie lygų pinigų padalijimą ekipoms, tačiau protingai paskirstyta pelno dalis bei patobulintos išmokų schemos pagelbės ir pritrauks naujų komandų. Ekipos pagal įmantrią schemą dalijasi arti 1 mlrd. JAV dolerių kasmet, tačiau lyderiai pasiima po 180–200 mln., o gale besivelkančioms komandoms lieka po mažiau nei 50 mln. Artimiausi pokyčiai įmanomi tik po 2020 m., nes iki tol galioja dar B. Ecclestone’o su komandomis pasirašytos sutartys.“

Mažųjų ekipų ateitis dažnai laikoma viena esminių problemų – į F-1 retai ateina naujų sėkmingų automobilių koncernams nepriklausančių komandų, o žengusios tokį žingsnį kartais būna priverstos skandalingai pasitraukti.

Be to, vis sunkiau surasti naujų rėmėjų. „Ant komandų bolidų vis mažiau reklamos, kuri perkama siekiant reklamuotis: logotipai retėja ir mažėja, o likusieji dažnai žymi techninius partnerius, bet ne savo prekės ženklu besirūpinančias bendroves. Manau, F-1 kamuoja panašios bėdos, kaip ir daugelį kitų senosios kartos reklamos platformų. Kanalų gausa mažina kainą, o sportui nepadeda ir tai, jog per televizorių ekranus jis pasiekia vis mažiau potencialių pirkėjų“, – IQ sakė buvęs f-1.lt portalo vyriausiasis redaktorius Andrius Baranauskas.

(Pixabay nuotr.)

Daugelio techninio reglamento pokyčių tikslas būna sumažinti komandų išlaidas. F-1 komentatorius Vytautas Jasutis mano, jog tai utopija: „Ar gali būti kitaip, kai kova vyksta dėl kiekvienos, net ir tūkstantosios, sekundės dalies? Gali kardinaliai pakeisti visus techninius reikalavimus, pereiti prie paprastesnių motorų, sumažinti algas, grįžti į pradžių pradžią, bet vieną dieną vis tiek neišvengiamai pasieksime tą patį tašką, kuriame esame dabar. Daug F-1 komandų, kurios kažkada su trenksmu bandė debiutuoti šiame sporte, taip ir liko statistikos metraščiuose. Manau, kad atėjo tas metas, kai jokia maža ekipa nebeturi ateities F-1.“

A. Baratinskas dėl mažųjų komandų likimo išlieka optimistas: „Kiek perskirsčius finansines išmokas bei optimizavus sportinį bei techninį reglamentus, manau, jų ateitis būtų labai šviesi.“

A. Baranauskas teigė, kad mažosios ekipos gali išgyventi tik išsprendusios pajamų paskirstymo problemas: „Sporto populiarinimas ir daugiau lenktynių mažoms komandoms gali padėti pritraukti rėmėjų, tačiau tai turi būti suderinta su išlaidų kontrole ir sąžiningesniu pajamų skirstymu.“

Mūšiai dėl trasų

Naujieji savininkai išsikėlė aiškų tikslą auginti F-1 vertę. Keletas pasiūlymų jau nuskambėjo – pavyzdžiui, padidinti etapų skaičių. Tiesa, tai gali būti sudėtinga dėl anksčiau minėtos priežasties – F-1 etapas yra labai brangus, ne visada pakeliamas net turtingiausiems, o trasų savininkų sunešama dalis į bendras pajamas yra gausiausia ir tai tampa vis sunkesne našta.

IQ pašnekovai nemano, kad padėtis šioje srityje keisis, veikiau bus ieškoma būdų, kaip padidinti etapų rengėjų pajamas. „Manau, mokesčiai nebus mažinami, tačiau Seanas Bratchesas (komercinių operacijų vykdomasis direktorius) žadėjo daugiau naudos už tuos pačius pinigus, ir šis principas būtų naudingas visiems: trasos mokės tokias pačias ar panašias sumas, tačiau dėl papildomo F-1 turinio surinks daugiau pinigų iš žiūrovų“, – kalbėjo A. Baratinskas.

Suintensyvėjo ir kova tarp geografiškai artimų etapų. Anot A. Baranausko, tai didele dalimi lėmė, jog šių metų kalendoriuje neliko lenktynininkų mėgtos Sepango trasos Malaizijoje: „Sepangas tapo šalia vykstančių lenktynių Singapūre auka. Tai įrodymas, kad sporto plėtra turi tam tikras ribas ir greta esančios trasos kanibalizuoja viena kitą.“

Du etapai per mėnesį nėra tai, į ką orientuojasi naujieji F-1 šeimininkai.

V. Jasutis įsitikinęs, kad būtina organizuoti daugiau lenktynių: „Norėdamas išlikti šiame komercijos persmelktame pasaulyje, turi nuolat apie save priminti. Du etapai per mėnesį nėra tai, į ką orientuojasi naujieji F-1 šeimininkai. Jų tikslas galbūt turėti ir trumpesnį čempionatą, bet gerokai intensyvesnį.“ Sporto ateitį V. Jasutis mato miesto lenktynėse: „Tendencija tokia, kad, jei žiūrovas negali pasiekti trasos, tai trasa pati pasieks žiūrovą.“

Viena žmonių grupė vargu ar tuo džiaugtųsi – tai lenktynininkai ir komandų personalas. „Nereiktų pamiršti, kad ekipų darbuotojai namie ilgiau būna tik per Kalėdas ir per vasaros pertrauką“, – sakė A. Baratinskas. O A. Baranauskas tvirtino, kad, intensyvėjant čempionatui, trumpės lenktynininkų karjeros.

Atnešti XXI a.

V. Jasučio nuomone, B. Ecclestone’o metodai veikė tik prieš kelis dešimtmečius: „Bernie, paklojęs šio sporto pamatus, pradėjo atsilikti nuo realybės, ir aštuntajame ar devintajame dešimtmetyje veikę sprendimai nebeefektyvūs.“

A. Baranauskas pritaria, kad F-1 per ilgai nejautė šiuolaikinio gyvenimo pulso: „F-1 ilgai ignoravo modernias sklaidos priemones: socialinius tinklus, internetą, vaizdo platformas. Būtina pasitelkti naujausias technologijas, padaryti sportą pasiekiamą didesnei auditorijai. Nuo trumpų vaizdo siužetų iki lenktynių transliacijos virtualiojoje realybėje – galimybės beribės.“

Pokyčių jau yra. Vasarį ir kovą per bandymus Barselonoje lenktynininkai galėjo laisvai filmuoti ir socialiniuose tinkluose dalytis medžiaga iš testų, ekipų viešųjų ryšių koordinatorių rankos irgi buvo labiau atrištos, lenktynių savaitgaliais vyksta papildomų renginių su sportininkais, organizuojami susitikimai su gerbėjais, koncertai.

Vienas svarbiausių naujų savininkų žingsnių – sporto direktoriumi paskirti Rossą Brawną. Jis – šio sporto legenda, dirbęs technikos direktoriumi ir komandos vadovu Michaelio Schumacherio laikų „Benetton“ bei „Ferrari“, sukūręs čempionišką 2010-ųjų „Brawn“ stebuklą ir paklojęs dabartinės „Mercedes“ sėkmės pamatus. F-1 sportinė dalis dabar yra gerose rankose.

R. Brawnas turėtų rungtynes padaryti kiek natūralesnes. „Neabejoju, kad sportinis ir techninis reglamentas keisis siekiant palengvinti lenkimus, paaštrinti kovą, tačiau visa tai bus daroma natūraliais metodais, o ne dirbtiniais“, – tvirtino A. Baratinskas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų