(Juliaus Kalinsko / BNS nuotr.)

Europos Komisija gesina Lietuvos užmojus

Europos Komisija gesina Lietuvos užmojus

Europos Komisija (EK) suabejojo energetikos holdingo „Lietuvos energija“ planais Vilniuje ir Kaune pastatyti dvi naujas atliekas deginančias kogeneracines jėgaines. Komisijos teigimu, dvi naujos jėgainės gali neskatinti rūšiuoti atliekų.

„Lietuvos energijos“ atstovai tvirtina, kad EK nuogastavimai yra nepagrįsti, nes ataskaitoje nėra vertinamos pramoninės atliekos.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigė, kad Vyriausybė artimiausiu metu turėjo svarstyti išvadą dėl Kauno kogeneracinės elektrinės projekto, tačiau Europos Komisijos ataskaita gali pavėlinti sprendimą.
„Aš dabar negaliu komentuoti, nes nemačiau tos ataskaitos. (…) Turi būti artimiausiu metu Vyriausybės sprendimas, bet vis naujos aplinkybės atsiranda. EK ataskaita yra dar viena nauja aplinkybė ir reikės žiūrėti“, – BNS sakė K.Navickas.

EK: Lietuvos atliekų deginimo pajėgumai gali būti pertekliniai

EK paskelbtoje Europos Sąjungos aplinkos nuostatų įgyvendinimo ataskaitoje nurodoma, kad Lietuva turėtų „vengti perteklinės galutinių atliekų tvarkymo infrastruktūros“, leisiančios sudeginti iki 30 proc. komunalinių atliekų.

„Pastačius dvi papildomas kogeneracines jėgaines, tikriausiai atsirastų komunalinių atliekų deginimo perteklinių pajėgumų. Lietuva planuoja deginti 30 proc. savo komunalinių atliekų“,– teigiama ataskaitoje.

EK nuomone, optimalus deginamų komunalinių atliekų kiekis turėtų siektų 20-25 proc., o šį rodiklį viršijantys pajėgumai trukdytų Lietuvai iki 2020 m. pasiekti 50 proc. atliekų perdirbimo rodiklį.

Pastačius jėgaines Vilniuje ir Kaune, kurių bendras pajėgumas siektų apie 360 tūkst. tonų atliekų per metus, Lietuvoje iš viso būtų sudeginama apie 560 tūkst. tonų atliekų.

N. Rasburskis: EK nevertina pramoninių atliekų

„Lietuvos energijos“ kogeneracinių elektrinių projektų vadovas Nerijus Rasburskis BNS teigia, kad EK ataskaitoje nėra vertinamos pramoninės atliekos, todėl ir skaičiuojama, kad trijų elektrinių deginimo pajėgumai būtų per dideli.

„Europos Komisija vertina tik komunalinių atliekų sektorių, darant prielaidą, kad visos trys jėgainės degins tik komunalines atliekas ir nieko kito“,– BNS sakė N. Rasburskis. Anot jo, jeigu būtų skaičiuojamos tik komunalinės atliekos, o 2030 m. pavyktų perdirbti 65 proc. jų, tuomet jėgainėms pritrūktų apie 100 tūkst. tonų atliekų per metus.

Tačiau, pasak N. Rasburskio, jau šiuo metu vien „Fortum“ jėgainė Klaipėdoje sudegina 40 tūkst. tonų pramoninių atliekų, šalyje sukaupta daugiau kaip 110 tūkst. tonų vandenvalos dumblo. Taigi, jo vertinimu, net pastačius Vilniaus ir Kauno jėgaines, šalyje liktų 100-200 tūkst. tonų nesudegintų atliekų.

„Įvertinant tai, kad tiek Klaipėdos, tiek ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse gali būti deginamos ne tik komunalinės, bet ir pramoninės atliekos bei nuotekų valymo įrenginiuose susidarantis dumblas, išnaudojant visų trijų jėgainių deginimo pajėgumus bei pasiekus ambicingus žiedinės ekonomikos tikslus, 2030 m. siekiant į sąvartynus palaidoti ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų, tiek Aplinkos ministerijos, tiek ir „Lietuvos energijos“ vertinimu pastatyti pajėgumai nebūtų pakankami sudeginti apie 100-200 tūkst. degių atliekų“,– BNS teigė N. Rasburskis.

Jo nuomone, ši ataskaita neturės įtakos Kauno kogeneracinės jėgainės projektui, dėl kurio pastaruoju metu diskutavo Seimo energetikos komisija.

„Mes susitikimuose su Europos Komisija diskutuodavome ir jie pabrėždavo, kad juos domina tik komunalinių atliekų sektorius. Kauno projektą pozicionuojant kaip komunalinių ir pramoninių atliekų, ką mums leidžia daryti poveikio aplinkai vertinimas, deginimo pajėgumai yra pakankami“,– teigė N. Rasburskis.

2017 m. pabaigoje turėtų paaiškėti, ar Kauno kogeneracinės jėgainės projektui būtų gauta ES paramos.

Anot jo, 2017 m. pabaigoje turėtų paaiškėti, ar Kauno kogeneracinės jėgainės projektui būtų gauta ES paramos, mat tuomet bus aiškūs galutiniai žiedinės ekonomikos direktyvos reikalavimai atliekų perdirbimui ir deginimui. Tačiau gavusi ES paramą, Kauno jėgainė negalėtų deginti pramoninių atliekų, tą galėtų daryti tik „Fortum“ atliekų jėgainė Klaipėdoje.

„ES žiedinės ekonomikos direktyva galėtų būti priimta 2017 m. pabaigoje, jeigu būtų pakeisti tikslai žiedinės ekonomikos, tuomet ir Kauno projektui būtų galima aplikuoti ES paramą gauti. (…) Jeigu būtų pakeistas 2030 m. tikslas, kad būtų ne 30 proc. galima deginti, o 40 proc., tuomet ir Kauno projektas pagal EK skaičiavimus būtų reikalingas. Tuomet būtų galima aplikuoti paramos, bet tuomet Lietuvoje pramonines atliekas būtų galima deginti tik Klaipėdoje, nes gavęs paramą negali deginti nei pramoninių atliekų, nei dumblo“,– aiškino N. Rasburskis.

M. Nagevičius: Kauno jėgainės perspektyvos abejotinos

Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių konfederacijos prezidentas, energetikos ekspertas Martynas Nagevičius abejoja Kauno jėgainės perspektyvomis. Pasak jo, nėra aišku, ar Lietuvoje 2030 m. tikrai susidarys pakankamai pramoninių atliekų, kad visos jėgainės turėtų darbo, taip pat neaišku, ar Kauno jėgainė būtų konkurencinga.

„Kadangi jie negauna paramos ir tuos 147 mln. eurų investuoja savų lėšų, gaunasi, kad norint padengti investicinius kaštus, reikia šilumos, elektros ir vartų mokesčio pajamų. Iš šilumos Kaune daug neuždirbsi, nes konkurencija didelė, norint nukonkuruoti biokuro katilines reikia šilumą gaminti mažiau nei už 1,6 cento. Elektros pajamos taip pat nedidelės, nes jos kaina Lietuvoje yra žema ir mažai prošvaisčių, kad keisis. Vadinasi, lieka vartų mokestis. Idealiu atveju, jei pakanka atliekų, jis siektų 50-60 eurų už toną, o „Fortum“ Klaipėdoje mokestis yra apie 23 eurus“,– BNS sakė M. Nagevičius.
„Jeigu trečdalio atliekų trūksta ir bus apie 130 tūkst. tonų pramoninių atliekų, tai mokestis turės kilti gal net iki 90 eurų“,– pridūrė jis.

Anot jo, jeigu vartų mokestis už atliekas bus brangus, šalies pramonė sieks mažinti atliekų kiekį.
„Klausimas, ar pramonininkai nepasidarys kūrybiškesni ir mažins atliekų kiekį, kas ir dabar vyksta. Pavyzdžiui, pirmiausia išpjauna medieną, o tik po to ją lakuoja, kad atliekos būtų naudojamos kaip biokuras“,– aiškino M.Nagevičius.

Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu „Lietuvos energija“ projekto konkurencingumą aiškina tuo, kad kitos įmonės neturės teisės deginti atliekų, tačiau ateityje situacija gali pasikeisti.

„Lietuvos energija“ viską stato ant to, kad teisinė bazė išliks tokia pati ir saugos juos nuo konkurencijos. Bet mes kalbame apie 20 metų laikotarpį, gal ateis į valdžią liberalai ir pasakys, kad turi būti konkurencija ir jeigu savo pinigais norite statyti, prašom“,– teigė M. Nagevičius.

Seimo Energetikos komisija praėjusią savaitę suabejojo Kauno jėgainės perspektyvomis, mat ji didins konkurenciją Kaune ir gali išstumti nepriklausomus šilumos gamintojus, deginančius biokurą. M. Nagevičius konkurencijos nesureikšmina, tačiau pabrėžia, kad ištekliai naudojami neefektyviai.

„Geriausia šilumą gaminti ten, kur ji duoda didžiausią naudą ir pakeičia dujas, tai Vilniaus projektas šiuo atžvilgiu yra perspektyvus. Konkurencija savaime nėra blogas dalykas ir tai, kad kokie nepriklausomi gamintojai bankrutuos irgi savaime nėra blogis, tačiau problema, kad ištekliai neracionaliai panaudojami“,– teigė jis.

Seimo Energetikos komisija suabejojo Kauno projektu

Seimo Energetikos komisija praėjusią savaitę suabejojo Kauno kogeneracinės jėgainės projektu. Ji konstatavo, kad pastačius Kauno kogeneracinę jėgainę pajėgumai šilumos rinkoje Kauno mieste bus pertekliniai, todėl galimas neracionalus finansinių resursų investavimas. Todėl pasiūlė Vyriausybei spręsti dėl galimybės statyti vieną jėgainę – Vilniuje.

Komisija taip pat pasiūlė Vyriausybei atlikti papildomus skaičiavimus ir prognozes dėl degintinų atliekų kiekio iki 2030 m. Taip pat išreiškė susirūpinimą, kad atliekant Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų vertinimą nebuvo taikytas kaštų ir naudos analizės metodas, todėl Vyriausybei ji pasiūlė inicijuoti kogeneracinių jėgainių projektų papildomą ekspertinį vertinimą.

„Lietuvos energija“, ketinanti Vilniuje ir Kaune statyti kogeneracines jėgaines, nesutaria su rinka dėl to, ar 2030 m. jėgainėms pakaks atliekų.

„Lietuvos energija“, ketinanti Vilniuje ir Kaune statyti kogeneracines jėgaines, nesutaria su rinka dėl to, ar 2030 m. jėgainėms pakaks atliekų. Skaičiuojama, kad 2030 m. susidarys kiek daugiau nei 400 tūkst. tonų. Tokiu atveju apie 150 tūkst. tonų metinis pajėgumas trijose – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – kogeneracinėse jėgainėse liktų nepanaudotas.

Tačiau „Lietuvos energija“ skaičiuoja, kad net ir sėkmingai perdirbant pramonines atliekas, 2030 m. jų susidarys apie 200 tūkst. tonų, taigi, jėgainės bus apkrautos. Tokiems skaičiavimams pritaria ir Aplinkos ministerija, tačiau ji pabrėžia, kad pramonines atliekas sunku prognozuoti.

Šiuo metu vyksta apie 147 mln. eurų vertės Kauno jėgainės statybos rangovo ir įrangos pirkimo konkursai. 30 proc. projekto vertės bus finansuojama akcininkų įnašais, 70 proc. – banko paskola. Jėgainę ketinama pastatyti 2019-2020 m. Skaičiuojama, kad dėl jėgainės statybų Kauno vartotojai per metus sutaupytų 3 mln. eurų už šilumą bei 12 mln. eurų už atliekų tvarkymą.

Tuo metu Vilniaus jėgainės projektas stringa, nes Vilniaus savivaldybė „Lietuvos energijai“ neišduoda būtinų leidimų, kol bendrovė iš savivaldybės neišpirko nebeveikiančios Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės.

88 MW elektros ir 227 MW šilumos galios Vilniaus kogeneracinę jėgainę planuojama pastatyti 2018-2019 m, projektą finansuoja Europos investicijų bankas (EIB), suteikęs vadinamojo Junkerio plano garantuotą 190 mln. eurų paskolą. Dar apie 10 proc. lėšų jėgainei skirs pati „Lietuvos energija “. Projektui 150 mln. eurų paramą rugsėjį suteikė Europos Komisija (EK).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų