A.Pranckevičius: „ES šalys pradėjo diskutuoti apie Bendrijos ateitį, nes dabartinė padėtis ilgiau tęstis nebegali.“

ES ir JK skyrybos: kaip patirti mažiausiai nuostolių?

ES ir JK skyrybos: kaip patirti mažiausiai nuostolių?

Lietuva žada prasidėjus deryboms dėl „Brexit“ mūru stoti už Jungtinėje Karalystėje gyvenančius lietuvius. Taip pat – surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės.

Šią savaitę Jungtinė Karalystė (JK) pradės oficialias išstojimo iš ES procedūras, nors vos prieš kelias dienas Bendrija paminėjo vieningosios Europos 60-metį. Šia proga IQ žurnalo ir savaitraščio JK „Tiesa“ redakcijos Lietuvos Respublikos ambasadoje Londone pakvietė vietos lietuvius į forumą „60 metų vieningai Europai: kaip įgauti antrąjį kvėpavimą“.

Forumo pranešėjus ir dalyvius pasveikinusi Lietuvos Respublikos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje Asta Skaisgirytė priminė, kad Europa po dviejų pasaulinių karų pradėjo vienytis kaip bendrų vertybių bei stabilumo užtikrinimo regionas, bet tas vertybes reikia ir toliau ginti: „Sukaktį pasitinkame su dvejopa nuotaika. Lietuvai tai džiugi proga, nes dar 1990-aisiais pasakėme, kad norime grįžti į Europos tautų šeimą. Ir dabar esame ištikimiausi europiečiai – ES remia 76 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau šias nuotaikas aptemdė referendumo JK rezultatai.“

Anot diplomatės, Lietuvos požiūriu, JK pasitraukimas yra didelis pralaimėjimas, ir dabar bene svarbiausias klausimas – kaip per šias skyrybas patirti mažiausiai nuostolių. Kovo 29 d., trečiadienį, premjerė Theresa May išsiųs ES laišką, kuriuo informuos, kad aktyvuojamas 50-asis Lisabonos sutarties straipsnis, ir artimiausiu metu prasidės derybos dėl išstojimo sąlygų.

A.Skaisgirytė: „Akivaizdu, kad JK išstojus iš ES Lietuva praras svarbų sąjungininką sprendžiant geopolitinius klausimus, ir šį praradimą bus sunku kompensuoti.“

„Ar jos pasibaigs po dvejų metų, kaip tikisi Europos Komisija, neaišku. Tačiau akivaizdu, kad JK išstojus iš ES Lietuva praras svarbų sąjungininką sprendžiant geopolitinius klausimus, ir šį praradimą bus sunku kompensuoti“, – sakė A. Skaisgirytė.

Mokomasi iš praeities klaidų

Kad būsimos derybos bus sunkios ir įtemptos, neabejojo IQ forumo pranešėjas, Europos Komisijos atstovybės Vilniuje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Kai dar prieš trejus metus buvo pradėtos planuoti Romos sutarties 60-mečio iškilmės, niekas iš ES lyderių negalėjo nė numanyti, kad bus suabejota fundamentaliais pagrindais, dėl kurių prieš šešis dešimtmečius ir susitarė tuomečiai Europos šalių lyderiai.

„Niekas nesitikėjo, kad po 43 metų teks atsisveikinti su viena svarbiausių Bendrijos narių. Niekas negalėjo nuspėti migracijos krizės, kylančios populizmo bangos, taip pat kad JT Saugumo Tarybos nuolatinė narė pati sulaužys kitos šalies suverenumo principą ir dėl to meluos, o ES imsis sankcijų prieš pagrindinę prekybos partnerę. Ir niekas negalėjo nuspėti, kad viena strateginių ES partnerių ims abejoti, ar jai tebėra svarbus Europos saugumas“, – pokyčius, įvykusius per tokį trumpą laiką, vardijo A. Pranckevičius.

Kokia bus Bendrijos ateitis, turi apsispręsti pati ES. Pranešėjas priminė apie penkis EK prezidento Jeano Claude‘o Junckerio pristatytus ateities scenarijus, sukėlusius nevienareikšmę šalių narių nuomonę.

„Pirmą kartą EK ne diktuoja sprendimą, o siūlo apsispręsti šalims narėms. Sunku pasakyti, ar toks žingsnis pasiteisins, bet jis liudija, kad iš praeities klaidų mokomasi. Šie penki scenarijai nėra įkalti į akmenį ir nebūtinai bus pasirinktas vienas. Gal bus kelių derinys, o gal atsiras šeštasis? Bet esmė, kad ES šalys pradėjo diskutuoti apie Bendrijos ateitį, nes dabartinė padėtis ilgiau tęstis nebegali. Demokratijos krizė visame pasaulyje parodė, kad reikia pokyčių. Pasaulis nebėra toks, kaip prieš 60 metų. Politikai nebeturi sprendimo monopolio, reikia visai kitaip kalbėtis su visuomene, kad to nepadarytų radikaliosios jėgos“, – kalbėjo EK atstovas ir svarstė, kad valstybės norės prisiimti daugiau atsakomybės, kai kurios jų tam tikrose srityse judės sparčiau, bet visos 27 išliks drauge.

Pirmą kartą EK ne diktuoja sprendimą, o siūlo apsispręsti šalims narėms. Sunku pasakyti, ar toks žingsnis pasiteisins, bet jis liudija, kad iš praeities klaidų mokomasi.

Vieningos pozicijos jos visos laikysis ir būsimų ES ir JK derybų atžvilgiu, nes visos narės sieks apginti tiek savo piliečių, tiek verslo interesus. „Derybos bus sunkios ir kietos. Aišku, kad JK neturės tiek, kiek turi dabar. Bet emocijos nepaims viršaus, bus tik teisinis darbas, kurį užbaigus, tikiu, abi pusės toliau sėkmingai bendradarbiaus ir liks partnerėmis“, – įsitikinęs buvęs dviejų Europos Parlamento pirmininkų patarėjas.

Referendumo idėja

Kad Lietuva per derybas užims gana griežtą poziciją dėl JK gyvenančių mūsų šalies piliečių teisių, sakė forume pranešimą skaičiusi ūkio viceministrė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė: „46 proc. visų emigruojančių iš Lietuvos vyksta į JK. Skaičiuojama, kad dabar šioje šalyje gyvena apie 200 tūkst. mūsų piliečių, ir Lietuvos interesas – juos kuo daugiau apsaugoti, kad iš jų nebūtų atimta teisė dirbti ir gyventi JK“.

Vyriausybė viliasi, kad dabartinis Seimas pritars idėjai 2019 m., per Prezidento rinkimus, organizuoti referendumą dėl dvigubos pilietybės, ir šiuo klausimu savo nuomonę pareikš gana daug rinkėjų.
Šia iniciatyva tikimasi pasiųsti emigrantams žinią, kad Lietuvos valstybė stengsis sudaryti sąlygas jiems nenutolti. „Kartu tai gera galimybė paskatinti grįžtamąją migracijos bangą. Nes Lietuvoje atlyginimai auga, gyvenimo kokybės standartai geresni nei, sakykime, kai kurių migrantų Londone“, – sakė viceministrė.

R.Andziukevičiūtė-Buzė: „46 proc. visų emigruojančių iš Lietuvos vyksta į JK. Skaičiuojama, kad dabar šioje šalyje gyvena apie 200 tūkst. mūsų piliečių, ir Lietuvos interesas – juos kuo daugiau apsaugoti.“

Ji pati porą metų praleido Londone, bet apsisprendė grįžti. Jauną moterį motyvavo ne atlyginimas, o galimybė dirbti įdomius darbus, tobulėti, vykdyti atsakingesnes užduotis. Kita priežastis – būti arčiau šeimos, o tai taip pat gerina gyvenimo kokybę. 2014 ir 2015 m. grįžo apie 9 tūkst. žmonių, tačiau didesnės grįžtančiųjų bangos nesitikima net ir JK išstojus iš ES.

Tikimasi, kad šiemet Lietuvos BVP augs iki 2,7, iki 6,6 proc. mažės nedarbas, toliau kils darbo užmokestis.

Vis dėlto „Nordea“ banko ekonomistas ir Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas įspėjo, kad Lietuvos ekonomikos plėtra lėtėja, ir tai kelia nerimą. „Žemai kabantys vaisiai jau nuskinti. Tačiau mes, užuot siekę kabančių aukščiau, renkame papuvusį derlių“, – vaizdžiai esamą padėtį apibūdino analitikas ir atkreipė dėmesį, kad lietuviai užuot pinigus leidę naujesniems automobiliams, ką išgali pagal pajamas, kosmines sumas skiria senienų remontui.

Nėra tikslų – nėra rezultatų

Ž. Mauricas apgailestavo, kad Lietuva, pelniusi gana aukštą pasitikėjimą tarptautinės bendruomenės akyse, trypčioja vietoje ir neužsibrėžia aukštesnių tikslų. „Kai mes turime kryptį ir tikslą, tai ir pasiekiame. Tapome ES, NATO, euro zonos nare. 2018-aisiais siekiame būti priimti į Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizaciją. O kas toliau? Jokios vizijos nėra. Manyčiau, mums reikia kurti gerovės valstybę. Tačiau kol kas labiau atrodome kaip blogovės valstybė“, – sakė ekonomistas ir vylėsi, reikiama kryptimi šalį galbūt pakreips naujoji Vyriausybė.

Ž.Mauricas: „Kai mes turime kryptį ir tikslą, tai ir pasiekiame“.

Anot forumo pranešėjo, Lietuva turėtų nustoti apgaudinėti save, kad yra tiltas tarp Rytų ir Vakarų: „Mes esame periferija, todėl turime būtų itin sumanūs, kad sugebėtume pralenkti kitus“. Pokyčius, kuriuos šiuo metu patiria pasaulio ekonomika, analitikas vadina ketvirtąja – žinių – revoliucija. Jeigu Lietuva nesugebės ja pasinaudoti ir netaps aukštą pridėtinę vertę kuriančiomis „smegenimis“, migracija tik didės.

Čia sunku, svarais nesninga, bet atvykėliai gali tikėtis daug didesnių socialinių garantijų.

Valstybinės strategijos, kuria kryptimi Lietuva judės bent artimiausius 10 metų, pasigedo ir diskusijoje dalyvavęs Komercijos rūmų JK prezidentas Egonas Jakimavičius. Jis patvirtino, kad nemažai JK gyvenančių lietuvių svarsto galimybę grįžti į gimtinę. „Lietuvoje niekada nebuvo taip gerai gyventi kaip dabar. Tačiau norintys grįžti neturi kur grįžti. Išskyrus Vilnių, kiti miestai tuštėja, o mažesni liko visai tušti. Šalies valdžia nori, kad žmonės neišvažiuotų, bet šie nemato teigiamų pokyčių. O JK situacija nėra tokia bloga kaip per krizę. Čia sunku, svarais nesninga, bet atvykėliai gali tikėtis daug didesnių socialinių garantijų.“

Anot jo, būtent palankiai išspręstas dvigubos pilietybės klausimas gali padėti valdžiai išlaikyti artimesnius ryšius su emigravusiais žmonėmis, kurie gali būti labai naudingi Lietuvai net ir dirbdami užsienyje.

IQ vyriausiasis redaktorius Ovidijus Lukošius taip pat apgailestavo, kad mūsų šalis tiek metų nesugeba išnaudoti užsienio bendruomenių sukauptų žinių bei patirčių ir užbaigti susiskaldymo politiką, kuri gerokai atitolino dvi tautos dalis: išvykusius ir likusius Lietuvoje.

IQ redakcija dėkoja forumą Londone padėjusiems surengti partneriams ir rėmėjams: „Lithuanian Beer LTD“, „Lituanica“, „SS Family Partners“, Lietuvos Respublikos ambasadai Jungtinėje Karalystėje, savaitraščiui „Tiesa“.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų