Grėsmės ir galimybės

Grėsmės ir galimybės

Ne tokie geri, kaip atrodė iš pradžių. Ne tokie blogi, kaip buvo galima tikėtis vėliau. Taip investuotojai apibūdina 2014 m. ir su santūriu optimizmu žvelgia į būsimuosius.

Nors pasaulyje kilo geopolitinių neramumų, 2014-ieji daugelio investuotojų atmintyje turėtų išlikti kaip gana geri metai. Finansų rinkos ne kartą šturmavo naujas aukštumas, o optimistiškai į ateitį žvelgiančių rinkos dalyvių skaičius pasiekė prieš 2008 m. recesiją buvusį lygį. Aišku, inteligentiškiems investuotojams šie faktai turėjo tapti įspėjamuoju signalu – istorija ne sykį pamokė, kad visuotinę euforiją pakeičia nusivylimas ir kainų griūtis.

Vis dėlto rudeniop matyta nedidelė finansų rinkų korekcija nesukėlė sniego gniūžtės efekto. Veikiau įvyko priešingai – daugelis investuotojų tai palaikė sveikumo ženklu ir nesiėmė masiškai atitraukti investicijų. Tad gruodžio viduryje dalis turto klasių sugebėjo išsaugoti sugeneruotą grąžą ir metus baigė su solidžiu prieaugiu.

Pavyzdžiui, besivystančių rinkų akcijos per pastaruosius metus atnešė maždaug 5 proc. grąžą, o į tarptautinį nekilnojamąjį turtą investuojantys indeksų fondai išsiskyrė maždaug 3,5 proc. prieaugiu. Tiesa, geriausiai sekėsi turto klasėms, kurių pavadinime buvo trys raidės – JAV. Šios šalies valiuta šoktelėjo apie 10 proc., įmonių akcijų kainos pasistiebė 18 proc. Nepralenkiamas išliko JAV nekilnojamasis turtas – jo prieaugis sudarė net 28 proc.

Nuotaikas diktavo geopolitika

Finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ fondų valdytojo Donato Frejaus nuomone, 2014-ieji finansų rinkoms buvo ypač geri. „Nors pasaulyje neišvengta šoko ir negerovių per tuos metus, finansų rinkos ganėtinai sėkmingai atsilaikė. Būta labai trumpų korekcijų, tačiau akcijų kainoms pavyko pakilti į naujas rekordines aukštumas. O obligacijų palūkanos, nors atrodė, kad jos nebeturi kur trauktis, dar labiau sumažėjo ir pakėlė investicijų į obligacijas vertę“, – pasakojo D. Frejus.

Darius Daubaras, investicijų banko „J. P. Morgan“ privatus bankininkas, 2014-uosius įvertino kaip permainingus. Anot jo, pirmas metų pusmetis buvo gana pozityvus, abiejose Atlanto vandenyno pusėse – tiek JAV, tiek Europoje – vyravo teigiamos nuotaikos, statistiniai duomenys rodė, kad šių regionų ekonomika atsigauna. Metų pradžioje prognozuota, kad JAV ūkis stiebsis 3,1 proc., o euro zona – 1 proc. Antrą pusmetį lūkesčius teko apkarpyti. „Posūkis duobėtu keliu užfiksuotas trečią ketvirtį, o rugsėjį–lapkritį įvyko korekcija“, – apibendrino D. Daubaras.

Pašnekovo teigimu, tokį investuotojų nuotaikų pokytį lėmė geopolitinės krizės – paaštrėjęs Rusijos ir Ukrainos konfliktas, siaučiantys Islamo valstybę bandantys įkurti teroristai Artimuosiuose Rytuose. Prie to prisidėjo ir su recesija flirtuojanti euro zonos ekonomika, taip pat prastos makroekonominės žinios iš tokių didžiųjų jos narių kaip Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos.

Kaip minėta, viskas, kas susiję su JAV ekonomika ir šios šalies rinka, atsilaikė prieš svyruojančias nuotaikas. Kitapus Atlanto vandenyno išliko pastariesiems keleriems metams būdinga Amerikos ūkio atsigavimo tendencija, kurią D. Daubaras įvardijo kaip fenomenalią. Be to, gruodžio pradžioje pateikti naujausi JAV ekonomikos rodikliai patvirtino, kad šiai šaliai pavyko grįžti į tvaraus augimo kelią. 2014-aisiais pasiekto pagreičio amerikiečiams turėtų pakakti ir 2015 m. Vitaminai JAV, kaip viso pasaulio ekonomikai, turėtų būti ir pastebimai atpigusi nafta.

Dabar matomos rizikos

Kokiomis nuotaikomis gyvens finansų rinkos prasidėjus 2015 m., D. Daubaro nuomone, labiausiai priklausys nuo to, kokia bus geopolitinė padėtis ir kaip euro zonos šalims seksis paskatinti stagnuojantį ūkį. Pavyzdžiui, Rusijos agresija ir po to Vakarų šalių pritaikytos sankcijos paskatino smarkiai susitraukti kapitalą, milžinišką rublio kurso nuosmukį ir, tikėtina, ūkio krizę. Negana to, autokratiškasis šios valstybės lyderis Vladimiras Putinas kol kas nenori keisti užsienio politikos kurso, todėl išlieka naujų sankcijų tikimybė, o santykiai su Europa toliau aižės.

Vis dėlto Senajam žemynui daugiausia ekonominių sunkumų kelia ne atsakomieji Maskvos veiksmai ir draudimas importuoti europietiškas prekes, o itin lėti didžiųjų euro zonos šalių sūkiai ar stagnacija. Nors Europos centrinis bankas (ECB) kūrybiškai siekia įpūsti daugiau gyvybės euro zonos ūkiui, kliautis vien pinigų politikos priemonėmis yra per maža.

Kreditavimas ir pasikeitusios vartotojų nuotaikos Europos regione greičiausiai bus svarbesnė varomoji ūkio jėga negu valstybių atidėliojamos struktūrinės reformos.

„Europoje investuotojai pirmiausia įžvelgia ne geopolitinę, o makroekonominę riziką. Tai didžiausia rinka pasaulyje tiek pagal vartotojų skaičių, tiek pagal ūkio aktyvumą. Jeigu ji neras sprendimų, kaip išsilaisvinti iš stagnacijos ar lėto augimo pinklių, tai gerokai paveiks investicijas. Tokios šalys kaip Italija, Prancūzija ar Vokietija turi ryžtingai imtis permainų. Italijoje ir Prancūzijoje svarbios darbo rinkos reformos, Vokietija galėtų pradėti didinti viešąsias išlaidas investuodama, pavyzdžiui, į infrastruktūros objektų atnaujinimą“, – kalbėjo D. Daubaras.

Investuotojų nuomone, lėtesnis negu 1 proc. metinis ūkio prieaugis euro zonoje yra nepatenkinamas galvojant apie ilgalaikę tvarią plėtrą. Kol Europos makroekonominiai duomenys nerodys atitinkamo signalo, tol priežasčių nuogąstauti bus užtektinai.

Dar vienu nežinomuoju reikėtų vadinti svarbiausių centrinių bankų veiksmus ir tikėtinus jų politikos pokyčius. Nors ECB žingsniai nekelia abejonių, ir rekordiškai žemos bazinės skolinimosi palūkanos išliks bent artimiausius metus, jam giminingos JAV ir Jungtinės Karalystės institucijos ryšis pradėti palūkanų didinimo ciklą. Galbūt ne taip reikšminga, kurioje Atlanto vandenyno pusėje jos ims kilti pirmiausia, svarbiausia – kokiu tempu jos bus didinamos. Kita vertus, daugelis investuotojų įsitikinę, kad tiek Federalinė rezervų sistema, tiek Anglijos bankas bus itin atsargūs ir palūkanas kilstelės lėtai. Todėl nei ekonomika, nei finansų rinkos neturėtų patirti šoko.

Jautri sistema

Be išvardytų išorinių grėsmių, investuotojams nerimą ima kelti ir techninio ar sisteminio pobūdžio rizika. Šiuo atžvilgiu dažniausiai suveikia paprastas dėsnis – kuo kainos rinkoje labiau atsiplėšusios nuo istorinio vidurkio, tuo didesnė tikimybė, kad jos sumažės, o į vieną ar kitą pusę svyruos labiau.

Būtent į šį aspektą dėmesį atkreipė D. Frejus. 2014-ųjų pabaigoje finansų rinkos nebuvo tokios stabilios kaip prieš metus. „Populiariausios rinkos, t. y. skolos vertybinių popierių ir akcijų, pagal daugybę rodiklių ir istorinių vidurkių yra rekordinėse aukštumose. Todėl jų griūtį galintis paskatinti įvykis nebūtinai turi būti itin didelio masto. Galbūt užtektų kurios nors finansų įstaigos kolapso, kad prasidėtų visa įvykių grandinė, kaip tai įvyko 2008-aisiais“, – teigė jis.

Šioje vietoje verta prisiminti prieš kelis mėnesius publikuotą žurnalo IQ rašinį apie tai, kad pastarieji pusšeštų metų pasaulio akcijų rinkoms buvo itin palankūs. Indeksas „MSCI World Index“, kuriame didžiausią svorį turi JAV įmonių akcijos, minėtu laikotarpiu šoktelėjo 170 proc. ir tai prilygo maždaug 20 proc. metinei grąžai. Tokių nepertraukiamo spartaus augimo laikotarpių per pastarąjį šimtmetį pasitaikė vos keli, o po jų dažniausiai prasidėdavo kur kas nuosaikesnės akcijų grąžos dešimtmečiai.

Tai reiškia, kad net tuo atveju, jei 2015-ieji niekuo neišsiskirs, dviženklės grąžos taip paprastai gauti nepavyks. Todėl ir atsakyti į klausimą, kur nukreipti savo investicijas 2015 m., yra sunkiau negu prieš metus ar dvejus.

Keli pasiūlymai

Visi IQ kalbinti investuotojai rekomenduoja laikytis taktinio požiūrio, t. y. investicijas nukreipti ne į bendrą rinką, o ieškoti „perliukų“ – neįvertintų ar didelį augimo potencialą turinčių bendrovių. Jų galima rasti net tokioje kainų atžvilgiu įkaitusioje rinkoje kaip JAV.

Jungtinėje Karalystėje veikiančios „Basi & Basi Financial Pla­nning Limited“ vadovo Michaelo Basi teigimu, apie tai, kad JAV viskas yra pervertinta ar nebėra augimo potencialo, šnekama senokai ir ne visai pagrįstai. „Manau, kad yra pakankamai erdvės JAV toliau stiebtis. Vis dėlto laikantis požiūrio „tiesiog įdėsiu pinigus į JAV rinką“ nepavyks pasiekti tokių gerų rezultatų, kaip tikslingai investicijas paskirstant pagal prociklinį ir anticiklinį jų tipą“, – sakė M. Basi.

Jis taip pat išskyrė tris JAV sritis, kurios per ilgesnį laikotarpį galėtų nudžiuginti didesne už rinkos vidurkį grąža. Tai sveikatos apsaugos sektorius ir jame veikiančios įmonės, kurios galės išnaudoti pranašumus prisidėdamos prie „Obamacare“ reformos. Antroji sritis – biotechnologijos, kurių plėtra dar ankstyvosios stadijos, tačiau jos gali paskatinti panašius pokyčius, kokius praėjusio amžiaus pradžioje lėmė užgimęs naftos verslas. Trečia potencialia investicijų kryptimi M. Basi įvardijo technologijų įmones – nors praėjusi dešimtmetį augo itin sparčiai, jos dar pasiūlys inovacijų.

„Basi & Basi Financial Planning Limited“ vadovas „nenurašo“ ir Europos. Su įvairiais iššūkiais susiduriančiame regione taip pat galima rasti puikių galimybių investuoti, o konkrečiai jis siūlo žiūrėti į Jungtinės Karalystės rinką. Šios šalies raida skiriasi nuo žemyninėje Europoje fiksuojamų tendencijų, todėl ir atskirų britų bendrovių perspektyvos kol kas atrodo kur kas šviesesnės.

Investuotojai nesiūlo nusigręžti ir nuo besivystančių rinkų, kurios per pastaruosius kelerius metus gerais rezultatais nedžiugino. Tačiau apie šviesius 2015-uosius gali galvoti ne visos šalys. Pavyzdžiui, Rusijoje dėl ekonominių sankcijų ir smarkiai atpigusios naftos prognozuojama recesija, todėl investicijų perspektyvos joje tikrai nekokios. Brazilija taip pat nukentėjo nuo pingančių žaliavų, o Kinija lėtina ūkio apsukas, tad atrodo, jog vienženklis 6–7 proc. BVP prieaugis tampa norma.

Anot D. Daubaro, Pietryčių Azijoje yra įdomių besivystančių rinkų, pavyzdžiui, Indonezija. Kaip teigė M. Basi, pagrindinis stimulas joms augti turėtų būti į šias šalis kreditų pavidalu ateisiantys pinigai: „Ko gero, ten daugelis investuotojų nukreips žvilgsnius artimiausiu metu. Kai jie supras, kad skolos lygis besivystančiose šalyse yra priimtinas, čia vėl pradės tekėti pinigai, šie finansiniai ištekliai pasieks verslą ir vartotojus, paskatins ekonomiką ir tose rinkose veikiančių bendrovių akcijos brangs.“ Tiek D. Daubaro, tiek M. Basi nuomone, daugiausia galimybių augti sparčiai besivystančiose šalyse turi su mažmenine prekyba ir vartojimu susijusios įmonės. Bet kreditavimo paskatintas vartojimas gali tapti tuo netikėtu Senojo žemyno atsigavimo veiksniu 2015 m. Bent taip mano privataus banko „Evli“ vyriausiasis investicijų valdytojas Kimas Pessala. Anot jo, kreditavimas ir pasikeitusios vartotojų nuotaikos Europos regione greičiausiai bus svarbesnė varomoji ūkio jėga negu valstybių atidėliojamos struktūrinės reformos.

Pagaliau dar vienas svarbus kintamasis, kuriam irgi reikėtų skirti dėmesio, yra JAV doleris. Paskutinį 2014-ųjų pusmetį jis daugelio kitų pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu sustiprėjo apie 10 proc. Jeigu iki šiol neturėjote jokių investicijų JAV doleriais, pasinaudoti didžiąja jo pakilimo banga gali būti jau vėlu. Vis dėlto D. Daubaras įsitikinęs, kad turėti reikšmingesnių investicijų šia valiuta būtų pravartu ir 2015 m.

Per brangios obligacijos

Yra tam tikrų priemonių, nuo kurių 2015 m. investuotojai rekomenduotų susilaikyti. Pirmiausia, tai skolos vertybiniai popieriai. Valstybių obligacijų kainos yra rekordiškai aukštos ir, atitinkamai, už ilgesnio laikotarpio saugiomis laikomas finansų priemones mokamos palūkanos nesiekia nė 1 proc. Todėl jos dar labiau pabrangti neturi galimybių, o, centriniams bankams pradėjus didinti bazines palūkanas, obligacijų palūkanos taip pat turės kilti, pati kaina smigs žemyn.

Ekspertai rekomenduoja artimiausiais metais būti išrankesniems ir investiciją atsirinkti ne pagal rinką ar turto klasę, bet pagal jos pačios ypatybes. Pastaruosius kelerius metus ir pasyvus požiūris į investavimą užtikrino gerus rezultatus, o dabar, norint rasti geriausių galimybių, teks elgtis aktyviau ar dažniau kliautis profesionaliais investicijų valdytojais.
Paskutinis patarimas – nenukreipti viso turto į finansines priemones ir turėti tam tikrą jo dalį grynaisiais pinigais. Pirmiausia tam, kad, įvykus ryškesnei korekcijai rinkose, savo portfelį būtų galima papildyti atpigusiomis priemonėmis. Antra, dėl galimybių, kurios dabar nematomos, bet kurias palankiai susiklosčius tam tikroms aplinkybėms būtų galima išnaudoti.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų