(Pixabay nuotr.)

Energetikos strategijoje – savarankiškumo siekis

Energetikos strategijoje – savarankiškumo siekis

Naujas Nacionalinės energetikos strategijos projektas nurodo, jog ateityje Lietuva visą elektrą turėtų pasigaminti pati. Iš atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) turėtų būti gaunama didžioji, beveik 80 proc., energijos dalis.

Nacionalinės energetikos strategijos projekte nurodoma, kad dujos iki 2050 metų bus pereinamasis kuras, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas turėtų tiekti dujas Baltijos šalims, Lenkijai ir Ukrainai, o elektros tinklų sinchronizavimo projektas išskiriamas kaip vienas svarbiausių.

Tuo metu apie branduolinės energijos plėtrą Lietuvoje strategijoje nieko neminima.

Elektrą Lietuva gamins pati

Apie 70 proc. elektros dabar importuojanti Lietuva, Energetikos ministerijos nuomone, ateityje turėtų visą ją pasigaminti. Strategijoje numatoma, kad 2020 metais elektros gamyba šalyje turi sudaryti 35 proc. poreikio, 2030 metais – 70 proc., o 2050 metais – 100 proc.

Keliamas tikslas, kad 2020 metais atsinaujinantys energijos šaltiniai pagamins 30 proc., 2030 metais – 45 proc., o 2050 metais – 100 proc. elektros energijos.

Keliamas tikslas, kad 2020 metais atsinaujinantys energijos šaltiniai pagamins 30 proc., 2030 metais – 45 proc., o 2050 metais – 100 proc. elektros energijos.

Tačiau bus siekiama, jog elektros kainos būtų ne didesnės nei aplinkinėse valstybėse.

Be to, siekiant Baltijos valstybių tinklus sinchronizuoti su Vakarų Europa, ne vėliau kaip 2019 metais turi būti atliktas Lietuvos, Latvijos ir Estijos izoliuoto darbo bandymas, kai visą elektrą šalys pasigamins pačios. Be to, Baltijos valstybėse iki 2025 metų turi būti pastatyta 200 megavatų galios jėgainė, nes kitu atveju šalyse pritrūks patikimo rezervo.

Prioritetas – atsinaujinančiai energijai

Strategijos projekte nurodoma, kad atsinaujinanti energija taps pagrindine visuose sektoriuose: elektros, šilumos, vėsumos ir transporto. Siekiama, kad 2020 metais galutiniame energijos suvartojimo balanse AEI dalis siektų 30 proc., 2030 metais – 45 proc., o 2050 metais – 80 proc.

AEI 2050 metais turėtų pagaminti visą šilumos energiją, o transporte žaliosios energijos dalis turėtų siekti 50 proc. Anot ministerijos, Lietuva ir toliau rems atsinaujinančius energijos šaltinius, kol jie galės konkuruoti rinkoje.

Ministerijos teigimu, iki 2020 metų vėjo elektrinėms bus skirta papildoma 250 megavatų galios kvota, ši energijos rūšis taps pagrindine Lietuvoje.

„Nors AEI technologijos nuolat tobulėja, o įrangos kaina mažėja, iš AEI pagaminta energija šiuo metu dar negali konkuruoti rinkoje. Todėl energijos iš AEI gamyba yra remiama, ir tai bus tęsiama iki šaliai ekonomiškai ir techniškai priimtinos AEI plėtros ribos bei iki kol energijos iš AEI gamyba pasieks rinkos kainą“, – teigiama projekte.

Energijos iš AEI gamyba yra remiama, ir tai bus tęsiama iki šaliai ekonomiškai ir techniškai priimtinos AEI plėtros ribos bei iki kol energijos iš AEI gamyba pasieks rinkos kainą.

Didinant atsinaujinančios energijos gamybą, bus mažinama Lietuvos priklausomybė nuo energijos importo, mažinama aplinkos tarša. Tačiau ministerija teigia, kad plečiant AEI gamybą, turės būti užtikrinta energijos balansavimo ir rezervo plėtra.

Be to, prognozuojama, kad 2020 metais 34 tūkst. vartotojų elektrą gamins savo reikmėms, o 2030 metais tokių vartotojų bus ne mažiau kaip 500 tūkst.

Dujos – pereinamasis kuras

Energetikos ministerija į gamtines dujas žvelgia kaip į pereinamąjį kurą iki 2050 metų, kai ekonomika turėtų pereiti prie švaresnių energijos rūšių. Tačiau planuojama, kad dujų vartojimas ilgalaikėje perspektyvoje išliks stabilus.

„Strategijoje keliamas tikslas iki 2050 metų eliminuoti iškastinio kuro vartojimą energijos gamyboje, o gamtinių dujų vartojimo lygmuo pramonėje, transporto sektoriuje ir namų ūkiuose priklausys nuo gamtinių dujų, kaip energijos ištekliaus, konkurencingumo. Numatoma, kad dujų sunaudojimas pramonėje ir transporto sektoriuje iš dalies amortizuos gamtinių dujų vartojimo mažėjimą energijos gamyboje ir esamas gamtinių dujų vartojimo lygis ilgalaikėje perspektyvoje išliks stabilus“, – rašoma strategijoje.

Strategijoje keliamas tikslas iki 2050 metų eliminuoti iškastinio kuro vartojimą energijos gamyboje, o gamtinių dujų vartojimo lygmuo pramonėje, transporto sektoriuje ir namų ūkiuose priklausys nuo gamtinių dujų, kaip energijos ištekliaus, konkurencingumo.

Pripažįstama, kad dujų infrastruktūros išlaikymas Lietuvoje yra „sąlyginai brangus“, tad tikimasi, kad jis sumažės, išpirkus SGD terminalą. Be to, planuojama, kad 2021 metais pradėjus veikti dujų jungčiai su Lenkija, Lietuva dujas per terminalą eksportuos į Lenkiją ir Ukrainą. Anot ministerijos, tokiu būdu sumažės Lietuvos vartotojams tenkanti terminalo sąnaudų dalis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų