Gripas (Scanpix nuotr.)

Griponomikos kursas

Griponomikos kursas

Į klausimą, kiek kainuoja sirgti gripu, dažnai žiūrima gana siaurai. Tai ne tik sauja tablečių.

Kiek primiršta tiesa, kad gripu sergama ištisus metus. Visgi egzistuoja toks reiškinys kaip gripo sezonas, kuris Lietuvoje dažniausiai prasideda 40-ąją metų savaitę, spalio pradžioje, o baigiasi kitų metų gegužės pradžioje.

Gripo sezono valstybės išlaidos prasideda nuo prevencijos kiekvienų metų vasarą, kai nemokamai skiepyti priperkama vakcinų. 2018–2019 m. gripo sezonui įsigyta beveik 132 tūkst. skiepų dozių už 491 tūkst. eurų. Šios išlaidos finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Tiesa, šiomis vakcinomis nuo gripo skiepijami ne visi, o tik didžiausios rizikos grupėje esantys žmonės: pensininkai, nėščios moterys, sveikatos priežiūros darbuotojai ir kiti. Paprastai panaudojama didžioji dalis nupirktų vakcinų.

Visi kiti gyventojai gali skiepytis mokamai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2017–2018 m. gripo sezono metu savomis lėšomis pasiskiepijo 30,4 tūkst. suaugusiųjų. Vakcinavimas kainuoja nuo maždaug 7 iki 18 eurų, priklausomai nuo medikamento rūšies. Renkamasi iš dviejų tipų: brangesnės keturvalentės vakcinos apsaugo nuo keturių dažniausiai cirkuliuojančių gripo viruso potipių, o trivalentės – nuo trijų. Šie žmonės skiepams bendrai galėjo išleisti apie 210–547 tūkst. eurų.

Skiepijasi vis daugiau gyventojų. Dar prieš dvejus metus, prieš 2016–2017 m. gripo sezoną, pasiskiepijo 19,3 tūkst. asmenų – beveik 10 tūkst. mažiau nei praėjusį sezoną.

Pilkoji zona

Kur kas brangesnis yra kitas gripo sezono etapas – pati liga. Skaičiuojama, kad pasaulyje per metus suserga apie 5–10 proc. suaugusių žmonių, o tarp vaikų ši dalis gali siekti ir 20–30 proc. Jei nepasitaiko komplikacijų, gripas įprastai trunka apie 6–7 dienas.

Vis dėlto, tiek mutuojantys gripo virusai, tiek jo intensyvumas skiriasi ir yra nenuspėjami. Viskas priklauso nuo sezono. „Remiantis daugiamete statistika, Lietuvoje per gripo sezoną vidutiniškai registruojama nuo 40 tūkst. iki 80 tūkst. atvejų. Gripo sezonai priklauso nuo daug dalykų: viruso sudėties, vakcinos prieinamumo, laiko, kada vakcina gaunama ir pradedama vakcinacija, besiskiepijančių žmonių skaičiaus, vakcinos atitikties cirkuliuojantiems gripo virusams“, – pabrėžė ULAC direktorius Saulius Čaplinskas.

Už šeimos gydytojo išduotus siutimus pas antro lygio specialistą VLK 2018 m. sumokėjo 202 tūkst. eurų. Dar mažiausiai 1,2 mln. eurų kainavo ligonių gydymas nuo gripo ligoninėje.

Dauguma simptomus pajutusių žmonių užsirašo pas gydytoją. Šie apsilankymai irgi turi savo kainą. Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai skaičiuoja, kad dėl gripo į medikus 2017 m. kreipėsi 38,4 tūkst. asmenų, o 2018 m. – jau 70,3 tūkst. Apskaičiuoti, kiek tiksliai kainuoja vienas toks vizitas, neįmanoma, nes gyventojas poliklinikoje gali lankytis tiek kartų, kiek jam reikia įvairiais tikslais – už vieną prie gydytojo prirašytą gyventoją mokama viena bazinė kaina.

Vis dėlto už šeimos gydytojo dėl gripo išduotus siutimus pas antrinio lygio specialistą, pavyzdžiui, pulmonologą, VLK 2018 m. sumokėjo 202 tūkst. eurų.

Per pastaruosius metus dėl gripo ligoninėje gulėjo 2,6 tūkst. žmonių. VLK duomenimis, jų gydymas kainavo mažiausiai 1,2 mln. eurų. S. Čaplinsko teigimu, susirgusiųjų gripu gydymas valstybei atsieina brangiausiai iš visų užkrečiamųjų ligų. Bendra suma, įskaitant komplikacijų gydymą, gali siekti net iki 20 mln. eurų per metus. Per praėjusį sezoną nuo gripo komplikacijų mirė 14 žmonių – tai irgi nuostolis valstybei, kurio tikslų dydį nustatyti sunkiau.

Lova ir arbata

Potencialiai pati didžiausia išlaidų dalis atsiranda tada, kai liga nustatyta ir reikia pradėti gydymą namie.

Oficiali statistika nieko nenustebins – nedarbingumo išmokų skaičius padidėja būtent žiemos mėnesiais. „Sodros“ duomenimis, 2017–2018 m. gripo sezono metu, nuo spalio iki balandžio, už nedarbingumą motyvuojant liga išmokėta daugiau nei 138,5 mln. eurų. Savaime suprantama, ne vien dėl gripo.

Galima palyginti: trimis vasaros mėnesiais vidutinė išmokų dėl ligos suma buvo 15 mln. eurų, o gripo sezono vidurkis – 19,71 mln. eurų. Todėl spėdami, kad šis skirtumas kyla būtent dėl šaltojo sezono, galime sakyti, jog „žiemos“ ligos (įskaitant peršalimą, gripą, plaučių uždegimą, kitas komplikacijas) gripo sezono metu „Sodrai“ kainavo papildomus 32,5 mln. eurų. Žiemą padidėja ir nedarbingumo dėl slaugos išmokos – palyginti su šiltaisiais metų mėnesiais, gripo sezonas vidutiniškai kainuoja dar 11,4 mln. eurų daugiau.

Be to, ne visi kreipiasi dėl šių išmokų. Skaičiuojama, kad nuo 2017 m. kovo iki 2018-ųjų kovo užfiksuota 37 tūkst. nedarbingumo atvejų, kurių trukmė ilgesnė nei dvi dienos, bet „Sodra“ negavo prašymų skirti išmokas. Kiek iš šių žmonių sirgo gripu, pasakyti neįmanoma.

Galiausiai prastai besijausdami ligoniai nemažai išleidžia ir vaistams. Būtent žiemą išauga medikamentų nuo gripo, tai pat imunitetą stiprinančių preparatų apyvarta. Tiesa, nemažai tų pačių vaistų naudojami peršalimo simptomams ar skausmui malšinti, todėl sunku apskaičiuoti bendrą savarankiško gydymosi kainą.

Vaikai, neikit į mokyklą

Kaip ir pats gripo virusas, taip ir jo sukeltos ligos kaina ne visuomet yra apčiuopiama. Per patį piką, šalčiausiais žiemos mėnesiais, žiniasklaidoje ryškiai šviečia pranešimai apie gripo epidemijas.

Kada jas skelbti, sprendžia savivaldybės, atsižvelgdamos į susirgimo rodiklius. Rekomenduojama skelbti epidemiją, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Mokyklose ugdymo procesas stabdomas, jeigu dėl ligos nepasirodo 20 proc. moksleivių. Karantinas įprastai trunka nuo 5 iki 10 dienų. Pavyzdžiui, pernai per gripo sezono piką vasario pradžioje buvo uždaryta net 250 (23 proc.) šalies mokyklų.

Pamokos nevyksta, tačiau pedagogai vis tiek dirba – kai kurie ateina į mokyklas ir atlieka savus darbus, kiti, bent jau teoriškai, darbuojasi iš namų.

Vis dėlto toks mokyklų darbas nelabai efektyvus – švaistomi tiek žmogiškieji, tiek fiziniai ištekliai, o už prarastą laiką vis viena tenka atsigriebti ir padirbėti papildomai.

Nemaža problema iškyla ir jaunesnius vaikus auginantiems dirbantiems tėvams, nes tenka ieškoti, kas galėtų jais pasirūpinti, kol nevyksta pamokos.

(Scanpix nuotr.)

Pasaulinė gripo kelionė

Flu, flunssa, ffliw ar grippe – ši liga turi daug vardų visame pasaulyje. Gripas gali užklupti bet kurioje šalyje, net ir ten, kur klimatas yra šiltas ir nebūna žiemų. Atogrąžų klimato juostose gripo sezonas nėra tipinis – gali trukti visus dvylika mėnesių, o kai kur piką pasiekia dukart per metus.

Ligą nulemia ne šaltis. „Tiesioginės priklausomybės tarp sergamumo gripu ir oro sąlygų nėra. Tačiau gripo infekcija greičiau plinta ankštose, blogai vėdinamose, dulkėtose patalpose, taip pat esant didesnei oro drėgmei“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius S. Čaplinskas.

Susirgimo atvejų padaugėjimas žiemą aiškinamas tuo, kad šaltesniu metu žmonės kur kas daugiau laiko praleidžia patalpose, vieni šalia kitų, todėl taip susidaro geresnės sąlygos virusams plisti. Pasaulyje nuo gripo komplikacijų kasmet miršta apie 500 tūkst. žmonių.

Ši liga gerokai patuština gyventojų kišenes ir valstybių biudžetus. 2003 m. JAV mokslininkai apskaičiavo, kad tiesioginės gripo gydymo išlaidos šalyje siekė 10,4 mlrd. JAV dolerių per metus. Spėjami netiesioginiai nuostoliai dėl ligos – dar apie 16,3 mlrd. dolerių.

Kai yra problema, atsiranda ir sprendimų. O šiems įgyvendinti reikia pinigų. Pasaulinė gripo vakcinų pramonė, skirtingais duomenimis, gali būti verta nuo 3 iki 4 mlrd. JAV dolerių, ir prognozuojama, kad šie skaičiai ateityje tik augs.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų