Gyvenimiškų reiškinių susiejimas su mokslo teorija vaikams atveria gamtos ir technologijų pasaulį, leidžia geriau suprasti, kaip vyksta įvairūs procesai.

Gamtos pamokos mokykloje

Gamtos pamokos mokykloje

Gamtos mokslų pamokose mūsų šalyje vis daugiau laiko skiriama praktikai. Užuot perrašinėję vadovėliuose įtvirtintas teoremas, vaikai jas tikrina patys: keliauja į žygius, ima mėginius, atlieka biocheminius tyrimus.

Daugiau realios veiklos

Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius neabejoja, kad gamtos mokslų mokymas šiandien yra kaip niekada svarbus, nes šių sričių specialistų trūksta jau dabar, o ateityje tokia tendencija tik stiprės. Tad svarbu sudominti mokinius šiais iš pirmo žvilgsnio nepaprastais mokslais, kad jie ir baigę mokyklą norėtų juos studijuoti, rinktis su jais susijusią profesiją.

„Gamtos reiškinių tyrinėjimas turi būti praktinis, kai suformuluojama problema, atliekami stebėjimai, o mokymasis – ne tik klausymas, bet reali veikla. Gyvenimiškų reiškinių susiejimas su mokslo teorija vaikams atveria gamtos ir technologijų pasaulį, leidžia geriau suprasti, kaip vyksta įvairūs procesai“, – sakė viceministras. Jis pabrėžė, kad ugdymo procese labai svarbu formuoti gilesnį supratimą apie patį dalyką, atskleisti integracinius ryšius, parodyti visumą. Anot jo, mokant gamtos mokslų svarbu „pajungti“ ir neformalųjį švietimą.

Tam tikri žingsniai mokyklose žengiami jau dabar. Šiais metais jose pradedama diegti IT programa, pagal kurią IT pradmenų vaikai mokomi jau nuo 1 klasės, taip pat išbandomas ir 5–8 klasėms skirtas integruotas gamtos mokslų kursas.

Daugiau galimybių mokytis praktiškai turėtų suteikti Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva didžiuosiuose miestuose ir regionuose steigiami STEAM (angl. science, technology, engineering, art, mathematics) centrai, kuriuose moksleiviai galės geriau praktiškai pažinti gamtos, technologijos, inžinerijos, matematikos ir menų mokslus, o šių dalykų mokytojai gaus realių patarimų ar net praktinės pagalbos, kad jų pamokos taptų dar įdomesnės.

Šalies ugdymo įstaigos gali išnaudoti ir aukštųjų mokyklų siūlomas galimybes: Vilniaus Gedimino technikos universiteto STEAM klases, Vilniaus universiteto (VU) įsteigto Vaikų universiteto, taip pat Kauno technologijos universiteto paskaitas, Šiaulių jaunųjų fizikų mokyklą „Fotonas“.

Klasė tampa tyrimų laboratorija

Gerų pavyzdžių, kaip gamtos mokslus mokyti praktiškai, netrūksta. Prieš šešerius metus šalies mokyklose pradėtas VU ir aukštųjų technologijų įmonės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ projektas „Mobilioji bioklasė“, pasiūlęs mokiniams realiai išmėginti gyvybės mokslus. Taip moksleiviai gali išbandyti tikrus mokslinius prietaisus, tokius kaip spektrofotometrai, automatinės pipetės, ir atlikti modernius gyvybės mokslų eksperimentus, kurie, pavyzdžiui, atskleidžia, kas yra DNR ir kaip ji funkcionuoja.

„Mobilioji bioklasė“ gimė pagal Amerikoje ir Vakarų Europoje vykdomų analogiškų ir labai populiarių mokslo sklaidos projektų pavyzdį. Akivaizdu, kad, norint sudominti jaunimą mokslu, paraginti rinktis mokslininko karjerą, būtina parodyti mokslą „iš arti“, tačiau net ir labiausiai pažengusių šalių mokyklos neturi galimybių įsigyti tyrimams reikalingą įrangą“, – pasakojo įmonės komunikacijos vadovas Egidijus Jaseliūnas.

2011 m. bendrovė su VU nusprendė įgyvendinti išskirtinį projektą – „Thermo Fisher Scientific“ universitetui padovanojo modernią, daugiau kaip 40 tūkst. eurų vertės mokslinę įrangą. Taip pat buvo parengta edukacinė programa, kurią sudaro gyvybės mokslų eksperimentai, trumpos mokslo populiarinimo paskaitos, mokymai ir diskusijos.

Gamtos pamokos mokykloje

„Mobilioji bioklasė“, anot E. Jaseliūno, unikali tuo, kad į mokyklą atvykusi komanda klasę paverčia tikra tyrimų laboratorija. Pagrindinėje programoje atliekami svarbiausi gyvybės mokslų eksperimentai, pavyzdžiui, polimerazės grandininė reakcija, kuri leidžia mėgintuvėlyje padauginti mažą DNR kiekį iki tolesniems tyrimams reikiamo kiekio. Moksleiviams parodoma, kur tyrimai gali būti naudojami ir kaip jie padeda pasaulį daryti sveikesnį, švaresnį ir saugesnį. Pavyzdžiui, jie imasi tokių pat eksperimentų, kokie atliekami ir tiriant žmogui įkandusias erkes. Tam naudojami „Thermo Fisher Scientific“ Vilniuje pagaminti gyvybės mokslų reagentai.

Jaunieji VU ir „Thermo Fisher Scientific Baltics“ tyrėjai su mobilia laboratorija į šalies mokyklas vyksta reguliariai ir su svarbiausiais gyvybės mokslų eksperimentais supažindina 9-ų bei vyresnių klasių moksleivius. Tačiau, kaip sakė E. Jaseliūnas, projekte yra ir specialių programų, skirtų, pavyzdžiui, Nacionalinei biologijos olimpiadai, Nacionalinės moksleivių akademijos vasaros sesijai ir kt.

Per šešerius metus „Mobilioji bioklasė“ aplankė daugiau kaip 200 šalies mokyklų 90-yje skirtingų miestų ir miestelių. Iš viso programoje jau dalyvavo apie 5 tūkst. moksleivių.

VU Botanikos ir genetikos katedros profesorius Juozas Lazutka teigia, kad „Mobiliojoje bioklasėje“ atliekami eksperimentai niekuo nesiskiria nuo to, ką mokslininkai kasdien daro savo laboratorijose, todėl moksleiviams tai yra gera proga susipažinti su profesija, apgalvoti, ar jiems tokio pobūdžio darbas tinka ir patinka.

„Tikrai galime patvirtinti, kad tokia veikla duoda naudos, nes tarp įstojančių į VU gyvybės mokslų ir biomedicinos studijų programas kasmet vis daugiau moksleivių, dalyvavusių „Mobiliosios bioklasės“ užsiėmimuose“, – tikino profesorius.

Pamokos, iš kurių bėgti nesinori

Vis daugiau įdomių eksperimentų į savo pamokas įtraukia ir šalies pedagogai. Viena tokių – Alytaus Jotvingių gimnazijos biologijos mokytoja Lina Rutkauskaitė.

Mokykloje ji su ekonomikos, IT, lietuvių kalbos, geografijos mokytojais įgyvendina laisvai pasirenkamo dalyko programą. Jos esmė – lauko tyrinėjimai, kuriais vaikai užsiima kartą ar du per mėnesį. Jie duota gamtos mokslų tema turi parengti tiriamąjį darbą.

Mobilioji bioklasė

Linos Motiekienės nuotr.

Šiemet mokiniai atliks užduotis Alytaus miesto sode. Jie turės prisiminti geografijos pamokose išmoktą orientavimąsi pagal pasaulio šalis, įvertinti gruntą, pasinaudodami biologijos žiniomis atpažinti augalų rūšis ir amžių, o sukauptą informaciją susisteminti į diagramas per IT pamokas, padedami lietuvių kalbos mokytojos – aprašyti. Vienas svarbiausių dalykų šioje programoje – įvairių mokslų integracija, kuri leidžia suprasti, kaip skirtingi mokslai yra susiję tarpusavyje.

Dar labiau už pamokas gamtoje šie mokiniai laukia trijų dienų stovyklos Metelių regioniniame parke, kur, tikrąja to žodžio prasme, atranda natūralią gamtą. „Mes plovėm indus ežero vandenyje, jame maudėmės, nes gamtoje nėra dušo. Ir visi išgyvenom. Vienais metais net tikrą audrą esame patyrę. Kitais metais tie patys mokiniai jau ir drabužių šiltesnių pasiima, ir palapinės dugno nebepamiršta, nes praėjusį kartą teko išmiegoti baloje“, – juokėsi pasakodama mokytoja.

Mobilioji bioklasė

Rūtos Čiupienės nuotr.

Ne mažiau įdomios gamtos mokslų pamokos vyksta Šiaulių Didždvario gimnazijoje. Šios mokyklos chemijos mokytoja Virginija Savickaitė sakė atradusi, kaip sudėtingus mokslus pateikti paprasčiau: „Vadovaujuosi principu: chemija – gamtos mokslas, o visus gamtos mokslus reikia mokytis per praktiką. Vaikams taip įdomu. Jie mato, kad sumaišytos tam tikros medžiagos pakeičia spalvą. Mato, kad įpylus papildomos medžiagos ima burbuliuoti, o dar kitos – sproginėti“, – sakė ji.

Prieš kelerius metus pedagogė įkūrė „Molio laboratoriją“, kur kartą per mėnesį gamtos mokslų moko 5–12 metų vaikus. Prieš dvejus metus šis sumanymas išaugo į dar didesnį projektą – vaikų dienos stovyklą „Eureka“.

Kiekvieną dieną stovykloje vaikai dėmesį telkia į skirtingas temas – ne tik į chemiją, bet ir fiziką, biologiją ir kitas. „Labiausiai vaikams patinka, kai eksperimento atomazga pasimato ypač greitai.

Pavyzdžiui, kai supilame dvi medžiagas į vieną, ir viskas nusidažo avietine spalva. Tokį bandymą vadiname „aviečių sulčių gamyba“. Kartu su vaikais juokaujame, kad chemikai viską moka pasigaminti“, – pasakoja mokytoja.

Nenuostabu, kad tokių pamokų vaikai nesimuliuoja. Atvirkščiai – stovyklą „Eureka“ per vasarą tenka organizuoti dukart, nes kitaip visi norintys nesutelpa.

Mokymasis per eksperimentus

Kad pamokos būtų dar įdomesnės, šiemet daugiau kaip 700 šalies mokyklų pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonės 1–8 klasių mokiniams: gamtos tyrinėjimo rinkiniai, meteorologinės stotelės, diodiniai lazeriai, elektronikos mokomieji rinkiniai, mikroskopai, optikos rinkiniai.

Naujoms eksperimentams atlikti reikalingoms priemonėms įsigyti skirta beveik 7 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

 

Švietimo ir mokslo ministerija

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų