Plakatas, skelbiantis „Reikalaujame trečiojo veto“ liepos 24 dienos proteste Krokuvoje (Reuters nuotr.)

ES grasina imtis veiksmų, jei Lenkijos teismų reforma būtų įgyvendinta

ES grasina imtis veiksmų, jei Lenkijos teismų reforma būtų įgyvendinta

Europos Sąjunga gali imtis precedento neturinčių sankcijų prieš Lenkiją, jei šios Vyriausybė įvykdytų norimas reformas, kuriomis siekiama didesnės teismų kontrolės.  Tai trečiadienį patvirtino Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas.

„Komisijos rekomendacija prašoma Lenkijos valdžios nesiimti jokių priemonių atleisti ar priversti atsistatydinti Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Jeigu bus imtasi tokios priemonės, Komisija yra pasirengusi nedelsiant inicijuoti procedūrą pagal 7-ąjį straipsnį“, – sakė F.Timmermansas, paminėdamas ES sutarties įpareigojimą narėms laikytis teisinės valstybės principo. Pritaikius šią procedūrą, ES narių sprendimai gali būti nagrinėjami Bendrijos aukščiausiojo teismo, o galiausiai už pažeidimus gali būti skirtos didelės baudos.

Prezidentas priešinasi

Pirmadienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda daugelį nustebino, vetavęs du iš trijų prieštaringai vertinamus įstatymų projektus. Kadangi buvo priimta tik viena reforma, dėl kurios piktinosi lenkų protestuotojai, kol kas neaišku, ar ES dėl to imsis kokių nors priemonių.

Antradienį A. Duda pasirašė vieną iš reformų – suteikė teisingumo ministrui įgaliojimus skirti bendrųjų teismų, įskaitant apeliacinius, pirmininkus. Lenkijos premjerė Beata Szydlo savo ruožtu pareiškė, kad jos partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) spaus prezidentą pasirašyti ir likusius teisės aktus.

Lenkijos premjerė Beata Szydlo savo ruožtu pareiškė, kad jos partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) spaus prezidentą pasirašyti ir likusius teisės aktus.

Vis dėlto F. Timmermansas praėjusią savaitę pareiškė, kad „tie įstatymai smarkiai didina sistemines grėsmes teisinės valstybės principui Lenkijoje“. „Kartu paėmus jie gali panaikinti bet kokią likusią teismų nepriklausomybę, o teismų sistema būtų visiškai politiškai kontroliuojama vyriausybės“, – pridūrė jis.

„Branduolinis variantas“

F. Timmermansas taip pat perspėjo Lenkiją, kad prieš ją gali būti pradėta procedūra pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, suteikianti galimybę taikyti sankcijas už „sunkius ir nuolatinius“ ES pagrindinių principų pažeidimus. Šio „branduolinio varianto“ 28 nares turinti Bendrija dar niekada nėra inicijavusi, bet tokiam žingsniui turėtų pritarti visos jos narės.

Konservatyvių pažiūrų Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra sakęs, kad jo vyriausybė niekada nepalaikytų sankcijų Lenkijai. Galiausiai pareigūnai pripažįsta, kad Briuselis nėra visiškai pasirengęs tokiems įvykiams Lenkijoje. Kai ES prakalbo apie 7-o straipsnio aktyvavimą, tai buvo ne tiek nerimas dėl įstatymo viršenybės principo padėties narėse iš Rytų Europos, tokiose kaip Lenkija, kiek kraštutinė apsaugos priemonė, kuria vargu ar bus pasinaudota.

Tuo tarpu teisingumo eurokomisarė Vera Jourova sakė, kad Lenkijos krizė sukėlė „didžiulį nervingumo lygį“ dėl to, ar ji „paveiks visą ES teismų sprendimų tarpusavio pripažinimo sistemą“.

Aštuonerius metus opozicijoje išbuvusi partija iškart ėmėsi reformuoti teismus ir žiniasklaidą, bet kritikai tokius valdančiųjų veiksmus vadina bandymu konsoliduoti valdžią.

PiS į valdžią atėjo 2015-ųjų pabaigoje. Aštuonerius metus opozicijoje išbuvusi partija iškart ėmėsi reformuoti teismus ir žiniasklaidą, bet kritikai tokius valdančiųjų veiksmus vadina bandymu konsoliduoti valdžią. ES dar 2016 metų pradžioje perspėjo Lenkiją dėl konstitucinio teismo, prižiūrinčio, kad priimami įstatymai atitiktų šalies konstituciją, reformos.

Šį mėnesį Lenkijos valdantieji bandė prastumti tris teisės aktus, numatančius teismų sistemos pertvarkas. Pagal vieną iš jų šalies Aukščiausiasis Teismas būtų kontroliuojamas valdančiųjų antras skelbė, kad Nacionalinės teismų tarybos (KRS), turinčios užtikrinti teismų nepriklausomybę, narius rinks parlamentas, o trečiame numatyta, kad teisingumo ministrui turi būti suteikiami įgaliojimai skirti Lenkijos bendrųjų teismų pirmininkus. Prezidentas pasirašė tik pastarąjį teisės akto projektą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų