Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimas (BNS nuotr.)

EŽTT: Lietuvoje pažeidžiamos iki gyvos galvos nuteistų asmenų teisės

EŽTT: Lietuvoje pažeidžiamos iki gyvos galvos nuteistų asmenų teisės

Lietuvoje kalintiems nuteistiesiems iki gyvos galvos turėtų būti užtikrinama bent teorinė galimybė kada nors išeiti į laisvę. Tokį verdiktą antradienį paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Vyriausybės ir Seimo atstovai sako, kad šis sprendimas turėtų paskatinti įteisinti automatinį bausmės peržiūrėjimą teisme, praėjus 20-25 kalėjimo metams.

Teismas: atimama paskutinė viltis

Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad nors pavojų keliantys asmenys gali būti nuolat kalinami, tačiau netgi įvykdžiusieji šiurpiausių nusikaltimų „išsaugo esminį žmoniškumą ir turi savyje galimybių pasikeisti“.

„Kad ir kokios ilgos ir pelnytos būtų jų kalinimo bausmės, jie tebeturi teisę tikėtis, kad kada nors galėtų išpirkti kaltę už savo įvykdytus nusižengimus. Tokia viltis neturėtų būti iš jų visiškai atimama. Atimti iš jų šį vilties pojūtį reikštų atimti fundamentalų jų žmoniškumo aspektą, ir šitaip pasielgti būtų žeminama“, – rašoma Strasbūro teismo sprendime.

Teismas nustatė, kad prezidento malonės sistema Lietuvoje faktiškai nesuteikia iki gyvos galvos įkalintam asmeniui galimybės žinoti, ką jis arba ji turėtų padaryti, kad būtų paleistas, ir kokiomis sąlygomis. Be to, Lietuvoje nėra teisminio persvarstymo sistemos, kuri visiškai arba dalinai atleistų nuo įkalinimo iki gyvos galvos bausmės.

Strasbūro teismas paskelbė, kad Lietuva pažeidė šešių nuteistųjų teises, garantuojamas Europos žmogaus teisių konvencijoje.

Šiuo metu Lietuvoje yra 120 iki gyvos galvos nuteistų kalinių, dauguma iš jų kali Lukiškėse, BNS sakė Kalėjimų departamento atstovas spaudai.

Bausmės gali būti peržiūrimos automatiškai

Lietuvos Vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Karolina Bubnytė sakė, kad po šio sprendimo reikėtų galvoti apie veiksmingesnes bausmės švelninimo galimybes nuteistiesiems iki gyvos galvos.

„Kodėl gi nepasižiūrėjus į daugumą Europos Tarybos valstybių, kurios turi automatinį teisminį peržiūrėjimą po tam tikro termino. Tarkime, praeina 25 metai ir koks nors teismas peržiūrėtų tą nuosprendį. Teismas nebūtinai turėtų švelninti bausmę, bet nuteistasis žinotų terminą, kada bus peržiūra“, – BNS sakė K.Bubnytė

Jos teigimu, Vyriausybė taip pat turėtų skirti daugiau dėmesio socialinės reabilitacijos sistemai, peržiūrėti bausmės atlikimo režimą. Jos teigimu, veiksmų planą dėl sprendimo įgyvendinimo Vyriausybė turi pateikti per devynis mėnesius.

Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas svarsto, kad nuosprendžiai, kuriuose skirtas įkalinimas iki gyvos galvos, galėtų būti peržiūrimi po 20 metų.

Parlamentinis komitetas jau daugiau nei prieš mėnesį yra pavedęs Teisingumo ministerijai parengti atitinkamas įstatymų pataisas. Anot J.Sabatausko, jis jau tuomet buvo įsitikinęs, kad Lietuva praloš bylą Strasbūro teisme.

Politiko nuomone, įstatymų pakeitimą Lietuvoje gali būti nelengva priimti, nes po kiekvieno rezonansinio nusikaltimo pasigirsta atvirkštinių siūlymų – grąžinti mirties bausmę.

Politiko nuomone, įstatymų pakeitimą Lietuvoje gali būti nelengva priimti, nes po kiekvieno rezonansinio nusikaltimo pasigirsta atvirkštinių siūlymų – grąžinti mirties bausmę, todėl yra rizikos, kad Strasbūro teismo sprendimas liks neįgyvendintas.

„Tokia rizika yra, žinoma, bet politikai neturi tokios prabangos vadovautis emocijomis. Jie turi veikti racionaliai ir išmintingai“, – BNS sakė J.Sabatauskas.

Lietuvoje mirties bausmės vykdymas sustabdytas 1996-aisiais, o 1998-aisiais bausmė visiškai panaikinta. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad mirties bausmė prieštarauja Konstitucijai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų