Scanpix nuotr.

Graikai ir makedonai pasirengę ieškoti kompromiso dėl ginčytino pavadinimo

Graikai ir makedonai pasirengę ieškoti kompromiso dėl ginčytino pavadinimo

Graikijos ir Makedonijos užsienio reikalų ministrai penktadienį susitiks Jungtinių Tautų tarpininkaujamų derybose, kuriose bus bandoma susitarimu įtvirtinti pažangą, pasiektą sprendžiant ilgametį kaimynių ginčą dėl buvusios Jugoslavijos respublikos pavadinimo.

Senas ginčas, pastarosiomis savaitėmis išprovokavęs emocingų protestų bangą abiejose šalyse, rusena nuo 1991 metų, kai Makedonija tapo nepriklausoma valstybe.

Graikija ginčija kaimynės teisę naudoti savo pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į Graikijos istorinį šiaurinį regioną, irgi vadinamą Makedonija.

Atėnai šią mažytę valstybę, neturinčią priėjimo prie jūros, pripažįsta jos laikinu pavadinimu – kaip Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją (angl. The Former Yugoslav Republic of Macedonia, FYROM). Būtent šiuo pavadinimu Makedonija 1993 metais buvo priimta ir į Jungtines Tautas.

Šis ginčas tapo rimta kliūtimi Makedonijos kelyje į Europos Sąjungą ir NATO. Pernai JT tarpininkui Matthew Nimetzui pavyko įtikinti kaimynes atnaujinti derybų procesą ir ieškoti kompromiso. Siūlomi keli galimi pavadinimai, iš kurių dažniausiai minimas – Aukštutinė Makedonija (Gorna Makedonija).

„Garbingas kompromisas“

Esama ženklų, kad sprendžiant ginčą pasiekta pažangos. Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Kocijas ir jo kolega iš Makedonijos Nikola Dimitrovas praėjusią savaitę pareiškė, kad ieškoma „garbingo kompromiso“.

Makedonija vasarį žengė svarbų žingsnį, sutikusi pakeisti sostinės Aleksandro Didžiojo oro uosto pavadinimą – dabar jis vadinasi Skopjės tarptautiniu oro uostu.

Makedoniją ir Graikiją jungianti autostrada neseniai taip pat buvo pervardyta Draugystės greitkeliu. M. Nimetzas sausį sakė, kad jis yra nusiteikęs labai optimistiškai, nes procesas juda teisinga kryptimi. Atėnai ir Skopjė „jaučia bendrą ryžtą… išspręsti šią problemą“, naujienų agentūrai AFP sakė Makedonijos politologas, buvęs šalies ambasadorius prie NATO Nano Ružinas.

Nacionalistai

Visgi abiejų šalių vyriausybės susiduria su didžiuliu spaudimu iš nacionalistų, prieštaraujančių bet kokioms nuolaidoms šiuo klausimu.

N. Kocijas yra sulaukęs grasinimų, o sekmadienį paskelbti viešosios nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad septyni iš dešimties graikų nepritartų jokiam kaimynės pavadinimui, kuriame būtų žodis Makedonija arba jo vedinys.

Didžiausia Makedonijos opozicinė dešiniojo sparno partija – Makedonijos vidaus revoliucinė organizacija-Demokratinė partija už Makedonijos nacionalinę vienybę (VMRO-DPMNE) – gali pasinaudoti šiuo klausimu siekdama susilpninti vyriausybę, parlamente turinčią trapią daugumą. Visgi dabartinė VMRO-DPMNE vadovybė yra labiau nuosaikių pažiūrų.

Tačiau, kaip neretai sakoma, ir šiuo atveju velnias slypi detalėse. Atėnai nori, kad pakeistas pavadinimas būtų įtvirtintas konstitucijos pataisa ir turėtų erga omnes poveikį, t.y. būtų naudojamas tiek šalies viduje, tiek už jos ribų.

Tačiau net su etninių albanų mažumai atstovaujančių partijų palaikymu Makedonijos vyriausybei vadovaujantys socialdemokratai neturės pakankamai balsų parlamente priimti konstitucijos pataisą. Prieš penktadienio susitikimą N. Kocijas sakė, kad jo pageidaujama konstitucijos pataisa turėtų būti įtvirtinta „tarptautiniu susitarimu, kurį mes sudarytume Jungtinėse Tautose, ir mūsų pasirašytu dvišaliu susitarimu“.

N. Ružinas tai traktuoja kaip Graikijos poziciją neužverti durų kelių etapų procesui, galbūt atidedant konstitucijos pataisos priėmimą vėlesniam laikui.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų